Prie Simno plaukioja aštriašnipiai eršketai

Simnas Alytaus rajone jau 60 metų garsus šalia, Kalesninkų kaime, įsikūrusia žuvivaisos įmone. Taip ją vadina vietiniai, o oficialiai tai Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos departamento Pietų regiono žuvivaisos skyrius, turintis Simno ir Laukystos Kaišiadorių rajone, padalinius. Šio skyriaus vedėjas – Kalesninkuose, tėviškėje, gyvenantis,  žuvininko-ichtiologo aukštuosius mokslus baigęs Artūras Vaickus (nuotr.). Šie metai Simno žuvininkams į istoriją įsirašys ne tik kaip paminėjusiems gyvavimo šešiasdešimtmetį, bet ir kaip pradėjusiems auginti, ateityje planuojamą veisti išskirtinai retą žuvį – aštriašnipius arba Atlanto eršketus.

Kodėl pradėti veisti karpiai?

A. Vaickus Alytaus krašto žmonėms labiau pažįstamas kaip aplinkosaugininkas nei žuvininkas. Mat aplinkosaugos srityje jis darbavosi net 25-erius metus, o Simno žuvivaisos įmonei pradėjo vadovauti prieš penkerius. Grįžo į tėvo Ignoto pramintas vėžes ir ėmė darbuotis pagal įgytą retą – žuvininko -ichtiologo specialybę.

Artūro tėvą galima pavadinti žuvininkystės pradininku ne tik Simno krašte, bet ir visoje Lietuvoje. Dabar jau a. a. Ignotas Vaickus darbavosi Ignalinos ir Rusnės žuvivaisos įmonėse, o Kalesninkuose, gyvendamas žuvivaisos įmonės kaimynystėje, net du dešimtmečius vadovavo šiai įmonei. Kartu su juo dirbusiųjų ir dabar likęs ne vienas. Pasak A. Vaickaus, tai didžiulis turtas, tai žmonės, dauguma čia dirbantys 20 ar šiek tiek mažiau metų, kuriais gali pasitikėti, žinodamas, kad viskas bus padaryta kaip reikia. O iš viso įmonė turi 12 darbuotojų.

Iš arti matydamas tėvo darbą ir domėdamasis įmonės istorija, Artūras, paklaustas, kokiu tikslu buvo įkurta žuvivaisos įmonė ir kokios pirmos žuvys čia pradėtos veisti, Pietų regiono žuvivaisos skyriaus vedėjas pareiškia: „Įkurta, siekiant priveisti daugiau karpių ir juos išleisti į valstybei priklausančius vandens telkinius, kad karo atveju po sprogdinimų būtų randama daug žuvies maistui. Tai man teko ne vieną kartą girdėti iš tėvo ir su juo kartu dirbusių žmonių.“

Tad nieko nuostabaus, kad tuo metu didžiausias poreikis buvo būtent tokios žuvies auginimui. Dabar šių žuvų Simno žuvininkai jau nebeveisia maždaug penkmetį.

Kurios žuvys nepasiteisino?

Prieš pusšimtį metų Simno žuvininkai bandė veisti peledes, priklausančias lašišinėms žuvims. Čia jų veisyklos turėtos net iki 2019-ųjų, Tačiau A. Vaickaus teigimu, jos nepasiteisino, nes nebuvo populiarios tarp žvejų.

Užtat beveik prieš dešimtmetį pradėta dauginti kita lašišinė  plėšri žuvis – sykas, iki šiol labai populiari. Pavyzdžiui, šįmet vien į Dusios ežerą įleista 120 tūkst. sykiukų.

Šioje vietoje Pietų regiono žuvivaisos skyriaus vedėjas pastebi, kad kiekvienais metais Žuvininkystės tarnyba pateikia skyriui planus, kuriuose nurodoma, kiek ir kokių žuvų turi būti paleista į valstybinius vandens telkinius.

Simno žuvininkai jau patyrę veisti ne tik minėtas žuvis, bet ir kitas plėšriąsias –  lydekas, starkius, lynus, europinius šamus, taip pat plačiažnyplius vėžius. O visi jie „apgyvendinami“ ne tik Dusioje, bet ir Metelio, Daugų, Obelijos ežeruose, išsiunčiami ir į kitur – Žemaitiją, Aukštaitiją, Sūduvos kraštą. 

......................................................

Daugiau skaitykite laikraščio „Alytaus naujienos“ 14053-ajame numeryje.

Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti yra jį užsisakyti. Prenumerata – čia.

Žiūrėkite Youtube.com/@AlytausNaujienosVideo videoreportažą:

© Publikacijų autorystė yra saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas