Re­gi­nos įreng­ta­me Knei­po ta­ke – gam­ta po ma­žų­jų pa­dais

Lop­še­ly­je-dar­že­ly­je „Vo­lun­gė­lė“ Re­gi­na dir­ba prak­tiš­kai nuo jo įsi­kū­ri­mo die­nos – jau tris de­šim­tis me­tų. „Per tą lai­ką žmo­nių są­mo­nė­je la­bai pa­si­kei­tė su­pra­ti­mas, ką da­ro kiem­sar­gis. Tai – ne tik įpras­ta ap­lin­kos prie­žiū­ra, šla­vi­mas ar snie­go ka­si­mas, bet ir rū­pes­tis au­ga­lais, jų kar­py­mas, trę­ši­mas, net­gi skly­po kom­po­na­vi­mas“, – sa­ko mo­te­ris.

Ne­sto­ko­jan­ti kū­ry­biš­ku­mo, Re­gi­na vis su­gal­vo­ja kaž­ką nau­jo ap­lin­ko­je, kas ga­lė­tų pa­tik­ti ma­žie­siems įstai­gos lan­ky­to­jams. Taip at­si­ra­do Knei­po ta­kas, su­pro­jek­tuo­tas ir įreng­tas sa­vo­mis ran­ko­mis.

Knei­po re­flek­so­te­ra­pi­nio ta­ko idė­ja – vo­kie­čių fi­lo­so­fo, dva­si­nin­ko Se­bas­tia­no Knei­po svei­ka­tos fi­lo­so­fi­ja, pa­grįs­ta na­tū­ra­liu ma­sa­žu gam­ti­nė­mis me­džia­go­mis. Vaikš­čio­jant ba­so­mis skir­tin­gais pa­vir­šiais bei dir­gi­nant pa­dus, ma­sa­žuo­ja­mos ko­jos. Pė­do­se yra vei­kia­mos ner­vų sis­te­mos zo­nos – iš jų pa­skli­dę im­pul­sai pa­sie­kia rei­kia­mą or­ga­ną, ak­ty­vi­na imu­ni­nę sis­te­mą.

Knei­po ta­kai la­bai iš­po­pu­lia­rė­jo dėl ne­di­de­lių są­nau­dų, juos įsi­ren­gia dau­ge­lis mo­kyk­lų, dar­že­lių. Lop­še­lio-dar­že­lio „Vo­lun­gė­lė“ di­rek­to­rė Auš­ra Plyt­nin­kai­tė sa­ko, kad šiuo at­ve­ju nu­ste­bi­no ne pats su­ma­ny­mas, o jo at­si­ra­di­mo ini­cia­ty­va – įstai­go­je Re­gi­na pa­ti su­gal­vo­jo, iš ko­kių me­džia­gų su­dė­lio­ti ta­ką, jas at­ga­be­no, pa­ti pir­mo­ji iš­ban­dė, sa­vo en­tu­ziaz­mu už­krės­da­ma ir ko­lek­ty­vą.

Knei­po ta­ką Re­gi­na su­kom­po­na­vo iš įvai­rių fak­tū­rų ak­me­nė­lių ruo­žų, smė­lio, kan­ko­rė­žių, pail­gų ša­kų ir ap­va­lių ka­mie­nų. Daž­nas va­sa­ros ry­tas įstai­go­je pra­si­de­da prie Knei­po ta­ko, kur ri­kiuo­ja­si ma­žie­ji dar­že­lio lan­ky­to­jai. Jie ži­no, kad ei­ti rei­kia ne­sku­bant, jau­čiant pa­du­kų ma­sa­žą, o jei ku­te­na ar šiek tiek du­ria – tai tik į svei­ka­tą.

„Pa­ste­bė­jau, kad Knei­po ta­ką la­biau­siai pa­mė­go ma­žiau­sie­ji „vo­lun­giu­kai“, man la­bai gra­žu ste­bė­ti, kaip jie mi­na ir trep­si ta­ke­liu“, – šyp­so­si Re­gi­na. Tie­sa, nors mo­te­ris la­bai mėgs­ta gam­tą, žie­mą skly­pe įreng­tos ke­lios le­syk­los, ta­čiau Knei­po ta­ką pa­va­sa­rį pa­mė­gu­sios var­nos jos per daug ne­džiu­gi­na.

Spar­nuo­čiams la­bai pa­tin­ka tvir­tais sna­pais pa­si­raus­ti me­džio žie­vė­je, kan­ko­rė­žiuo­se, iš ku­rių su­dė­lio­tos ta­ko dan­gos. Nak­čiai Knei­po ta­ką ten­ka sau­go­ti nuo ka­čių – jis yra už­den­gia­mas.

Ko­vas Re­gi­nai – pats dar­by­me­tis, po žie­mos bun­da au­ga­lai, ku­rių jos val­do­se – „Vo­lun­gė­lės“ kie­me – au­ga ke­lias­de­šimt skir­tin­gų rū­šių. Ap­žel­din­ti skly­pą pa­dė­jo aly­tiš­kis land­šaf­to spe­cia­lis­tas Kęs­tu­tis Pta­kaus­kas, jis pa­siū­lė dar­že­lio te­ri­to­ri­jo­je įkur­din­ti au­ga­lus, ku­rių uo­gas le­sa paukš­čiai, kad jie ga­lė­tų na­tū­ra­liai mai­tin­tis, o vai­kai – ste­bė­ti.

Dar­že­lio ben­druo­me­nė taip pat au­gi­na įvai­rias dar­žo­ves, tu­ri įsi­ren­gu­si šilt­na­mį. Ant įstai­gos sto­go avi­liuo­se gy­ve­na bi­tės, o šį pa­va­sa­rį joms įreng­ta spe­cia­li gir­dyk­la.

Vie­nas nau­jau­sių įgy­ven­din­tų Re­gi­nos su­ma­ny­mų – ak­mens ba­ro­met­ras, sa­vo­tiš­ka orų ste­bė­ji­mo sto­te­lė, ku­ris pa­dės vai­kams ste­bė­ti gam­tą. Kaip su­ra­šy­ta spe­cia­lio­je me­di­nė­je ste­bė­ji­mo „in­struk­ci­jo­je“, ak­muo šlam­pa prieš lie­tų, jei jis sau­sas – lauk gied­ros, na, o jei ak­mens ne­bė­ra – ti­kė­ti­na, kad jį tie­siog nu­gvel­bė il­ga­pirš­čiai…

R.Ja­si­naus­kie­nė sa­ko, kad jai bu­vo la­bai svar­bu įkom­po­nuo­ti orų sto­te­lę į ap­lin­ką, o idė­jų, kaip tai pa­da­ry­ti, mo­te­ris se­mia­si iš in­ter­ne­to, įvai­rių žur­na­lų.