Penktoji ūkininkų karta iš Miroslavo (5)

Gin­tau­tas KNIUKŠ­TA
s
Miroslavo gimnazijos mokytoja Laimutė Gražulienė didžiuojasi savo sūnumis Povilu ir Tautvydu, kurie tęsia šeimos ūkininkavimo tradicijas. Gintauto Kniukštos nuotr.
Miroslavo ūkininkui Tautvydui Gražuliui šią savaitę sukako 29 metai. Paprastai apie tokio amžiaus ūkininkus sakoma, kad jie mūsų – Lietuvos kaimo – ateitis, tačiau Tautvydui tinka ir kiti žodžiai – agronomas iš pašaukimo. Kaip jis pats sako, agronomijos mokslus pradėjo krimsti nuo dešimties metų, o šiandien jo patarimų prašo ir vyresni ar didesnę patirtį turintys ūkininkai.

Tautvydas niekada neatsisako padėti, jeigu reikia – važiuoja ir į Kėdainius ar pas kitų rajonų ūkininkus, kai šiems nebesiseka sudėlioti sėjomainos ar pritrūksta augalų apsaugos žinių.

Tautvydas kartu su broliu Povilu ir tėvuku Albinu, kuris pradėjo ūkininkauti atkūrus šalies nepriklausomybę, šiandien puoselėja 300 hektarų ūkį. Dalį žemių nuomoja, nes hektaras žemės jų apylinkėse kainuoja 4–5 tūkstančius eurų.

Ūkininkai Gražuliai augina ne tik javus, bet ir mėsinius galvijus, laiko ir melžiamų karvių. Vis tik pienininkystės plėtros savo gimtajame krašte Taut­vydas nemato. Ne tik todėl, kad karvių priežiūra reikalauja kasdienio, kone minutėmis, suskaičiuoto darbo. 

Tautvydas sako atvirai – nėra rinkos stabilumo, dabar už parduoto pieno litrą gauna 32 centus, kaina šiek tiek padidėjo, tačiau niekas nežino kaip bus rytoj.

Panašiai Tautvydas kalba ir apie valstybės žemės ūkio politiką. Jos ilgalaikės strategijos ir stabilumo Lietuvoje tikrai nėra. Keičiasi valdžios, keičiasi ir Žemės ūkio ministerijos misija. 

Praėjusią kadenciją daug kalbėta apie „žaliąjį kursą“, dabar vis dažniau užsimenama apie stambaus augalininkystės ūkio perspektyvas, tačiau, anot Tautvydo, tai nėra Lietuvos žemės ūkio ateitis – per Klaipėdos uostą išvežame grūdų žaliavą, nekuriame ne tik darbo vietų kaime, bet ir pridėtinės vertės. 

Tautvydo nuomone, Lietuva neišnaudoja viso žemės ūkio potencialo, tačiau jis tiki, kad Dzūkijos kaimas ir žemės ūkis gyvuos. Jis stebisi, kad iš mieste gyvenančių žmonių neretai išgirsta, kad juos trikdo rytinis karvių melžimas, erzina mėšlo ar siloso kvapas. 
„Žinau, kad yra nemažai jaunuolių, baigiančių gimnazijas, vis dar neapsisprendžiančių kur ir ką studijuoti. Mano patarimas paprastas – jeigu mylite gamtą, važiuokite į Žemės ūkio akademiją, studijuokite agronomiją ir grįžkite ten, kur yra jūsų prosenelių šaknys“, – nuoširdžiai kviečia ūkininkauti žemiečius dzūkus Tautvydas.

....

Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje (24 / 14084).

Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti – užsisakyti. Apie prenumeratą – čia.

© Publikacijų autorystė saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

Kiti straipsniai