Pažintis su penktos kartos bajano virtuozu iš Ukrainos

– Esi kilęs iš žymios muzikantų giminės. Papasakok prašau mums savo muzikalių protėvių istoriją.

– Mūsų šeima labai muzikali ir garsi Užkarpatėje. Tai pianistai, muzikos teoretikai, bet daugiausia – bajanistai. Mūsų šeimos muzikinė dinastija prasideda nuo mano pro-prosenelio Ivano Kniazevo. Jis buvo savamokslis bajanistas. Deja, mes neturime daug informacijos apie jį, bet apie jo sūnų, mano prosenelį Nikolajų Ivanovičių Kniazevą, jau galiu šiek tiek papasakoti – jis buvo vyresnysis geležinkelio meistras Zaporožės srityje. 

Prosenelio šeima labai vertino muziką, dažnai namuose skambėdavo akordeonas, kuriuo prosenelis Nikolajus ir jo brolis Tichonas iš širdies grojo įvairias melodijas. Jie buvo savamoksliai, nemokėjo natų, bet savo grojimu puošė šventes ir namų gyvenimą. Prosenelis išmokė groti du savo sūnus, kurie tapo profesionaliais atlikėjais. Vyresnysis sūnus Vladimiras yra mano senelis, jis prieš 9 metus iškeliavo į amžinybę, o jo brolis Fiodoras gyvena mano gimtajame Mukačevo mieste. Jie išgyveno Antrąjį pasaulinį karą. Sunkiais pokario metais 8-metis Vladimiras bajanu grojo sveikstantiems kariams ligoninėje. Tai buvo jo muzikinės karjeros pradžia. 
Po karo šeima persikėlė į Užkarpatę. Senelis ir jo brolis pradėjo groti kartu, įrašinėjo kūrinius, kuriuos transliavo per radiją, apie juos rašė straipsnius laikraščiuose. Jie taip pat mėgo sportuoti. Mano senelis buvo sunkiosios atletikos (štangos) regiono čempionas, o jo brolis žaidė tinklinį. Jie nebaigė muzikos mokyklos, bet iš karto įstojo į aukštesniąją muzikos mokymosi įstaigą. Jų duetas vadinosi Broliai Kniazevai, jie nuolat grojo kartu ir koncertavo ne tik Ukrainoje, bet ir Vengrijoje, Čekoslovakijoje bei Rumunijoje. Jų grojimas išsiskyrė ryškiu emocionalumu, harmoningu skambesiu ir aukštu profesionalumu.

– Kaip tu pradėjai groti? Kokia tavo muzikinė kelionė?

– Mano mama yra muzikos teoretikė, pedagoginės kolegijos dėstytoja, o senelis nuo ankstyvos vaikystės mane mokė groti bajanu, vėliau jis tapo mano mokytoju muzikos mokykloje. Pirmuosius koncertus surengiau būdamas darželyje ir pradinėse mokyklos klasėse. Kasmet mieste grodavau ataskaitinius koncertus, važiuodavau į visos Ukrainos ir tarptautinius konkursus bei festivalius, kur esu ne kartą laimėjęs prizines vietas. 

Studijas tęsiau muzikos koledže, vėliau universitete, kur įgijau magistro laipsnį. Taip jau nutiko, kad specialybės dėstytojas universitete buvo mano dėdė (senelio brolio Fiodoro sūnus) Vladislavas Fiodorovičius Kniazevas, taip pat bajanistas, mokytojas, kandidatas į meno istorijos mokslų daktarus, Ukrainos bajano konkursų laureatas. Jam vadovaujant turėjau unikalią galimybę augti kaip profesionalas.

– Kaip užsimezgė tavo draugystė su Lietuva?

– Aš jau ilgą laiką groju su smuikininku Sergejumi Dobošu, o mūsų kolektyvas „YeS Duet“ labai dažnai akompanuoja dainininkui iš Izraelio Israel Roytman. Pirmą kartą į Lietuvą atvykome būtent su juo 2018 metų vasarą. Tuomet koncertavome Estijoje bei Latvijoje ir vienai dienai atvažiavome į žydiškos muzikos stovyklą Lietuvoje. Tada ir užsimezgė mūsų draugystė su VšĮ „Prabudimo orkestras“ vadovu Tadu Daujotu, o mes kartas nuo karto, važiuodami į Suomiją, užsukdavome pagroti Lietuvoje. 

2022 metais buvome pakviesti koncertuoti Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 programoje. 

Turėjome dalyvauti vasaros festivalyje – atlikti solo programą su „YeS Duet“ bei akompanuoti dainininkui Israel Roytman. Kai prasidėjo Ukrainoje karas, Tadas ir Elina Daujotai pasiūlė mūsų duetui surengti koncertinį turą per Lietuvą „Malda už taiką“. Per du vasaros mėnesius aplankėme  40 Lietuvos miestų ir miestelių, koncertavome miesto šventėse, bažnyčiose, koncertų salėse, geležinkelio stotyse bei netradicinėse erdvėse. Koncertai buvo labai skirtingi, galiu įvardinti 3 įsimintiniausius – Ukrainos konstitucijos dieną grojome Lietuvos Respublikos Seime, po kelių dienų ar po kelių savaičių Kaunas 2022 programoje įvyko mūsų dueto koncertas daugiabučio namo laiptinėje, o Ukrainos Nepriklausomybės dieną Kauno Rotušės aikštėje turėjome garbės koncertuoti drauge su VDU kameriniu orkestru.

– Kodėl nusprendei palikti Ukrainą ir atvykti būtent į Lietuvą?

– Paskutiniais mėnesiais Ukrainoje jaučiau, kad karas bando užgniaužti mano talentą. Aš nesu tas žmogus, kuris su ginklu galėtų eiti į frontą. Muzika yra mano ginklas. Sėdint namuose slėgė depresija, man buvo sunku groti. Scenos žmonės supranta, kad atlikėjui yra labai svarbus ryšys su publika, o karo metu nebuvo kur koncertuoti.  

Tuomet gavau pasiūlymą gegužės mėnesį atvykti į Lietuvą ir surengti čia keletą pasirodymų. Manyje iš naujo užgimė viltis. Lietuvoje turiu labai daug draugų. Jie pradėjo raginti mane pasilikti čia ir po ilgų įkalbinėjimų aš sutikau. Pradžioje gyvenau pas vienus draugus, paskui pas kitus. Po truputį atsivėrė galimybės koncertuoti, gavau Lietuvos kultūros tarybos stipendiją, tuomet išsinuomojau butą Vilniuje. Iš tiesų dėkoju Dievui už jūsų šalį ir džiaugiuosi, kad vėl galiu daryti tai kas man labiausiai patinka – groti ir iš širdies į širdį bendrauti su publika.

– Kodėl nusprendei paruošti Antonio Vivaldi „Metų laikus“? Juk tai labai sudėtingas kūrinys. Kuo tave sužavėjo ši muzika?

– Vivaldi „Metų laikai“ – iš tiesų labai sudėtingas kūrinys, bet man patinka iššūkiai. Grodamas šį muzikos šedevrą savo širdimi išgyvenu Dievo kūrinijos pilnatvę, jos grožį skirtingais metų laikais. Toje muzikoje autorius atskleidžia tiek daug gamtos grožio subtilybių – joje galima išgirsti čiulbančius paukščiukus, tekantį upelį, vėjo glostomus šlamančius lapus, lietaus lašus ir griaustinį, žiemą krintančias snaiges bei speigą. 

Vivaldis, būdamas dvasininkas, matė Dievo kūrinijos grožį ir muzikos garsais nutapė neįtikėtinai gražų paveikslą, kuriame visa kūrinija šlovina savo Kūrėją. Repetuodamas šią programą išgyvenu, kad kompozitorius į savo muziką įdėjo tiek daug meilės, džiaugsmo, ramybės ir vilties, o būtent šių dalykų taip reikia šiandieniniam žmogui. 

– Ką norėtum palinkėti alytiškiams?

– Artėjančių švenčių proga noriu palinkėti kiekvienam vidinės ramybės. Gyvename pasaulyje, kuriame tiek daug sumaišties, todėl turime suprasti, kad vidinė ramybė – tai yra turtas, kurį privalome puoselėti savo šeimoje, darbe ir visuomenėje. 

Tikiu, kad muzika ir menas daro didelę įtaką žmonių gyvenime, todėl artėjančių švenčių proga kviečiu visus alytiškius ateiti į mano koncertą Alytaus miesto teatre. Jūsų mieste esu koncertavęs kelis kartus, o publika visuomet mane priimdavo šiltai, todėl tikiu, kad šis koncertas bus išskirtinis, o gyvai skambanti Antonio Vivaldi muzika sušildys jūsų širdis ir pripildys jas džiaugsmo ir ramybės. 
Bajano virtuozo Y. Musijets koncertas įvyks gruodžio 21 d., 17:00 Alytaus miesto teatro Didžiojoje salėje. Bilietus platina Bilietai.lt (senjorams, studentams, moksleiviams, neįgaliesiems ir POLA kortelės turėtojams taikomos nuolaidos).

 „Prabudimo orkestro” informacija