„Revų žirgai“ dovanoja vertingą dovaną sodininkams

Kaip „Alytaus naujienoms“ pasakojo žirgyno vadovas Irmantas Gramackas, anksčiau mėšlo pageidaujantiems gyventojams nuveždavo už tam tikrą mokestį. Tačiau laikai keičiasi, o kartu su jais – ir sprendimai. Dabar žirgynas siūlo visiškai nemokamą ir ekologišką alternatyvą: visiems norintiems tereikia iš anksto susitarus atvykti su savo priekaba ir ją prisikrauti norimos konsistencijos mėšlo.

Platus mėšlo pasirinkimas

Greta aktyvaus žirgyno yra įsikūrusios net kelios sodų bendrijos. Sodininkams suteikiama pasirinkimo laisvė: priklausomai nuo poreikių ir planuojamų žemės darbų, žirgyne jie gali rasti pačio įvairiausio mėšlo: šviežio, perpuvusio ar stipriai perpuvusio. O tie, kurie ieško pačių natūraliausių trąšų, gali netgi patys prisirinkti ką tik arklių „pagaminto“ mėšlo tiesiai iš žaliuojančių pievų, kuriose ganosi 6 žirgyno augintiniai.

Įdomu tai, kad arklių mėšlas mūsų kraštuose turi gilias naudojimo tradicijas. Vyriausioji karta dar pamena, o ir etnografiniai pasakojimai liudija, jog anksčiau dzūkai šviežiu mėšlu pagerindavo ėdalą kiaulėms. Nors tai skamba keistai, pasak agrochemikų, šviežiame arklių mėšle gausu nesuvirškintų augalinių skaidulų, fermentų ir B grupės vitaminų, kurie Dzūkijos kaimuose buvo naudojami kaip natūralus maisto papildas gyvulių virškinimui gerinti. Šiandien šis „atradimas“ jau nugulė į istorijos puslapius, tačiau jo vertė dirvožemiui lieka neįkainojama. Nemažai šiuolaikinių sodininkų arklių mėšlą vertina labiau už kitų galvijų, nes jis pasižymi unikaliomis cheminėmis savybėmis. Arklių mėšlas yra laikomas „karštąja“ trąša. Jis skyla daug greičiau nei karvių ar kiaulių mėšlas, išskirdamas daug šilumos. Tai idealus pasirinkimas pavasariniam dirvos šildymui, ypač sunkesnėse, molingose dirvose, kurioms trūksta purumo ir oro laidumo. Jis aktyvina naudingų mikroorganizmų veiklą ir gausiai praturtina žemę azotu, kaliu bei fosforu.

Kokie augalai labiausiai dėkoja už trąšas

Dirvožemyje, pagerintame arklių mėšlu, ypač vešliai auga ir gausų derlių veda pomidorai, agurkai, moliūgai, cukinijos, patisonai, kopūstai, salierai bei bulvės. Pomidorams ir agurkams, toks mėšlas veikia kaip natūralus šildytuvas, o kitiems augalams suteikia būtinų maistinių medžiagų viso sezono metu. Kaip „Alytaus naujienoms“ kalbėjo fizikos mokslų daktaras Alfonsas Peckus, ūkininkaujantis Kalesninkų kaime, arklių mėšlas yra „riebus“, stipresnis už kitų galvijų, tad juo dirvožemį reikia tręšti „su protu“, nepakenkti, neišdeginti augalų. Geriausia rinktis perpuvusį.

Šviežią arklių mėšlą geriausia įterpti į dirvą rudenį, prieš žemės arimą ar kasimą, kad per žiemą jis spėtų apirti ir pavasarį žemė būtų pasiruošusi priimti daigus. Tuo tarpu pavasario mėžimui galima naudoti tik gerai ar stipriai perpuvusi mėšlą, nes jis nebėra toks agresyvus, neapdegins jaunų augalų šaknų ir jį galima dėti tiesiai į sodinimo duobes arba maišyti su kompostu. Jei iš „Revų žirgų“ pievų parsivežėte ką tik „pagaminto“ mėšlo, pavasarį ir vasarą iš jo galima pasiruošti skystą raugą, užpylus mėšlą vandeniu ir palikus fermentuotis – tai tampa puikiomis greito veikimo azotinėmis trąšomis augalų laistymui ankstyvą pavasarį. Žirgyno vadovas Irmantas primena, kad kokio mėšlo sodininkai norės, tokio ir prisikraus, žirgai kasdieninės jo gamybos nestabdo, tik reikia iš anksto susitarti. O į „Revų žirgus“ trumpiausiu keliu atves navigacija, žirgynas įsikūręs Alytaus seniūnijoje, Revų kaime. Didesnė kelio dalis asfaltuota, bet teks įveikti ir trumpą žvyrkelio atkarpą.