Sa­va­no­riš­ka veik­la Kris­ti­na iš­ma­ta­vo sa­ve – su­kau­pė pa­tir­ties, su­ra­do dar­bą (2)

Aldona KUDZIENĖ, aldona@ana.lt
Alytiškė Kristina Ambrazienė, dešimt metų paskyrusi savanoriškai veiklai, teigia, kad noras padėti kitiems atėjęs iš jos pačios šeimos.
Alytiškė Kristina Ambrazienė, dešimt metų paskyrusi savanoriškai veiklai, teigia, kad noras padėti kitiems atėjęs iš jos pačios šeimos.
Kris­ti­na Amb­ra­zie­nė Aly­tų, ku­ria­me prieš 35-erius me­tus gi­mė, čia au­go, mo­kė­si ir da­bar gy­ve­na, va­di­na sa­vu ir la­bai my­li­mu mies­tu. Ge­rą de­šimt­me­tį, tiks­liau tiek me­tų, kiek jos sū­nui, ji sa­va­no­ria­vo įvai­rio­se mies­to or­ga­ni­za­ci­jo­se. Sa­va­no­rys­tė pri­ski­ria­ma ne­at­ly­gin­ti­nai veik­lai, tad Kris­ti­nos klau­sia­me, o gal bū­na ir ki­taip? Gal kai ka­da ji tam­pa at­ly­gin­ti­na, aiš­ku, ne fi­nan­siš­kai, o psi­cho­lo­giš­kai, sa­vęs pa­ži­ni­mo pras­me, pa­vyz­džiui, su­stip­ri­na sa­vi­ver­tę? Dar do­mi­mės, ar su­grį­žu­si iš sa­va­no­rys­tės pa­si­džiau­gia, kad tai bu­vo lai­kas, pra­gy­ven­tas ne vel­tui? Tie, ku­rie nė­ra pa­ty­rę sa­va­no­rys­tės, daž­nai ma­no, kad sa­va­no­riau­ti – tai pa­si­ro­dy­ti ge­res­niu žmo­gu­mi. Kaip ma­no Kris­ti­na? Ko­kia jos sėk­mės is­to­ri­ja?

„Į sa­va­no­rys­tę, ku­ri aly­tiš­kiams dar bu­vo ne­įpras­tas rei­ka­las, at­si­tik­ti­nai įsi­trau­kiau prieš de­šimt­me­tį. Ma­no pir­mo­ji pa­žin­tis – Lie­tu­vos Rau­do­no­jo Kry­žiaus drau­gi­jos Aly­taus sky­rius. Po sky­ry­bų ir ne­si­bai­gian­čių ry­šių su gy­dy­mo įstai­go­mis bei vai­ku­čiu ant ran­kų ne­bu­vau darb­da­viams pa­trauk­li dar­buo­to­ja, tad te­ko gy­ven­ti že­miau skur­do ri­bos, iš pa­šal­pos. At­ėjau į šią or­ga­ni­za­ci­ją pra­šy­ti pa­ra­mos mais­tu.

Ma­čiau rau­don­kry­žie­čių at­si­da­vi­mą ir pras­min­gą jų dar­bą.

Jie man vie­ną kar­tą, vė­liau ir an­trą, pa­siū­lė pri­si­dė­ti prie hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos da­li­ji­mo mies­te­lė­nams. Man tai da­ry­ti pa­ti­ko. Ir įsi­jun­giau į šią veik­lą ne vie­niems me­tams.

La­biau­siai at­min­ty­je yra įstri­gu­sios kas­me­ti­nės vai­kų va­sa­ros sto­vyk­los, Ka­lė­dų lai­ko­tar­pis, me­tas, kai da­li­jo­me mais­to pro­duk­tų pa­ke­tus, šil­tos ar­ba­tos su ap­si­lan­ky­mu pas vie­ni­šus se­ne­lius ne­ši­mas, pri­klau­so­my­bių tu­rin­čių žmo­nių pa­lai­ky­mas sun­kiu jiems me­tu.

Kai įsi­jun­gi, iš­si­ke­li sau tiks­lus, daug ir nu­vei­ki. Sa­va­no­rys­tė yra toks da­ly­kas, kad tu be ri­bų ga­li įgy­ven­din­ti di­de­lius už­mo­jus, daug ka­me ga­li pa­dė­ti žmo­nėms, ku­riems li­ki­mas nė­ra pa­lan­kus“, – pa­tir­ti­mi da­li­ja­si Kris­ti­na.

Per Už­im­tu­mo tar­ny­bos vyk­do­mus mo­ky­mus ji su­si­pa­ži­no su Lie­tu­vos po­li­ci­jos rė­mė­jų veik­lo­mis. Įspū­dį pa­li­ko 200 va­lan­dų sa­va­no­rys­tė pro­jek­te „Sa­va­no­riai – žmo­nių sau­gu­mui“.

„Vis dar esu ko­le­ga su pa­rei­gū­nais, jie ža­vi ma­lo­niu ben­dra­vi­mu. Pri­rei­kus sa­va­no­riau­ju vie­šuo­se ren­gi­niuo­se, su žmo­nė­mis kal­bu in­for­ma­ci­jos ir pre­ven­ci­jos sklai­dos te­mo­mis, ko­mu­ni­ka­bi­lu­mo tu­rė­jau pro­gų sem­tis už­si­mas­ka­vu­si Am­siu­mi“, – tei­gia sa­va­no­rė Kris­ti­na.

Pa­čia reikš­min­giau­sia įstai­ga, ku­ri ypač tu­rė­jo įta­kos mo­ters šian­die­nos pa­sie­ki­mams, bu­vo Aly­taus mies­to ben­druo­me­nės cen­tras. Ten ji ati­dir­bo vi­suo­me­nei nau­din­go so­cia­li­nio dar­bo va­lan­das, sa­va­no­ria­vo, ga­vo ko­lek­ty­vi­nį ir psi­cho­lo­gi­nį pa­ska­ti­ni­mą.

„Vi­so­se tri­jo­se įstai­go­se įgy­tos sa­va­no­rys­tės pa­tir­tys su­si­dės­tė į gra­žų ir man la­bai svar­bų ži­nių kom­plek­tą – Aly­taus pro­fe­si­nio ren­gi­mo cen­tre įgi­jau so­cia­li­nio dar­buo­to­jo pa­dė­jė­jo spe­cia­ly­bę su pa­gy­ri­mu.

Dir­bau Aly­taus mies­to ben­druo­me­nės cen­tro At­vi­rų jau­ni­mo erd­vių pro­jek­te su jau­ni­mu, tal­ki­nau Ben­druo­me­ni­nių šei­mos na­mų vai­kų prie­žiū­ro­je. Cen­tras į nau­ją dar­bo vie­tą ma­ne iš­lei­do su gė­lė­mis ir Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės pa­dė­ka.

Da­bar dir­bu vie­no­je so­cia­li­nės glo­bos įstai­go­je su sen­jo­rais. Per­nai įsi­gi­jau slau­gy­to­jo pa­dė­jė­jos kva­li­fi­ka­ci­ją“, – šian­die­na bei sa­vo dar­bo vie­tos at­ra­di­mu džiau­gia­si Kris­ti­na.

Ir apie sa­vo dar­bą, ir apie sa­va­no­rys­tę mo­te­ris kal­ba la­bai po­zi­ty­viai. Jos pa­ste­bė­ji­mu, nors sa­va­no­rys­tė yra ne­at­ly­gi­na­ma pi­ni­gais, bet sa­va­no­riau­da­mas at­gau­ni šyp­se­nas, bū­ni lai­min­ges­nio vei­do, iš džiu­ge­sio kar­tais – ir su­drė­ku­sio­mis aki­mis. O vi­sų pir­ma – pats iš­ma­tuo­ji sa­ve.

„Nie­ko ne­veik­ti ir bam­bė­ti ga­li­me vi­sa­da. Bet iš­ei­ti iš pro­ble­miš­ko kom­for­to zo­nų drįs­ta­me tik ki­tų rū­pes­tin­gų ran­kų pa­ky­lė­ti“, – tei­gia pa­šne­ko­vė.

Ji no­ri at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad šian­dien, šia­me ko­vi­do įka­lin­ta­me lai­ke, la­biau rei­kė­tų įžvelg­ti pras­mę vie­ny­tis: pa­dė­ti kai­my­nui, kad ir nu­ė­jus už jį į par­duo­tu­vę, gal­būt vis pa­le­si­nus žie­mo­ti pa­si­li­ku­sius paukš­čius ar iš­ger­ti karš­tos ar­ba­tos su kai­my­nais dau­gia­bu­čio kie­me.

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.