Pa­sė­lių drau­di­mas – pa­ti­ki­ma ga­ran­ti­ja ūki­nin­kams (1)

Drau­di­mo ben­dro­vės BTA pa­sė­lių drau­di­mo ri­zi­kos ver­tin­to­jas Dei­vi­das Juo­dis.
Drau­di­mo ben­dro­vės BTA pa­sė­lių drau­di­mo ri­zi­kos ver­tin­to­jas Dei­vi­das Juo­dis.
Ka­ras Uk­rai­no­je ga­li tap­ti ir pa­sau­li­nės hu­ma­ni­ta­ri­nės kri­zės prie­žas­ti­mi: Uk­rai­na ir Ru­si­ja eks­por­tuo­da­vo di­de­lę da­lį šio­se vals­ty­bė­se už­au­gi­na­mų grū­dų, ta­čiau da­bar vie­nos ša­lies pa­sė­lius nio­ko­ja tan­kai, o ki­tos – sank­ci­jos. Ma­ža to, trą­šų kai­nos mu­ša vis nau­jus re­kor­dus, o de­ga­lų kai­nas prog­no­zuo­ti su­dė­tin­ga. Eks­per­tai vie­nin­gi: vi­sų ki­tų pa­sau­lio vals­ty­bių ūki­nin­kams teks pa­si­temp­ti ir pri­si­im­ti di­des­nę ri­zi­ką sie­kiant ap­sau­go­ti pa­sau­lį nuo ne­pri­tek­liaus.

Di­de­lės są­nau­dos ir at­sa­ko­my­bė

Trą­šų kai­nos dar iki sė­jos pra­džios smar­kiai iš­au­go: kar­ba­mi­das pa­bran­go iki 1400 eu­rų už to­ną, kai per­nai pa­na­šiu me­tu jis kai­na­vo net 4 kar­tus pi­giau, o jau tuo­met jos bu­vo kur kas bran­ges­nės, ly­gi­nant su 2020 me­tų kai­nų ly­giu. Ir tai nė­ra uni­ka­li Lie­tu­vos ar re­gio­ni­nė pro­ble­ma dėl Bal­ta­ru­si­jos izo­lia­ci­jos: trą­šos brangs­ta vi­sa­me pa­sau­ly­je. Ste­bi­mas ir ku­ro kai­nų di­dė­ji­mas nuo ka­ro Uk­rai­no­je pra­džios.

 

Iš­au­gu­sios są­nau­dų kai­nos ir su­ma­žė­jęs grū­dų tie­ki­mas iš Ru­si­jos bei Uk­rai­nos – vals­ty­bių, pa­ten­kan­čių į di­džiau­sių pa­sau­ly­je grū­di­nių kul­tū­rų eks­por­tuo­to­jų pen­ke­tu­ką, – be jo­kios abe­jo­nės, lems ir di­de­les grū­dų su­pir­ki­mo kai­nas, ir mais­to trū­ku­mą. Tad gre­ta iš­au­gu­sių są­nau­dų ūki­nin­kams teks ir di­des­nė at­sa­ko­my­bė iš­mai­tin­ti pa­sau­lį.

 

Ki­ta ver­tus, eks­per­tai prog­no­zuo­ja, jog dėl są­nau­dų au­gi­mo ūki­nin­kai šį pa­va­sa­rį rink­sis sė­ti to­kius au­ga­lus, ku­riems rei­kia ma­žiau trą­šų ir ku­rių au­gi­ni­mo tech­no­lo­gi­jos yra pi­ges­nės. To­dėl ti­kė­ti­na, kad ma­žės ir pa­sė­lių įvai­ro­vė.

 

„Vie­na ver­tus, ge­o­po­li­ti­nė si­tu­a­ci­ja yra prie­žas­tis, dėl ku­rios ūki­nin­kai bus pri­vers­ti di­des­nius plo­tus skir­ti pa­grin­di­nėms mais­ti­nėms kul­tū­roms. Su­ma­žė­ju­si pa­sė­lių di­ver­si­fi­ka­ci­ja di­di­na ne­tek­čių ri­zi­ką. Ki­ta ver­tus, prog­no­zuo­ja­mos re­kor­diš­kai di­de­lės ūki­nės veik­los są­nau­dos iš­au­gins ri­zi­kos kai­ną“, – sa­ko drau­di­mo ben­dro­vės BTA pa­sė­lių drau­di­mo ri­zi­kos ver­tin­to­jas Dei­vi­das Juo­dis.

 

Vals­ty­bės pa­gal­ba pa­sė­lių drau­di­mui

Pa­sė­lių drau­di­mas – jau dau­ge­lį me­tų Lie­tu­vos ūki­nin­kams siū­lo­ma prie­mo­nė ap­si­sau­go­ti nuo įvai­rių ap­lin­kos veiks­nių, dėl ku­rių reikš­min­gai nu­ken­čia jų der­lius.

Sie­kiant pa­ska­tin­ti ūki­nės veik­los ak­ty­vu­mą ir už­tik­rin­tu­mą dėl at­ei­ties, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja jau ne vie­nus me­tus siū­lo pa­gal­bą be­si­drau­džian­tiems sa­vo pa­sė­lius: ji kom­pen­suo­ja iki 50 proc. pa­sė­lių drau­di­mo įmo­kos pa­va­sa­rį sė­ja­moms kul­tū­roms. Pa­pil­do­mai, Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šo­mis kom­pen­suo­ja­ma 70 proc. drau­di­mo įmo­kos už žie­mi­nius pa­sė­lius.

 

Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja taip pat pa­skel­bė Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos spren­di­mą, jog, sie­kiant pa­di­din­ti pa­sė­lių plo­tus, šiais me­tais iš­im­ties tvar­ka ūki­nin­kai ga­lės au­gin­ti der­lių pū­dy­me, ne­pra­ras­da­mi ža­li­ni­mo iš­mo­kų. Toks žings­nis tu­rė­tų pa­dė­ti ge­riau iš­nau­do­ti pa­pil­do­mą že­mės ūkio ga­my­bos po­ten­cia­lą.

„Tem­pe­ra­tū­ros svy­ra­vi­mai, kri­tu­liai bei eks­tre­ma­lūs oro ir kli­ma­to reiš­ki­niai kas­met dau­giau ar ma­žiau pa­ken­kia der­liui ir ge­ro­kai su­ma­ži­na prog­no­zuo­ja­mą eko­no­mi­nę nau­dą ūki­nin­kams. Šie­met, kai ūki­nin­kai ska­ti­na­mi ap­sė­ti kuo di­des­nius plo­tus, o dėl iš­au­gu­sių są­nau­dų į der­liaus au­gi­ni­mą bus in­ves­tuo­ja­mos ge­ro­kai di­des­nės su­mos nei bet ku­riais anks­tes­niais me­tais, tad jiems itin svar­bu už­si­tik­rin­ti, kad me­tai ne­bū­tų nuos­to­lin­gi“, – aiš­ki­na D. Juo­dis.

 

Įmo­nė siū­lo kvie­čius, rap­sus, ru­gius, mie­žius, kviet­ru­gius, avi­žas, ankš­ti­nius au­ga­lus, gri­kius, ku­ku­rū­zus draus­ti nuo to­kių ža­lą ke­lian­čių veiks­nių kaip kru­ša, liū­tis, aud­ra, žai­ba­vi­mas, ug­nis ar der­liaus va­gys­tė.

 

Be­si­drau­džian­čių dau­gė­ja, iš­mo­kos au­ga

Kli­ma­to kai­tos ke­lia­mi iš­šū­kiai jau ne vie­nus me­tus ke­lia iš­dai­gas ūki­nin­kams be­snie­gė­mis žie­mo­mis, il­ga­lai­kė­mis kait­ro­mis bei saus­ro­mis. Lau­kus vis daž­niau nio­ko­ja ir liū­tys, ir vėt­ros. Ūki­nin­kai, pui­kiai su­pras­da­mi, kad dėl me­te­o­ro­lo­gi­nių są­ly­gų vi­sas jų dar­bas ga­li nu­ei­ti šu­niui ant uo­de­gos, sa­vo ver­slui ap­sau­go­ti grę­žia­si į drau­di­kus.

 

„Au­ga­li­nin­kys­tė yra lai­ko­ma vie­na ri­zi­kin­giau­sių ūki­nės veik­los ša­kų. Pra­ėju­siais me­tais vien per pa­va­sa­rio sė­ją su­da­rė­me apie 20 proc. dau­giau pa­sė­lių drau­di­mo su­tar­čių nei per vi­sus anks­tes­nius me­tus. Tuo tar­pu ūki­nin­kams skir­tos drau­di­mo iš­mo­kos anks­tes­niais me­tais iš­mo­kė­tą su­mą vir­ši­jo be­veik pen­kis kar­tus. Au­gan­čią iš­mo­kų su­mą le­mia ne tik di­dė­jan­tys drau­džia­mų pa­sė­lių plo­tai, bet ir gau­siai pa­ti­ria­mos ža­los“, – tei­gia pa­sė­lių drau­di­mo ri­zi­kos eks­per­tas.

 

Drau­di­mo eks­per­to tei­gi­mu, jau da­bar ga­li­ma už­tik­rin­tai teig­ti, jog ir šie­met pa­sė­lių drau­di­mo su­tar­čių bus su­da­ro­ma kur kas dau­giau nei anks­tes­niais me­tais, nes ke­lis kar­tus iš­au­gus par­da­vi­mo pa­ja­moms tiek pat iš­au­ga ir ri­zi­ka pra­ras­ti bū­si­mą der­lių bei in­ves­ti­ci­jas į jį.

Po­rei­kį draus­tis di­di­na ir pa­ja­mų iš hek­ta­ro au­gi­mo ten­den­ci­ja: šian­dien vi­du­ti­nis der­lius su­tei­kia ga­li­my­bę gau­ti tiek pa­ja­mų, kiek prieš ke­le­tą me­tų bu­vo ga­li­ma už­dirb­ti sėk­min­gai vyk­dant in­ten­sy­vų ūki­nin­ka­vi­mą.

bta

 

 

 

 

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.