Prisikėlimą skelbs Radvilų būgnas (0)

Saulė Pinkevičienė, saulepinkeviciene@alytausnaujienos.lt
Talutis
+ FOTO + VIDEO
„Alytuje išsipildė mano svajonė, nes atradau istorinį būgną, kuris paskelbs Velykų  žinią. Visada apie jį svajojau, bet nė vienoje parapijos, kur iki šiol teko klebonauti, kunigauti, neturėjau“, – sako Šv. Liudviko bažnyčios klebonas Marius Talutis, šį pavasarį atradęs, kaip spėjamam, XVII amžiaus būgną, kurios istorija gali siekti Radvilų laikus. 

„Aš visur ieškau Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto originalo, kur atvažiuoju klebonauti – tuoj puolu naršyti. Surandu dar kokių kitokių gėrybių ir grožybių, štai šįkart pavyko rasti istorinį būgną bažnyčios sandėliuke“, – sako kunigas M. Talutis.

Varinis būgnas be viršutinės odos buvo surastas tarp įvairių Šv. Liudviko bažnyčios sandėliuko rakandų. Apžiūrėjęs radinį, būgnų meistras Dariusz Pojawa iš Suvalkų nustatė jog tai – XVII amžiaus būgnas, galimai naudotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų kariuomenėje.

„Radau būgną neblogos būklės, tik be varžtų ir odos viršuje. Restauratorius ją užtempė, suveržė lanką, atnaujino ir odą, pagamino medines  lazdas mušimui. Dariusz Pojawa yra europinio masto restauratorius, dirbantis su paveldo tvarkymo sertifikatais, jis taip pat, gamina būgnus. Gyvena Suvalkuose, o susipažinome, kai  kunigavau Kernavėje. Ten vyko archeologijos dienos, kuriose dalyvaudavo ir Dariusz, radome daug pažįstamų, nes aš šešerius metus esu kunigavęs Punske. Nuvežiau jam parapijoje rastą būgną ir jis instrumentą restauravo. Ypatingų laikymo sąlygų atnaujintam būgnui dabar nereikia, tik kurį laiką pabūti sausoje šiltoje vietoje, kad instrumentas įgautų skambesio“, – pasakoja M. Talutis.  Unikalaus instrumento restauravimas parapijai atsiėjo apie 650 eurų, o jo skambesį ne tik pirmalytiškiai galės įvertinti Velykų rytą.

Velykų būgnų mušimo tradicija įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Tai – senovinė tradicija, kviečianti žmones į bažnyčią bei procesijos metu. „Restauratorius sakė, kad būgnas yra XVII–XVIII amžiaus,  Kristupas, Jonušas ir kiti Radvilos labai mėgo būgnus, jie buvo labai stiprūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje, laikmetį Dariusz identifikavo pagal metalinius drakonus, smakus ant būgno“, – apie savo radinį pasakoja klebonas. Ir pasidžiaugia, kad Velykų žinią Šv. Liudviko parapijoje taip pat skelbs ir medinis bosinis timpanas, kurį pagamino lenkų restauratorius. Šių metų Velykų rytą būgnas ir timpanas pradės skambėti nuo 8.30 valandos, prieš šv. Velykų pamaldų pradžią, kaip skelbia parapija savo fesibuko paskyroje – atsiprašo kaimynų iš anksto. Tačiau, žinoma, čia pajuokaujant.

...

Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje (30/14090).


Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti – užsisakyti. Apie prenumeratą – čia.

© Publikacijų autorystė saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai