Nuoseklusis ir sinchroninis vertimas – žmogiškasis vertimo menas

Tuo tarpu, kai mašininis vertimas (angl. machine translation, MT) padėjo smarkiai padidinti tam tikrų dokumentų vertimo pajėgumus, greitį ir tikslumą, žodiniam vertimui ši technologija jokios apčiuopiamos naudos kol kas neatnešė. Tam, kad MT galima būtų naudoti žodinio vertimo tikslais, jis turi būti derinamas su balso atpažinimo programine įranga, o šis technologijų derinys dar yra ankstyvojoje kūrimo stadijoje ir turi būti tobulinamas.

Tačiau reikiamas kalbas išmanančių ir tinkamų įgūdžių turinčių vertėjų ne visada užtenka net ir didžiausiuose pasaulio miestuose. Ypač dabar, kai mūsų visuomenė vis labiau globalizuojasi, jų paklausa dar labiau išauga. Kalbinių paslaugų teikėjai įvairiems, tiek mažiems, tiek dideliems bet kurioje pasaulio vietoje vykstantiems renginiams gali parūpinti gabių vertėjų – specialistų, verčiančių žodžiu iš vienos kalbos į kitą renginio metu vietoje.

Daugeliu atveju toks vertimas būna brangus, o kartais iš viso neįmanomas. Dalį augančios vertimų žodžiu paklausos patenkina nuoseklusis ir sinchroninis vertimas internetu. Tokios bendrovės kaip „Kudo“ iš Niujorko (žr. Kudoway.com) didžiuosiuose miestuose net suteikia studijas, kuriose vertėjai gali dirbti, kad padėtų pašnekovams susišnekėti naudojant debesų technologijas. Nuoseklusis ir sinchroninis vertimas internetu padeda klientams veiksmingai užmegzti ryšį su užsieniu – kalbinių paslaugų teikėjui tereikia parūpinti gyvų kalbos specialistų.

„Jokia pasaulio technologija nepakeis gyvo vertėjo talento, nuovokos ir minties lakumo“, – teigia bendrovės „Kudo“ vadovo pavaduotojas Ewandro Magalhaes.*

Kiekvieno vertėjavimo sprendimo pagrindą ir toliau sudaro gabūs vertėjai – psichologiškai stiprūs, puikiai pasirengę profesionalai, kuriems neretai tenka dirbti stresinėse situacijose ir įtemptomis sąlygomis – tokiais atvejais technologijos padeda pateisinti aukščiausius klientų lūkesčius.

Kvalifikuotus vertėjus dažniausiai parengia universitetas. Mokymo metu tenka daug praktikuotis ir tiksliai kartoti žodžius ir frazes pirma ta kalba, iš kurios verčiama, paskui – mokytis perfrazuoti tuos žodžius ir galiausiai juos balsu išversti į užsienio kalbą. Tokiu būdu sukuriamos naujos neuronų sąsajos, o vertėjai, jų komandos ir mokytojai įgyja specialių įgūdžių, padedančių nepasimesti susidūrus su pranešėjų greitakalbe, akcentais ir ilgais vardais bei pavadinimais. Besiruošdamas bet kokiam svarbiai renginiui, vertėjas žodžiu kaip galima išsamiau susipažįsta su tema, kuria bus kalbama, ir sudaro jos terminų žodynėlį.

Vertėjai žodžiu dirba poromis – vienas verčia, kas yra sakoma, kitas – ieško žodžių reikšmių ir sąvokų niuansų. Kas pusvalandį jie pasikeičia vaidmenimis.

Poreikis svarbiame renginyje vienu metu versti į skirtingas kalbas pirmąkart atsirado Niurnbergo proceso metu, kai buvo manoma, kad yra svarbu palaikyti tinkamą proceso tempą, norint išlaikyti teisėjų komisiją ir užtikrinti, kad visuomenė suprastų, kas vyksta proceso metu ir juo domėtųsi. Sakoma, kad tuo metu profesionalūs vertėjai nerimavo, ką tai galėtų reikšti jų pramonei – ar pristačius anuomet naudotą technologiją jų vaidmuo netaps mažiau reikšmingas? Tačiau nutiko priešingai ir šiandien nuoseklusis ir sinchroninis vertimas yra vis labiau vertinamas ir vis dažniau užsakomas.

* TED pranešimas, Ewandro Magalhaes „Kaip vertėjai žodžiu žongliruoja dviem kalbomis“