Psichologinis nusiteikimas reabilitacijos metu kodėl vidinė būsena lemia gijimo sėkmę?

Šeimos gydytojai dažnai pastebi, kad pacientai, kurie į reabilitaciją žvelgia kaip į galimybę, o ne kaip į neišvengiamą išbandymą, pasiekia žymiai geresnių rezultatų.

Kaip emocinė būklė veikia reabilitacijos eigą?

Emocijos nėra vien tik žmogaus vidinė būsena – jos daro tiesioginę įtaką fiziniams organizmo procesams. Ilgalaikis stresas ir neigiamos emocijos gali sukelti uždegiminius procesus organizme, lėtinti žaizdų gijimą, didinti skausmo suvokimą. Priešingai, teigiamas nusiteikimas padeda reguliuoti hormonų pusiausvyrą, mažina kortizolio (streso hormono) kiekį ir stiprina imuninę sistemą.

Pacientai, kurie jaučiasi motyvuoti, dažniau laikosi gydytojų rekomendacijų, aktyviai dalyvauja terapijoje ir mažiau linkę pasiduoti pirmiesiems sunkumams. Medicinos psichologas gali tapti svarbiu pagalbininku, padedančiu pacientui suprasti, kokią įtaką jo vidinė būsena turi fiziniam gijimui ir kaip ją suvaldyti.

Ką daryti, jei reabilitacija kelia nerimą?

Daugeliui pacientų pirmieji reabilitacijos etapai tampa psichologiniu išbandymu. Jie nežino, ko tikėtis, bijo skausmo ar jaučiasi priklausomi nuo aplinkinių pagalbos. Tokiais atvejais svarbu ne tik fizinė, bet ir emocinė parama.

Trys svarbiausi dalykai, kurie padeda suvaldyti nerimą:

1. Aiškumas apie gydymo eigą – kuo daugiau pacientas žino apie būsimus reabilitacijos etapus, tuo mažiau nerimo jaučia. Gydytojai turėtų detaliai paaiškinti, kokie procesai laukia, kiek laiko truks gijimas ir kokius rezultatus galima pasiekti.
2. Socialinis palaikymas – šeima ir draugai gali turėti didelę įtaką paciento emocinei būsenai. Artimųjų paskatinimas ir palaikymas skatina motyvaciją ir padeda išvengti izoliacijos jausmo.
3. Psichologinė pagalba – nerimas dėl reabilitacijos gali tapti pernelyg didelis ir trukdyti gijimo procesui. Tokiais atvejais verta kreiptis į psichologą, kuris padės suvaldyti stresą ir sukurti pozityvų požiūrį į gydymą.

Kaip psichologinis pasirengimas padeda greičiau pasveikti?

Teigiamas požiūris į gydymo procesą gali ne tik sumažinti stresą, bet ir prisidėti prie greitesnio gijimo. Pacientai, kurie pasitiki savo gydytojais, nesibaimina reabilitacijos ir aktyviai dalyvauja sveikimo procese, dažniausiai pasiekia geresnių rezultatų nei tie, kurie pasiduoda neigiamoms emocijoms.

Medicinos praktikoje pastebima, kad tie pacientai, kurie iš anksto nusiteikia ilgalaikiam procesui ir priima jį kaip neišvengiamą dalį savo kelionės į sveikimą, dažniau įveikia iššūkius. Jie mažiau praleidžia gydymo sesijų, dažniau taiko rekomenduojamus pratimus namuose ir rečiau susiduria su depresinėmis nuotaikomis.

Kodėl šeimos gydytojai turėtų atkreipti dėmesį į paciento emocinę būklę?

Šeimos gydytojai dažnai tampa pirmaisiais specialistais, su kuriais pacientai aptaria savo fizinius negalavimus. Tačiau emocinė paciento būklė yra ne mažiau svarbi. Jei pacientas jaučiasi prislėgtas, bejėgis ar netiki savo galimybėmis pasveikti, gydymas gali užsitęsti, o rezultatai gali būti prastesni nei tikėtasi.

Gydytojų užduotis – ne tik paskirti tinkamą fizinį gydymą, bet ir padėti pacientui suformuoti pozityvų požiūrį į gijimo procesą. Tai gali apimti ne tik tiesioginius pokalbius su pacientu, bet ir rekomendacijas apsilankyti pas psichologą, jei pastebima, kad emocinė būklė gali turėti neigiamos įtakos gydymo eigai.

Kaip pacientas gali padėti sau reabilitacijos metu?

Nors gydytojai, fizioterapeutai ir psichologai atlieka svarbų vaidmenį reabilitacijos procese, pats pacientas taip pat gali prisidėti prie sėkmingo sveikimo.

• Būti kantriam – reabilitacija retai būna greita, todėl svarbu iš anksto nusiteikti ilgalaikiam procesui ir nepasiduoti pirmiems sunkumams.
• Laikytis gydytojų rekomendacijų – tai gali atrodyti savaime suprantama, tačiau pacientai, kurie atidžiai laikosi specialistų nurodymų, dažniausiai pasveiksta greičiau.
• Nekaltinti savęs už nesėkmes – jei progresas vyksta lėčiau nei tikėtasi, svarbu išlikti motyvuotam ir nesusitelkti į negatyvius aspektus.

Jei reabilitacija prasideda ne nuo fizinių pratimų, o nuo psichologinio pasiruošimo, kokie rezultatai gali būti pasiekti? Ar emocinė būsena gali tapti lemiančiu veiksniu tarp sėkmingo pasveikimo ir ilgalaikės kovos su sveikatos problemomis?