Ra­šy­to­jas sa­vo kai­liu pa­ju­to ki­ber­ne­ti­nių už­puo­li­kų smū­gį

Rašytojas Ai­das Puk­le­vi­čius.
Rašytojas Ai­das Puk­le­vi­čius.
Ki­ber­ne­ti­niai nu­si­kal­tė­liai tu­ri 101 prie­žas­tį kė­sin­tis į jū­sų kom­piu­te­rį, pa­sky­rą, duo­me­nis. To­dėl di­džiau­sia klai­da – gal­vo­ti, kad esa­te nie­kam ne­įdo­mus. „Ar esa­te aukš­tas vals­ty­bės pa­rei­gū­nas, ar tik pa­pras­ta kai­mo mo­čiu­tė – ki­ber­ne­ti­niai nu­si­kal­tė­liai vi­sa­da ži­no, kaip ga­lė­tų ju­mis pa­si­nau­do­ti. Ki­ta ver­tus, gal­būt kaž­kam tie­siog ne­pa­tin­ka jū­sų pa­skleis­ta nuo­mo­nė ir min­tys, tad vir­tu­a­lio­je erd­vė­je sie­kia­ma jus nu­til­dy­ti ir su­pan­čio­ti“, – tei­gia ra­šy­to­jas, pub­li­cis­tas ir ko­mu­ni­ka­ci­jos spe­cia­lis­tas Ai­das Puk­le­vi­čius, pats ne kar­tą su­si­dū­ręs su ki­ber­ne­ti­niais iš­puo­liais.

„Pir­mą kar­tą ki­ber­ne­ti­nių įsi­lau­žė­lių tai­ki­niu ta­po ma­no elek­tro­ni­nio pa­što dė­žu­tė. Ėmiau gau­ti pra­ne­ši­mus, kad pe­ri­odiš­kai pa­si­kar­to­ja ata­kos – kaž­kas iš Nor­ve­gi­jos vis ban­dė įsi­lauž­ti 2014–2016 me­tais. Po il­gų ir at­kak­lių ban­dy­mų jie lio­vė­si. At­si­lai­kiau“, – pa­sa­ko­ja A. Puk­le­vi­čius.

Kur kas grės­min­ges­nis iš­puo­lis prieš pub­li­cis­tą su­reng­tas vė­liau. Ki­ber­ne­ti­niai nu­si­kal­tė­liai ėmė brau­tis ne tik į elek­tro­ni­nį pa­štą, bet ir į as­me­ni­nes pa­sky­ras elek­tro­ni­nė­se par­duo­tu­vė­se. „Ki­ber­ne­ti­nės ata­kos tal­žė ma­no „Gmail“, „Ama­zon“, „Ebay“ pa­sky­ras. At­lai­kė ne vi­sos, ta­čiau di­de­lės ža­los ne­pa­ty­riau. Nuo to lai­ko į sa­vo nuo­sa­vy­bės ap­sau­gą in­ter­ne­te ėmiau žiū­rė­ti la­bai rim­tai“, – tei­gia pa­šne­ko­vas.

Jis pri­si­me­na, kad mi­nė­tus iš­puo­lius 2017 me­tais pa­ty­rė ne­tru­kus po to, kai so­cia­li­nia­me tin­kle įsi­jun­gė į ak­ci­ją, ku­ria bu­vo iš­reikš­tas kri­tiš­kas pi­lie­čių po­žiū­ris į Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos pa­reiš­ki­mus. „Su­ta­pi­mas? Gal­būt“, – gūž­te­li A. Puk­le­vi­čius.

Slap­ta­žo­džių kū­ry­ba – lyg žai­di­mas

Vi­suo­me­nės vei­kė­jo tei­gi­mu, tin­ka­mai su­da­ry­tas slap­ta­žo­dis yra pa­pras­ta prie­mo­nė ap­sau­go­ti sa­vo elek­tro­ni­nio pa­što, so­cia­li­nių tin­klų ar elek­tro­ni­nės par­duo­tu­vės pa­sky­ras.
„Svar­biau­sia, vi­sur nau­do­ki­te skir­tin­gus slap­ta­žo­džius – jo­kiu bū­du ne tą pa­tį. Kiek­vie­nai pa­sky­rai tu­rė­ki­te vis ki­tą slap­ta­žo­džių su­da­ry­mo sis­te­mą, ku­rią leng­va įsi­min­ti ir nau­do­tis“, – pa­ta­ria to­kią pat prak­ti­ką tai­kan­tis pa­šne­ko­vas.

„Pa­vyz­džiui, jei­gu tu­ri­te 10 anū­kų, kaip sis­te­mą ga­li­te nau­do­ti jų var­dų ma­žy­bi­nes for­mas, pa­pil­dy­da­mi jas skai­čiais ir ko­kiais nors sim­bo­liais. Tar­kim, Gab­rie­ly­tė2005@, Be­ne­dik­tė­lis1999& ir pa­na­šiai, – kal­ba A. Puk­le­vi­čius. – Ži­no­ma, jei­gu di­de­lio anū­kų bū­rio nė­ra, ta­da su­da­ry­ti sis­te­mos ne­iš­eis. To­kiu at­ve­ju ver­ta ap­žvelg­ti sa­vo po­mė­gius – gal­būt jie pa­suf­le­ruos at­sa­ky­mą, kaip su­kur­ti pa­ti­ki­mą sis­te­mą.“

Slap­ta­žo­džių sis­te­mą su­si­kur­ti no­rin­tiems žmo­nėms ra­šy­to­jas pa­ta­ria pa­pras­čiau­siai ap­si­dai­ry­ti ap­link. „Gal­būt jū­sų dar­že­ly­je au­ga tiek skir­tin­gų gė­lių, kad iš jų bū­tų pa­pras­ta su­kur­ti ati­tin­ka­mą, leng­vai įsi­me­na­mą se­ką. Be6oni­jos!? Pel­llar6oni­jos?! Bij­jjū4ai!! Nas­ssturt0s%& ar Med­ddetk0s##“, – spon­ta­niš­kai su­gal­vo­tų slap­ta­žo­džių pa­vyz­džius be­ria A. Puk­le­vi­čius.

Pa­sak jo, tin­ka­mai su­kur­ta sis­te­ma pri­me­na re­bu­są, ta­čiau at­sa­ky­mo rak­tą tu­ri tik vie­nas žmo­gus – pa­sky­ros sa­vi­nin­kas. Svar­bu, kad slap­ta­žo­džiai bū­tų pa­kan­ka­mai il­gi ir juo­se bū­tų žen­klų įvai­ro­vė – ma­žo­sios ir di­džio­sios rai­dės, skai­čiai, sim­bo­liai.

Įspė­ja apie daž­nas klai­das

Kad slap­ta­žo­džiai efek­ty­viai veik­tų, juos reik­tų re­gu­lia­riai keis­ti, pa­vyz­džiui, kas mė­ne­sį. „Pa­si­žy­mė­ki­te tie­siog ka­len­do­riu­je, kad kon­kre­čią die­ną pa­kei­si­te vi­sus slap­ta­žo­džius. Pa­si­nau­do­ki­te sa­vo su­gal­vo­ta sis­te­ma ir pa­keis­ki­te. Kuo daž­niau nau­do­si­tės sis­te­ma, tuo leng­viau ją įsi­min­si­te ir kuo to­liau, tuo bus pa­pras­čiau“, – ti­ki­na pa­šne­ko­vas.

Jis pri­me­na, kad ne­tu­rė­da­mi sa­vo sis­te­mos žmo­nės daž­nai su­si­gun­do pa­pras­čiau­siais slap­ta­žo­džių va­rian­tais, pa­vyz­džiui, įra­šo: „slap­ta­zo­dis“, „pas­sword“ ar „123456“. To­kie su­ma­ny­mai A. Puk­le­vi­čiui pri­me­na spy­ną, ku­rią ga­li­ma at­ra­kin­ti vi­ni­mi ar­ba stip­riau stuk­te­lė­jus laz­da.

Taip pat ne­ver­ta pa­si­kliau­ti slap­ta­žo­džiais, ku­riuo­se nau­do­ja­mas sa­vo var­das, pa­var­dė, gim­ta­die­nis ar ad­re­sas.

„Nie­ka­da ne­siųs­ki­te slap­ta­žo­džių elek­tro­ni­niu pa­štu ar per po­kal­bių pro­gra­mė­les – tai net blo­giau ne­gu slap­ta­žo­dį už­si­ra­šy­ti ant la­pe­lio ir lai­ky­ti stal­čiu­je. Ap­skri­tai, slap­ta­žo­dį tu­ri ži­no­ti tik vie­nas žmo­gus – jūs pats – vie­nin­te­lis pa­sky­ros sa­vi­nin­kas“, – pa­brė­žia A. Puk­le­vi­čius.

Ga­liau­siai pa­šne­ko­vas at­krei­pia dė­me­sį į la­bai daž­nai da­ro­mą žmo­nių klai­dą. Pa­sak jo, pa­nar­šę „Fa­ce­bo­ok“ ar pa­si­tik­ri­nę elek­tro­ni­nį pa­štą var­to­to­jai pa­mirš­ta at­si­jung­ti nuo pa­sky­ros. Tai ga­li su­kel­ti pa­vo­jų, ypač, kai nau­do­ja­mas ir ki­tiems as­me­nims pri­ei­na­mas kom­piu­te­ris, pa­vyz­džiui, vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je.

 

Užs. Nr. 0086

LOGO

 

 

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.