Po 50 me­tų su­kvie­tė di­din­gos ir svar­bios ben­dra­vi­mo su sa­vo jau­nys­te ir jos drau­gais ver­ty­bės pa­jau­ti­mas

Pra­dė­ti šven­tę at­vy­ko ir da­bar­ti­nis gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Vir­gi­ni­jus Skrob­las. Jis pa­pa­sa­ko­jo apie gim­na­zi­jos pa­sie­ki­mus ir jos pa­ly­gi­ni­mą su ki­to­mis ge­riau­sio­mis Lie­tu­vos gim­na­zi­jo­mis. Šie­met 100-ąją lai­dą iš­lei­du­si ir ypač iš­gra­žė­ju­si gim­na­zi­ja sa­vo tri­juo­se mu­zie­juo­se pri­sta­to šim­ta­me­tę mo­kyk­los is­to­ri­ją.

Pa­svei­kin­ti su­si­rin­ku­sių­jų su do­va­no­mis at­vy­ko ir Sei­mo na­rys Ro­ber­tas Šar­knic­kas su sa­vo pa­dė­jė­ja Da­lia Bu­zai­te. Su­si­ti­ki­me bu­vo per­skai­ty­tas gau­tas jau­di­nan­čiai nuo­šir­dus svei­ki­ni­mo laiš­kas nuo Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go duk­ros Auk­su­tės Ra­ma­naus­kai­tės-Sko­kaus­kie­nės. Ki­tą svei­ki­ni­mo laiš­ką at­siun­tė ir Sei­mo na­rys Vy­tau­tas Ba­kas.

O po svei­ki­ni­mų R.Šar­knic­kas pa­do­va­no­jo ir trum­pą ak­to­ri­nę me­ni­nę pro­gra­mą.

Iš 67-ių prieš 50 me­tų tos mo­kyk­los bai­gi­mo di­plo­mus ga­vu­sių abi­tu­rien­tų at­vy­ko 32. Net 14 iš tos lai­dos jau yra mi­rę. Ki­tų li­gos ir blo­gos nuo­tai­kos ne­lei­do jiems at­vyk­ti. Tarp at­vy­ku­sių­jų bu­vo ir dvi tais me­tais mo­kyk­lą auk­so me­da­liu bai­gu­sios Ire­na Krun­gle­vi­čiū­tė-Ja­nu­le­vi­čie­nė ir ha­bil. med. m. dr. Da­lia Ru­sa­ko­vai­tė-Gied­ri­mie­nė, ku­ri prieš de­šimt me­tų įstei­gė kas­met ski­ria­mą pre­mi­ją gim­na­zi­jos ge­riau­siam mo­ki­niui ir mo­ky­to­jui.

A kla­sės auk­lė­to­jai, lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­jai Liu­dai Deks­nie­nei jau iš­ke­lia­vus į am­ži­ny­bę, su­si­ti­ki­me vi­sų ab­sol­ven­tų „iš­pa­žin­tis“ te­ko pri­im­ti B kla­sės auk­lė­to­jai, ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­jai Na­ta­li­jai Be­lic­kie­nei, ku­rią, pa­gal jos jau­nat­viš­ką iš­vaiz­dą, net ir da­bar bu­vo sun­ku at­kir­ti nuo tos lai­dos auk­lė­ti­nių.

1969 m. jai pa­gal pa­sky­ri­mą pra­dė­ju­siai dirb­ti šio­je mo­kyk­lo­je te­ko la­bai sun­kus iš­ban­dy­mas – su­val­dy­ti ne­ra­mią B kla­sę, ku­ri iki tol su­ge­bė­jo „nu­vers­ti“ net dvi kla­sės auk­lė­to­jas.

Bu­vę mo­ki­niai šil­tai pri­si­mi­nė juos mo­kiu­sius mo­ky­to­jus: Ei­du­ke­vi­čie­nę, Dum­bliaus­ką, Ja­sio­nį, Pra­ne­vi­čių, Ve­lič­kie­nę, Šiugž­die­nę, Vi­ni­kai­tį, Že­mai­tie­nę ir ki­tus.

Sa­vo pen­kias­de­šimt­me­čio at­mi­ni­mą gim­na­zi­jo­je 50-oji lai­da nu­ta­rė įam­žin­ti do­va­na, ku­ri pa­gal mo­kyk­los pa­gei­da­vi­mą bus ak­tų sa­lei skir­ta tri­bū­na.

To­liau su­si­ti­ki­mas iki su­te­mų tę­sė­si už­sa­ky­to­je ban­ke­tų sa­lė­je, kur vi­si ne­ga­lė­jo at­si­džiaug­ti vėl at­gi­mu­siu bend­ra­klasių ben­dra­vi­mu. A kla­sė tar­pu­sa­vy­je bu­vo ne­si­ma­čiu­si net 40 me­tų, to­dėl Vy­tau­tui Rač­kaus­kui te­ko tap­ti vos ne „ar­che­o­lo­gu“ ir „že­mai­čiu“ aiš­ki­nan­tis bend­ra­klasių ko­or­di­na­tes. Iš­si­aiš­ki­nus kon­tak­tus ir at­gai­vi­nus bu­vu­sias drau­gys­tes vi­si su­si­ti­ki­mo da­ly­viai vie­nin­gai pa­si­ža­dė­jo jau iki sa­vo mir­ties vie­ni ki­tų ne­pa­mirš­ti ir ben­drau­ti, ben­drau­ti...

Nė vie­nas tą va­ka­rą ne­no­rė­jo ei­ti na­mo. Vi­si prieš drau­gus tu­rė­jo pa­si­pa­sa­ko­ti apie sa­vo per 50 me­tų nu­veik­tus dar­bus. Su­rin­kus at­sa­ky­mus į klau­si­my­ną su­su­muo­ta, kad dau­giau­sia sa­vo vai­kų – 5 už­au­gi­no B kla­sės Aud­ro­nė Dum­bliaus­kai­tė-Ju­sai­tie­nė ir di­džiau­siam – 12 anū­kų bū­riui va­do­vau­ja Ni­jo­lė Se­le­mo­nai­tė-Ku­ku­rai­tie­nė.

Su­si­rin­ku­sie­ji il­gai dė­ko­jo vi­sam šio su­ti­ki­mo šta­bui: Da­liai Ru­sa­ko­vai­tei-Gied­ri­mie­nei, Ni­jo­lei Se­le­mo­nai­tei-Ku­ku­rai­tie­nei, Ir­mai Lu­baus­kai­tei-Jan­čie­nei, Ma­ry­tei Vait­ke­vi­čiū­tei-Ma­tu­se­vi­čie­nei, Al­vy­dui Ven­ce­vi­čiui, Vy­tau­tui Rač­kaus­kui ir Vla­dui Ri­bo­kui.

To­kie su­si­ti­ki­mų im­pul­sai ir jų sklai­da gal pa­kvies ir pri­mins ki­toms lai­doms, kad di­din­ga ir svar­bi yra ben­dra­vi­mo su sa­vo jau­nys­te ir jos drau­gais ver­ty­bė.

Or­ga­ni­za­to­riai