Po Lietuvą skatina keliauti lėtai: pasaulyje toks keliavimo būdas – ant bangos (3)

Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė Henrieta Miliauskienė.
Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė Henrieta Miliauskienė.
Architektė, Lietuvos lėtojo turizmo asociaciacijos narė Ieva Benetė sako, kad lėtasis turizmas turi stebuklingų galių – keliautojams jis gali tiesiog tvot, sujudinti mintis, pakirbinti jausmus, praplėsti suvokimą: „Jei rimčiau, TVOT yra pagrindinių lėtojo turizmo vertybių santrumpa (slow) T– tvarus, V – vietinis, O – organiškas, T – tikras. Būtent lėtojo turizmo principais remiantis galima giliau ir pilniau pažinti kraštą ar vietą, į kurią atkeliavai.“ Prieš tris dešimtmečius pasaulyje prasidėjęs lėtasis judėjimas, labiau žinomas angliškuoju pavadinimu slow, skatina gyventi, dirbti, mokytis ir ilsėtis darniau – atsakingiau keliauti, rinktis sveiką, natūralų maistą, gerbti tradicijas, krašto autentiką.

Saugiausia kryptis – vietos turizmas

Vietos turizmui šiais metais daugiausia dėmesio skiriančios kelionių parodos ADVENTUR organizatoriai neabejoja, kad tvariausia turizmo rūšis šiandien yra vietinis turizmas. „Planuodami atostogas žmonės privalo įvertinti rizikas, kurios kyla dėl skirtingų pandemijos valdymo reikalavimų skirtingose šalyse ir dėl dinamikos tuos reikalavimus keičiant, – teigia vienas iš parodos organizatorių, Lietuvos parodų ir konferencijų centro „Litexpo“ direktorius Justinas Bortkevičius. – Nesunku pastebėti, kaip į nuolatinius pandemijos pokyčius reaguoja aviacijos sektorius ir tarptautinių kelionių organizatoriai. Saugiausias sprendimas šiame etape yra tiesiog likti šalyje ir skatinti savo šalies ekonomikos augimą.“

 

Šiais metais ADVENTUR paroda tampa tikra vietos turizmo meka. Parodos lankytojams čia bus siūloma originalių minčių ir idėjų, kaip iš naujo atrasti Lietuvą.

 

Lėtojo turizmo centre – autentiškos patirtys

Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė Henrieta Miliauskienė sako, kad naujausi tyrimai ir prognozės pasaulyje brėžia tendenciją – tvarioji kryptis ir patyriminis keliavimas tampa ypatingai populiarūs. Tai lėmė pasikeitę žmonių įpročiai, lūkesčiai ir poreikiai, – mes vis dažniau ieškosime fizinės atskirties, vietoj didelių viešbučių kompleksų rinksimės atskirus mažus namelius, kupolus, jurtas ar palapines su patogumais. Dažnai girdimas poreikis –apsistoti vietose, kur nakvynė tampa potyriu: gamtoje be civilizacijos, lovoje švyturyje ar vandens pumpavimo stotyje, paukščių namelyje ar vyno statinėje.

 

„Lietuvoje jau gana daug kalbame apie lėtąjį turizmą, bet ne visada susikalbame, – sako H.Miliauskienė. – Daugeliu atveju žodį „lėtasis“ suvokiame itin tiesmukai – eiti lėtai, sėdėti ilgai ir nieko neveikti. Na gerai, dar pasiimti puodelį kavos ir pasidėti knygą ant kelių. Bet jei taip elgsimės, mūsų kelionė tebus tingios liūto Bonifacijaus atostogos. Lėtojo turizmo esmė – kitokia. Pandemija natūraliai sulėtino gyvenimo tempą. Daugelis turėjo laiko įvertinti tai, kas iš tiesų kiekvienam svarbu, išmokė pabūti su savimi ir atrasti savo poreikius. Jei kalbėsime turizmo terminais, FOMO (baimę kažką praleisti) keičia JOMO (džiaugsmas praleisti). Kitaip tariant, jei anksčiau bijota praleisti renginį, vakarėlį, madingą restoraną ar kurortą, tai dabar atsiranda džiaugsmas praleisti tai, kas asmeniškai neįdomu, ir rinktis tai, kas iš tiesų domina.“

 

Anot H.Miliauskienės, lėtasis turizmas kaip tik ir veda keliu, kuriame žmogus gali patirti neišdildomų emocijų, pasisemti tik jam pačiam reikalingų žinių. Lėtasis turizmas nėra pasivaikščiojimas miško takeliu, parku ar kaimo keliuku. Tai – potyrių ir žinių paieškos, kurios atveria naujus horizontus, o kartais sugriauna mitus, sau nustatytas taisykles ir toliau veda jau visai kitu keliu. Tuos potyrių ir žinių klodus gali atverti tik kuriantis žmogus, ne apžvalgos bokštas, ne pastatas, ne paplūdimys ar kitas infrastruktūrinis objektas. „Ir tie klodai bus tik tada paveikūs, kai juos atvers žmonės, kuriems jų veikla yra gyvenimo būdas, o ne pagal banko paskolos modelį sukurptas verslo planas. Lėtajame turizme labai svarbu autentiškumas, natūralumas ir vietiškumas. Būtent dėl tokių savybių galima keliauti šimtus kilometrų į vieną ar kitą vietą, nes ten gyvena žmogus, kurio sukaupta patirtis, žinios niekaip negali būti nukopijuota, perkelta į kitą vietą ir padaryta dar viena beveide edukacija“, – tuo visiškai tikra Lėtojo turizmo asociacijos vadovė.

 

Vietų, turinčių ypatingą veidą, Lietuvoje atsiranda vis daugiau. Ir kas žino, ko reikia keliautojams – vienas norės pasėdėti ant geležinkelio stoties suolelio ir pasyviai stebėti skubančius žmones, kitam gal reikės daržo lysvės, kurioje, suleidęs nagus į žemę, galės išleisti susikaupusį garą, trečias norės žygio su žingsniamačiu, o ketvirtas – vienkiemio be informacinio triukšmo ar audringo pajūrio.

 

Svarbiausias tikslas – sujungti bendraminčius

2020 metais su dviem bičiuliais Lėtojo turizmo asociaciją įkūrusi H.Miliauskienė labiausiai norėtų, kad žodis „lėtasis“ neprarastų tikrosios savo esmės, kaip kad nutiko su žodžiu „edukacija“: „Vakarų pasaulyje lėtasis turizmas suvokiamas kaip tam tikras kokybės ženklas. Mūsų tikslas skleisti žinią, kas tai yra lėtasis turizmas, kuo jis skiriasi nuo poilsinio, piligriminio, kultūrinio, nuotykinio, pramoginio ar juodojo turizmo. Ir turbūt svarbiausia – sujungti bendraminčius, kurie lėtajam keliautojui padėtų rasti jo kelionės tikslą ir skleistų žinią apie jį galinčius sudominti žmones.

 

Lėtojo turizmo asociacija vienija labai skirtingus žmones – menininkus, architektus, istorikus, muziejininkus, kultūros atstovus, restauratorius, astronomus, pasakorius, virtuvės virtuozus ir skonio ekspertus. „Tai, ką mes darome, yra mūsų gyvenimo būdas. Kartais jis visai neracionalus, neatitinkantis jokių verslo prognozių ar rinkodaros principų, bet mums tiesiog smagu daryti taip, o ne kitaip. Smagu dalytis savo žiniomis, kūrybos potencialu, erdve, laiku. Pradėjome nuo trijų narių, dabar jau esame pasiekę pilnametystės ribą – turime 18. Mūsų tikslas – ne kiekybė, o kokybė“, – teigia asociacijos kūrėja.

 

Pačios H.Miliauskienės kelias iki lėtojo turizmo buvo ilgas, bet labai natūralus: nuo ilgamečio darbo masinio turizmo sferoje, perdegimo ir nuovargio iki sąmoningų žingsnių link to, kas turi prasmę. Nuo lisabonų, madridų, paryžių, londonų iki visiško vienkiemio be telefono ryšio. Nuo greito maisto užkandinių ir amžino lėkimo iki stirnienos kumpio, ėriuko kepsnio ir savo rankų darbo muilo. „Šiandien laikas, erdvė ir profesinėje veikloje, ir asmeniniame gyvenime įgauna visai kitas sąvokas ir apimtis, – sako ji. – Mano sukurta lėtojo turizmo vieta nėra apčiuopiama. Esu tarsi vedlys kelyje. Tai – kelionė laiku, ieškant vietovės Genius Loci, susitinkant su išskirtinėmis asmenybėmis, panyrant į jų gyvenimo erdvę ir laiko tėkmę, susibuvimas su vietove per skonius, kvapus, garsus bei istorijas, rankovių pasiraitojimas ir prisilietimas prie kūrybos ar gamybos proceso.“

 

Rasti laiko ramybei

Panašia patirtimi ADVENTUR parodos diskusijoje dalysis ir kita Lėtojo turizmo asociacijos narė, studijos „jauku-ku“ įkūrėja architektė Ieva Benetė. Ji kalbės apie naują apgyvendinimo kategoriją – Bed and Bureau, kuriai reikia ne tik tylos, gražaus vaizdo už lango, netradicinės erdvės, bet ir patogių darbo sąlygų. Pandemija juk įvedė naują sąvoką – darbastogos.

 

I.Benetė teigia, kad Lietuva pilna gražiausių vietelių, gamtos prieglobsčių ir nuostabiai įdomių ir svetingų žmonių. Kiekviena išvyka sukuria vis kitokią, autentišką patirtį, kurią ji perkelia į interneto svetainę. Svetainė, kurioje architektė dalijasi teminėmis vietomis, prasidėjo nuo idėjos labiau pažinti gamtą. Sukūrusi „jauku-ku“ studiją, Ieva panoro ir kitus supažindinti su savo atradimais, su tvaresniais gyvenimo principais, kviesti žmones pabūti gamtoje, suprasti ją ir tiesiog rasti laiko ramybei.

 

Tokia vieta tapo jos suprojektuotas ir pastatytas Paukščių namelis medyje. „Ir tai – tikrai vieta, kurioje galima pabėgti, nes čia nėra jokių komunikacijų, tik tu ir medžių ošimas“, – pasakoja ir priduria, kad nameliu mielai dalijasi su kitais, ištroškusiais ramybės.

 

Lėtojo turizmo entuziastė pasidalija ir dar keletu vietų, kuriose sąmoningai atsisakyta komunikacijų. Dzūkijoje galima nuvykti į šalia miško pastatytą Lapitipį, kuris veikia net ir žiemos metu! Žemaitijoje egzistuoja namelis „Iš civilizacijos į gamtą“, jo pavadinimas aiškiai sufleruoja namelio šeimininkų misiją. Kad nusigautumėte iki Asalnų stovyklavietės Aukštaitijoje, reikia gerokai pasivažinėti miško keliuku, o ją pasiekus, negirdėsi jokio automobilių ūžimo, aplink miškai ir ežeras.

„Šiandienos žmonės stipriai priklausomi nuo technologijų, jiems gana sunku nuo jų atitrūkti, – sako Ieva. – Yra buvę kuriozinių situacijų, kai prieš atvykdami į mano namelį, svečiai teiravosi, ar pavyks pakrauti nešiojamąjį kompiuterį ir kiek laiko jis galės veikti. Kai pasiūliau jiems kompiuterį palikti namie ir pailsėti, jie tiesiog nesitvėrė džiaugsmu.“

 

Lėtasis turizmas – labai plati sąvoką, kurią kiekvienas gali suprasti ir prisitaikyti sau. Tokio turizmo organizatorės teigia, kad tokioms kelionėms reikia pasiruošti ir nusiteikti, priimti neįprastą vietą atvirai, mėgautis procesu, taip pat kelionei rinktis tvaresnes transporto priemones, bendrauti su vietiniais, ragauti to krašto maisto, pasimokyti vietinės kalbos ar dialekto, pabūti vienoje vietoje ilgiau.

 

Apie tai, kaip keliauti ir gyventi lėtai, apie lėtojo turizmo ištakas ir galimybes, tendencijas ir prognozes su Lietuvos lėtojo turizmo asociacijos nariais bus galima diskutuoti kelionių parodoje ADVENTUR vyksiančioje diskusijoje jau šį šeštadienį, sausio 29 dieną.

 

Tarptautinė turizmo paroda ADVENTUR vyksta 2022 metų sausio 28–30 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

 

Parodos organizatoriai – Lietuvos parodų ir konferencijų centras „Litexpo“. Parodos partneriai:  Nacionalinė turizmo verslo asociacija, Turizmo rinkodaros asociacija, Turizmo rūmai, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija bei VŠĮ Keliauk Lietuvoje, Kaunas 2022 Europos kultūros sostinė. Informacinis partneris: 15 min.lt

 

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.