Prisiminus kai kurias tarpukario Alytaus mokyklas

Aukštesnioji miškų mokykla

Alytuje įkurta 1927 metais. Mokyklos gyvavimo pradžią puikiai aprašė Petras Biržys (Pupų Dėdė): „1927 metais vilniškėj daly, Saratovo kareivinėse, įsteigta aukštesnioji miškų mokykla. Mokyklon priimami vyrai nuo 18–25 m. amž., baigusieji nemažiau 6 klasių. Kasmet įstoja po 40–50 mokinių. Prie mokyklos yra įrengtas klausytojams bendrabutis, kur už butą, kurą ir šviesą reikia mokėti 100 litų į metus. Valgis į mėnesį kiekvienam kaštuoja 50 litų. Mokytojų personalą sudaro 4 etatiniai mokytojai ir,  be to, dar 5–6 laisvai samdomieji mokytojai. Miškų mokykla turi savo žinioj 17,500 ha žemės plotą.“ Vienas iš šios mokyklos mokytojų buvo profesorius Tadas Ivanauskas.

Mokykla buvo populiari, todėl po konkurso tik kas trečias stojantysis joje pradėdavo mokslus. Paskaičiuota, jog vieno eigulio parengimas valstybei atsieidavo 2130 litų. Mokslo metai čia prasidėdavo rugsėjo 15 dieną ir tęsdavosi iki liepos 1 dienos. Nuo balandžio iki liepos mėnesio mokiniai atlikdavo praktikos darbus medelyne, sode, Vidzgirio miške. Mokslai trukdavo du metus. Mokykloje buvo įrengtas gamtos muziejus.

Nuo 1937 metų mokykla pradėjo organizuoti kursus eiguliams (200 teorijos ir praktikos valandų). Juos baigusieji atminimui galėdavo iš medelyno pasiimti pora tujų, tuo metu reto medelio, sodinukų, kad galėtų pasodinti savo girininkijoje. Taip pat jiems būdavo organizuojamos ekskursijos po Dzūkiją, pėsčiomis po Alytų bei Vidzgirio mišką. Šiuos kursus baigė apie 246 eiguliai.
1938 metais mokykla priskirta Vidurinių mokyklų kategorijai ir pervadinta Viduriniąja miškų mokykla. 1939 metų lapkritį mokykla perkelta į Vilnių. Per savo gyvavimo laikotarpį ji išleido 11 miškininkų laidų (420 aukštos kvalifikacijos savo srities specialistų).

Žemesnioji žemės ūkio mokykla

Alytuje ši mokykla įsteigta 1929 metais, „kad paruoštų kraštui sąmoningų ūkininkų bei šeimininkių“. Siekdama savo tikslo, mokykla teikia mokiniams teorinių žinių, pratina dirbti visus darbus, kurie pasitaiko žemės ūkyje. Prie mokyklos yra mergaičių skyrius, kur mokoma namų ruošos dalykų. Laikinai jai pavesta dviejų aukštų mūrinis namas ulonų pulko kareivinėse. Mokinių praktikai atlikti skiriamas Alytaus dvaro centras 43 ha žemės.“ Greta mokyklos buvo įrengtas bendrabutis ir valgykla. Joje galėjo mokytis ne jaunesni nei 15 metų berniukai ir mergaitės, baigę pradžios mokyklą. Mokslai truko dvejus metus. Baigusiems buvo įteikiamas pažymėjimas, suteikiantis teisę stoti į aukštesniąją žemės ūkio mokyklą be egzaminų. Pirmaisiais metais mokykloje mokėsi 32 mokiniai (21 mergaitė ir 11 berniukų). Nors buvo numatyta, jog gali mokytis iki 80 mokinių. Bendrabutyje buvo 50 vietų. Čia mokiniams už elektrą ir šildymui skirtą kurą buvo suteikiamos nuolaidos. Prabėgus beveik 10 metų (1938–1939 metų mokslo metais) mokykloje jau mokėsi 116 mokinių. Be teorinių žinių (bendroji ir specialioji žemdirbystė, daržininkystė, sodininkystė, gyvulininkystė, pienininkystė, bitininkystė, žemės ūkio teisės pagrindai, botanika, chemija, aritmetika, lietuvių kalba, tikyba ir kt.) buvo daug dėmesio skiriama praktikos užsiėmimams. Mokiniams buvo rengiamos išvykos į pavyzdingus ūkius bei žemės ūkio parodas.

1945 metais mokykla pertvarkyta į Žemės ūkio mokyklą, 1955 metais – į Žemės ūkio technikumą, kuris 1960 metais iškeltas į Daugus.

 
Amatų mokykla ir Liaudies universitetai

Amatų mokykla Alytuje įkurta 1936 metais (kai kurie miesto istorijos tyrinėtojai nurodo 1938 metus). Mokykla neturėjo savo patalpų, jai teko glaustis pradžios mokykloje, todėl mokymosi procesas vyko popietinėmis valandomis, kuomet mokslus baigdavo pradžios mokyklos mokiniai. Pradžioje čia buvo rengiami staliai ir račiai. Pirmaisiais mokslo metais mokykloje mokėsi 61 moksleivis, antraisiais – 181. 1939 metais mokykla buvo priskirta valstybiniai Vidurinės mokyklos kategorijai, joje veikė trys skyriai: račių, stalių bei metalininkų. Tai buvo vyriškos profesijos, todėl visi mokyklos mokiniai – vien berniukai.  

Visą straipsnį rasite naujausiame „Alytaus naujienų“ numeryje.

Laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.