Putinas Trumpą „užkniso”?

Jeigu dalis šios chronologijos yra tik D. Trumpo retorika, tai tikri veiksmai verčia įdėmiau įsivaizduoti kontekstą. Kodėl D. Trumpas tik po šešto skambučio V. Putinui pagaliau pagavo, kad Maskva jį vedžioja už nosies? Pasidalinsiu viena man patikusia versija, kurią surankiojau skaitydamas įvairių Amerikos ir Rusijos reikalus nutuokiančių analitikų.

Taigi iš pat pradžių Rusijos-Ukrainos karą greitai užbaigti pažadėjęs D.Trumpas elgėsi pagal tam tikrą protokolą. Pirmiausiai jis siekė V. Putiną „prijaukinti”: kalbėjosi su juo tuo metu, kada su juo nebendravo joks kitas lyderis iš Vakarų, viliodamas svaiginančiomis dvišalio verslo galimybėmis, pažadu, kad JAV pripažins Rusijos karo metu pasiektą teritorinį status quo (lot. esamą padėtį). Yra žinių, kad JAV administracija rimtai svarstė švelninti per kelis karo metus Rusijai įvestas amerikiečių sankcijas (tą tvirtino kai kurie Lietuvos diplomatai).

V. Putino buvo reikalaujama tik vieno: sustabdyti karą vienam mėnesiui ir susitarti dėl ilgalaikės taikos su Ukraina. Dėl to tarp Vašingtono ir Rusijos intensyviai kursavo specialusis D. Trumpo derybininkas Stevenas Vittkoffas, kuris vežė iš ten JAV prezidentui malonias dovanas beigi linkėjimu.

Nors dėl prieš keletą dienų sustabdyto ginkluotės tiekimo Ukrainai D. Trumpas išsigynė, esą tai nebuvo jo, o Gynybos ministerijos sprendimas, yra manančių kitaip. Šios versijos esmė yra tokia – gausių pergalių tarptautiniame fronte nepatiriantis JAV lyderis išmąstė, kad reikalus su Maskva galėtų iš esmės pagerinti tam tikrų V. Putino reikalavimų patenkinimas. Todėl esą buvo sustabdytas ginkluotės tiekimas, Rusijai kaip precedentas turėjo būti svarbus ekonominių sankcijų Sirijai atšaukimas (dėl Rusijos bankų intereso), be to neseniai Nyderlanduose vykusiame NATO viršūnių susitikime dėl amerikiečių Ukraina negavo net tokių simbolinių pažadų, kokius pavyko pasiekti prieš tai vykusiuose bloko narių susibūrimuose.

Galimas dalykas, kad pastebėjęs tokias JAV padarytas simbolines (kol kas) nuolaidas, D. Trumpo požiūriu, Kremliaus šeimininkas turėjo iš naujo įvertinti savo kietakaktišką požiūrį dėl Ukrainos. Tačiau – bergždžiai.

Vos dviejų šalių prezidentai pakabino telefono ragelius, Rusija surengė ligitol patį masiškiausią Ukrainos apšaudymą, kurio metu raketos ir bepiločiai orlaiviai smogė į civilinius namus, sužeidė nei nužudė taikių žmonių. Rusijos kariauna Ukrainos miestus nuotol apšaudo kasdien, bene kiekvieną dieną „gerindama” užpultos šalies pusėn paleidžiamų sprogstamų užtaisų skaičių.

Visai gali būti, kad Rusijos diktatorių itin padrąsino Honkonge leidžiamo laikraščio „South China Morning post” publikacija, kurioje buvo teigiama, kad susitikęs su Europos Sąjungos užsienio politikos įgaliotine Kaja Kallas kinų diplomatijos vadovas Wang I tiesiai šviesiai pareiškė, esą Kinija yra nesuinteresuota, kad Ukrainoje Rusija patirtų pralaimėjimą. Juolab D. Trumpui taip ir nepavyko muitais Kinijos užsmaugti.

Po naujausiųjų rusų atakų JAV žiniasklaida JAV prezidentą apibūdino kaip įtūžūsį ant V. Putino, o D. Trumpas beigi jo aplinka to neskubėjo neigti. Maža to, šios savaitės pirmadienį JAV prezidentas V. Putino ir jo karo Ukrainoje tema drėbtelėjo tokią citatą, kurios viešai dar niekas nebuvo girdėjęs.

Tačiau citatos – tik retorika. „Laisvės radijo” teigimu, Ukrainai atneujinta karinė parama – deja, yra gana kukli. Pavyzdžiui – nuo 10 iki 30 „PAG-3” raketų „Patriot” oro gynybos sistemoms. Kai kurie karybos analitikai tvirtina, esą norint šiomis sistemomis numušti balistines raketas, reikia bent dviejų raketų prieš „PAG-3”. O kasnakt į Ukrainą paleidžiama dešimtys sparnuotųjų ir balistinių raketų.