Rublis čiuožia žemyn

Visada maniau, kad bene didžiausia mūsų kairiųjų, dešiniųjų, centristinių valdžių, buvusių po nepriklausomybės atkūrimo išmintis buvo siekti, kad mūsų pinigai būtų stabilūs. Atmetus milžinišką infliaciją ligi 1993-ųjų, nuo tada, kai buvo įvestas litas, kuris buvo susietas su JAV doleriu, vėliau euru, lietuviams nereikėjo kvaršinti sau galvos, kokios naujienos valiutų biržoje, koks kursas šiandien, o koks bus gal po savaitės ar mėnesio. Stabilus kursas, žinia, turėjo ir savo trūkumų. Ekonomikos krizės laikotarpiais vyriausybės dėl valiutų valdybos modelio (pririštos pinigų vertės) negalėjo laisvai manipuliuoti valiutų kursais, neturėjo galimybės sumažinus nacionalinių pinigų vertę paskatinti nacionalinio eksporto. Vis dėlto svarbiausia manding buvo tai, kad mes galėjome taupyti savo nacionaline valiuta. Lyginant su mūsų rytiniais kaimynais, kurie laikas nuo laiko banknotuose braukė nulius, laukdavo, kol jie vėl užaugs, tada vėl braukydavo. 1991 m.  baltarusiškas „zuikutis“  ilgainiui apskritai tapo anekdotu, pašaipų objektu. 

Rusijoje vos per savaitę vietos rublio kursas nuo šimto vienetų už JAV dolerį nučiuožė iki 113,15. Ir atrodo, kad tai dar – ne pabaiga. Gal tendencija ir netaps hiperinfliacijos pradžia, bet rusiškuose forumuose girdisi tam tikrų panikos gaidelių. Kremlius keletą metų siekė sukurti įvaizdį, esą nepaisant gerokai užtrukusio karo Ukrainoje šalies ūkis lieka stabilus, net šiek tiek kasmet auga, o rublio kursas – stabilus, neviršijantis 100 vnt. už JAV dolerį, kuriam režimui lojalūs ekonomistai jau daug dešimtmečių pranašavo žlugimą. Visa tai reikalavo tam tikrų valdžios pastangų. Tačiau ko nepadarysi dėl stabilumo iliuzijos. Gal net dolerio vertė Rusijoje yra svarbiausia. Psichologiškai ji veikia. Tačiau JAV iždo ministerija yra uždraudusi Rusijos ūkio subjektams naudoti dolerius atsiskaityti už prekes bei paslaugas. 

Šią savaitę buvo paskelbtos sankcijos paskutiniam dideliam bankui – „Gazprombank“, kuris turėjo išeitį į globalias rinkas. Rusijos ekonomikos raidai dabar gal net svarbesnis kinų juanis, kurios vertė per paskutinius metus padidėjo nuo 8,49 RUB/CNY iki 15,61 RUB/CNY. Beveik dvigubai. Kadangi diduma importo šiuo metu Rusiją pasiekia iš Kinijos, tai reiškia, kad per metus atitinkamai brango ir kinų gamybos automobiliai, drabužiai, statybinės medžiagos, maisto produktai. Atitinkamai sumažėjo vadinamojo Nacionalinio turto fondo, kuriame Maskva laiko auksiniais prekybos su Vakarais laikais gautus pinigus už energijos ir kitų žaliavų išteklius, vertė. Mat po draudimo prekyboje naudoti dolerius bei eurus, didelė likvidi šio fondo dalis buvo konvertuota į juanius. Kai kurie rusų ekonomistai pateikia subtilesnę rublio nuvertėjimo versiją. Jie siūlo atkreipti dėmesį į kone džiūgaujantį dėl to šalies finansų ministrą Antoną Siluanovą, kuris tikina, esą nieko bloga čia nevyksta, visus ramina. Tų ekspertų nuomone, 2024-ųjų pabaigoje Ukrainoje agresiją tęsiantis režimas susidūrė su rimtu lėšų stygiumi. 

Šalis nesurenka biudžeto įplaukų. Šiemet numatytas biudžeto deficitas turėjo siekti 1,6 trln. rublių, tačiau dabar, tarkime, prof. Igorio Lipsico požiūriu jis gali būti dvigubai ar net trigubai didesnis. Logika esą yra paprasta – už vis dar tas pat eksportuojamas žaliavas gauti daugiau rublių, kurie galėtų bent iš dalies kamšyti biudžeto skyles. Sugalvota ir kitų priemonių. Siekdama padidinti biudžeto įplaukas Maskva apribojo išmokas kariniuose veiksmuose „lengvai“ sužeistiems kariškiams (mokėdavo apie 3 mln. rublių). 

Nuo kitų metų didinami baziniai – pelno, pajamų – mokesčiai. Pastebima, kad žyminiai mokesčiai už kreipimąsi į teismą Rusijoje išaugs tiek, kad kreiptis teisingumo eiliniams rusams tiesiog nebeapsimokės. Vis garsiau kalbama, kad šiuo metu Maskvos vykdoma finansų politika skatina šalies gyventojus neleisti pinigų ir taip sumažinti infliacijos efektą, o versti juos banko indėliais. Bankai moka didesnius procentus už Rusijos centrinio banko nustatytas bazines  – 21 proc. palūkanų normas (ir gali būti, kad artimiausiu metu jas didins toliau).

 Tačiau girdisi kalbų apie grėsmę, esą centrinė valdžia vardan tos pačios kovos su infliacija gali nutarti apriboti galimybę indėlius iš bankų atsiimti. Tačiau retai kur oficialiose rusų medijose  sutiksi mintį, kad šių sunkumų priežastis yra Vladimiro Putino sukeltas karas, kuris ne tik naikina Ukrainos miestus, bet ir šalies ekonomiką.