Pinigų yra, reikės sutarimo su paveldosaugininkais

Tie, kurie nori patekti ant pėsčiųjų ir dviračių Baltosios rožės tilto per Nemuną nuo piliakalnio pusės Pirmajame Alytuje ir sužinoję, kad jau projektuojamas čia numatomas įrengti naujas takas, tikriausiai pasakys: „Pagaliau, seniai to reikėjo.“ Bet ilgai laukus, teks dar palaukti. Šio projektuojamo tako viešame svarstyme paaiškėjo trys labai svarbūs dalykai. Europinių pinigų statybai yra, geriausiu atveju statybos darbai gali prasidėti ateinantį rudenį. O bene svarbiausia – savivaldybei teks ieškoti sutarimo su paveldosaugininkais, nes takas projektuojamas ant Kultūros vertybių registro objekto, saugomo geležinkelio pylimo.

Tako vizualizacijos nėra

Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių Baltosios rožės tiltas per Nemuną Alytuje buvo pastatytas prieš devynerius metus. Ir nuo pat pastatymo prasidėjo vargai norintiems ant jo patekti nuo piliakalnio, Pirmojo Alytaus pusės. 

Nuo šios pusės ant tilto galima užlipti pažvyruota danga, laiptai į šlaitą įrengti tik iš medžio ir užpilto žvyro, jais sunku naudotis, nes yra išplovimų, nevienodas pakopų aukštis, nėra turėklų. Tokia danga ir laiptais ant tilto sunku patekti sveikiesiems. Neįgaliesiems – užduotis neįmanoma.

Tad nieko nuostabaus, kad alytiškiai ir svečiai nuo pat Baltosios rožės tilto pastatymo pasigenda normalaus patekimo ant jo nuo Pirmojo Alytaus pusės.

Savivaldybė tik šiuo metu ėmėsi naujo tako projektavimo. Projektinius objekto pasiūlymus visuomenei pristatė vietinės valdžios konkurso būdu parinktos įmonės – Vilniaus mažosios bendrijos „Susisiekimo komunikacijų sprendimai“ atstovai. Tiksliau – projektuojamo pėsčiųjų ir dviračių tako projekto vadovas Mindaugas Gaigalas.

Retai taip būna, bet šįkart nepateikta projektuojamo objekto – minėto tako vizualizacija. Taip pasielgta, ko gero, taupant pinigus.

Ilgis – apie 400 metrų, plotis – 3,5 metro

Nuo piliakalnio iki Baltosios rožės tilto takas projektuojamas per jo šlaitą – saugomą buvusio geležinkelio pylimą. Jis bus maždaug 400 metrų ilgio ir 3,5 metro pločio. Tako pradžioje danga numatoma iš trinkelių dangos, pabaigoje – iš asfalto. Pakelto tako – panduso danga ant polių projektuojama iš lengvų ažūrinių metalinių konstrukcijų. Planuojami įrengti laiptai pagal projektą turėtų būti betoniniai.

Kas aštuonis tako metrus numatomos poilsio stotelės.

Viešajame projekto pristatyme dalyvavęs mokslų daktaras Donatas Žmuidinavičius iš karto pastebėjo, kad tai bus gerai matomas objektas ir jį pavadino milžiniška vizualine tarša. D. Žmuidinavičiaus  nuomone, paveldosaugininkai tikriausiai turės nemažai pastabų projektuojama takui. Ir jis neapsiriko.

Paveldo sergėtojų raštas – pakankamai grėsmingas

Nors tako projekto viešame svarstyme Kultūros paveldo departamento atstovai nedalyvavo, tačiau buvo pagarsintas jų atsiųstas raštas. O jis – pakankamai grėsmingas.

Paveldosaugininkų pastebėjimai pradedami nuo to, kad pėsčiųjų ir dviračių tilto projekte buvo numatytas liftas neįgaliųjų susisiekimui tarp piliakalnio ir tilto. Girdi, statybos metu nuspręsta lifto nestatyti, o įrengti pandusą pylimo šlaituose, taip užtikrinant žmonių su negalia, mamų su vaikiškais vežimėliais ar dviratininkų susisiekimą tarp piliakalnio ir tilto.

Pabrėžiama, kad pylimo šlaitas neskirtas pėsčiųjų ir dviračių takams projektuoti. Numatomas 3–3,5 metro pločio takas agresyviai iškyla pylimo šlaite. Kai kurios jo dalys nuo žemės paviršiaus iškyla daugiau nei 4 metrus, tako posūkiuose plotis – net 9 metrai. Paveldosaugos specialistai tai palygina su dviejų eismo juostų kartu su kelkraščiais gatve, tik pakibusia ore. 

Pasigendama tako projekcijos į pylimo šlaitus, net primityviausios jo vizualizacijos. Nurodomas per didelis – 2,5 metro projektuojamų laiptų plotis. Nepriimtina ir betoninė jų konstrukcija. Ar ne per daug, net keturių tipų medžiagos numatomos būsimame objekte – asfaltas, trinkelės, metalinės grotelės ir betonas?

Taip pat paveldosaugininkai pasigenda tinkamo vandens nutekėjimo nuo tako.

Kultūros paveldo departamento  specialistai nepritaria 3,5 metro pločio pėsčiųjų ir dviračių tako projektavimui geležinkelio pylimo šlaite. Taipogi prašoma koreguoti projektą, projektuojant ne tokį taką, o nusileidimo taką (pandusą) žmonėms su judėjimo negalia bei objekto lankytojams su vaikų vežimėliais ar dviračiais.

Pažadėta ieškoti sutarimo

Ir projekto rengėjai, ir savivaldybės vadovai akcentavo, kad reikės ieškoti sutarimo su paveldosaugininkais. Antraip projektas gali žlugti. 

...

Daugiau skaitykite laikraščio „Alytaus naujienos“ 14059-ajame numeryje.

Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti yra jį užsisakyti. Prenumerata – čia.

© Publikacijų autorystė yra saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas