Is­to­ri­nis „Bel­lan­cos” skry­dis virš Prie­nų – lie­tu­viams šis lėk­tu­vas ge­riau ži­no­mas le­gen­di­nės „Li­tu­a­ni­cos” var­du (3)

Saulė Pinkevičienė
„Bellancos“ skrydis virš Prienų.
Pirmasis „Bellancos“ skrydis virš Prienų. Vla­do Ščia­vins­ko nuotr.
2022-ųjų ko­vo 20-oji Lie­tu­vos avia­ci­jos is­to­ri­jo­je įra­šy­ta kaip ta die­na, kai iš Po­ciū­nų ae­ro­dro­mo į Lie­tu­vos pa­dan­gę pa­ki­lo Ro­lan­do Pa­kso ir Ro­ber­to No­rei­kos pi­lo­tuo­ja­ma 1929 me­tų ga­my­bos „Bel­lan­ca“. Ste­bė­ti is­to­ri­nio skry­džio su­si­rin­ko bū­rys žmo­nių, kaip ir prieš be­veik šim­tą me­tų Či­ka­go­je, kai ki­lo Ste­po­nas Da­rius ir Sta­sys Gi­rė­nas.

Sek­ma­die­nį virš Prie­nų apy­lin­kių įvy­ko pir­ma­sis lėk­tu­vo „Bel­lan­ca“ skry­dis. Lie­tu­viams šis lėk­tu­vas ge­riau ži­no­mas „Li­tu­a­ni­cos“ var­du. 2023 me­tais Ro­lan­das Pa­ksas sieks at­kar­to­ti le­gen­di­nį Ste­po­no Da­riaus ir Sta­sio Gi­rė­no skry­dį, įveik­da­mas per­nai įsi­gy­tu 1929 me­tų lėk­tu­vu „Bel­lan­ca CH-300“ 8 tūkst. ki­lo­met­rų iš Či­ka­gos į Kau­ną.

„Mū­sų tiks­las yra su­pras­ti, su­rink­ti nau­jos me­džia­gos ir pa­pa­sa­ko­ti pla­čia­jai vi­suo­me­nei uni­ka­lią drą­sių avia­to­rių is­to­ri­ją, kad S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no žy­gis ne­tap­tų tik le­gen­da ir ne­iš­nyk­tų lai­ke“, – sa­ko Ne­mu­nai­ty­je gy­ve­nan­tis orei­vis Gin­ta­ras Šiur­kus, ku­ris yra vie­nas „Li­tu­a­ni­cos ins­ti­tu­to“ stei­gė­jų (kar­tu su ak­ro­ba­ti­ne gru­pe AN­BO) ir jo va­do­vas. Šis ins­ti­tu­tas rū­pi­na­si vi­su pro­jek­tu, taip pat ir bū­si­mu skry­džiu, ku­ris bus skir­tas le­gen­di­nių la­kū­nų at­mi­ni­mui įam­žin­ti.

„Pro­jek­tas bu­vo įstri­gęs dau­gy­bę kar­tų, ta­čiau Gin­ta­ro Šiur­kaus dė­ka vėl ju­dė­jo į prie­kį“, – prieš skry­dį kal­bė­jo R.Pa­ksas.

Lie­tu­vos avia­ci­jos mu­zie­ju­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti su­ma­žin­tą „Li­tu­a­ni­cos“ ko­pi­ją, o sek­ma­die­nį Prie­nų pa­dan­gė­je ki­lo lėk­tu­vas „Bel­lan­ca-CH-300“ – bū­tent to­kio mo­de­lio lėk­tu­vą maž­daug už 3 tūkst. JAV do­le­rių nu­si­pir­ko S.Da­rius ir S.Gi­rė­nas ir per­da­rė į „Li­tu­a­ni­cą“ bei at­li­ko le­gen­di­nį žy­gį 1933 me­tais.

Ak­ro­ba­ti­nio skrai­dy­mo gru­pė AN­BO, ku­rią su­da­ro ke­tu­ri pi­lo­tai, R.No­rei­ka, R.Pa­ksas, Al­gi­man­tas Žen­te­lis, An­ta­nas Mar­čiu­kai­tis, įsi­pa­rei­go­jo da­ry­ti vis­ką, kad vie­nas tų lėk­tu­vų bū­tų par­ga­ben­tas į Lie­tu­vą ir virs­tų skrai­dan­čiu mu­zie­ju­mi, skir­tu S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no at­mi­ni­mui.

Lėk­tu­vą „Bel­lan­ca-CH-300“ R.Pa­ksas ra­do Ka­na­dos šiau­rė­je, maž­daug 70 ki­lo­met­rų nuo Šiau­rės aši­ga­lio. Sa­vi­nin­kas po il­gų de­ry­bų su­ti­ko lėk­tu­vą par­duo­ti, nes jis ne­bu­vo pri­tai­ky­tas skrai­dy­ti esant 45 laips­niams šal­čio. Kai Ka­na­do­je bai­gė­si žie­ma ir kli­ma­to są­ly­gos šiam lėk­tu­vui jau lei­do skris­ti, avia­kom­pa­ni­jos sa­vi­nin­kas juo nu­skri­do 2 tūkst. ki­lo­met­rų į pie­tus, į pir­mą gy­ve­na­mą mies­tą. Ten jis bu­vo iš­ar­dy­tas ir per ke­lis mė­ne­sius jū­ra at­pluk­dy­tas į Lie­tu­vą pra­ėju­sį ru­de­nį.

Į pa­dan­gę su R.Pa­ksu sek­ma­die­nį virš Prie­nų pa­ki­lo jo ko­man­dos na­rys Ro­ber­tas No­rei­ka. Nu­tū­pęs maž­daug po pus­va­lan­džio, R.Pa­ksas ne­slė­pė, kad prie lėk­tu­vo val­dy­mo dar teks pri­pras­ti, nes jis yra ga­na sun­kus ir iner­tiš­kas, pa­ga­min­tas be­veik prieš šim­tą me­tų: „Ori­gi­na­lius „Bel­lan­ca“ brė­ži­nius ga­vo­me, ta­čiau klau­si­mas, kur ras­ti S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no su­kur­tos „Li­tu­a­ni­cos“ brė­ži­nius, vis dar lie­ka at­vi­ras. Ti­ki­mės, kad jie vis dar sau­go­mi Ame­ri­ko­je ir juos pa­vyks gau­ti. Ta­da rei­kės lėk­tu­vą per­da­ry­ti, kad jis tap­tų „Li­tu­a­ni­ca“ ir vie­toj nu­ma­ty­to 1 tūkst. ki­lo­met­rų ke­lio ga­lė­tų įveik­ti aš­tuo­nis kar­tus dau­giau.“

Pa­sak G.Šiur­kaus, kol kas nė­ra įvar­dy­ta, kas bus tas ant­ra­sis pi­lo­tas, ku­ris skris drau­ge su R.Pa­ksu. Jis pats juo ne­bus, nes ne­ati­tin­ka ke­lia­mų kri­te­ri­jų, jau ne­kal­bant, kad tai tu­ri bū­ti aukš­čiau­sio ly­gio pi­lo­tas, tu­rin­tis pa­na­šių skry­džių pa­tir­ties, griež­ti rei­ka­la­vi­mai yra am­žiui ir net svo­riui, mat skai­čiuo­ja­mas kiek­vie­nas gra­mas ku­ro. „Ta­čiau bent vie­ną kri­te­ri­jų aš tik­rai ati­tin­ku – esu pa­si­ruo­šęs skris­ti“, – sa­ko orei­vis.

Kol kas ne­įma­no­ma įvar­dy­ti ir tiks­lios skry­džio da­tos, nes, kaip „Bel­lan­cos“ pa­ieš­koms pa­sau­ly­je kliu­dę pan­de­mi­jos ri­bo­ji­mai, taip ir da­bar, pra­si­dė­jus ka­rui Uk­rai­no­je, ne­ži­no­my­bės taip pat yra la­bai daug. „Da­rius ir Gi­rė­nas sa­vo skry­dį pla­na­vo 1928, o pa­ki­lo 1933 me­tais“, – pri­me­na G.Šiur­kus. Va­sa­rį vy­ku­sio­je Vil­niaus kny­gų mu­gė­je jis pri­sta­tė sa­vo kny­gą „Tai ko­dėl jie žu­vo?“, skir­tą Da­riaus ir Gi­rė­no skry­džiui. Kny­ga pa­ra­šy­ta prieš me­tus, ta­čiau per­nai Kny­gų mu­gė bu­vo at­šauk­ta dėl ka­ran­ti­no. Pir­mas kny­gos ti­ra­žas, pa­sak au­to­riaus, iš­par­duo­tas per ke­tu­rias mu­gės die­nas, po sa­vai­tės pa­si­ro­dys nau­jas ti­ra­žas.

    Komentaras

    visi žino, kad antrąkart į tą pačią upę neįbrisi. Savireklaminė Pakso akcija jo nei Dariumi, nei Girėnu nepadarys. Beje, neseniai devyniolikametė belgė Zara Rutherford viena ultrlengvuoju lėktuvu apskrido pasaulį. Ką nustebins Paksas?

Kiti straipsniai