Numuštą „Boeingą“ primenantis incidentas, šįkart su keleiviais nukrito „Embraer“ lėktuvas

Pirmuose pranešimuose, kuriuose spėliota apie lėktuvo kritimo priežastis buvo minima, esą į „Embraer” variklius pakliuvo paukščių. Kiek vėliau skelbta, esą lėktuvas nukrito dėl viduje įvykusio sprogimo, kurį sukėlė ten duvęs gamtinių dujų balionas. Tos dienos vakarop internete pasirodė vaizdų, kuriuose aiškiai matyti, kad lėktuvas buvo iš išorės suvarpytas nedidelių skeveldrų, kurios priminė 2014 m. virš Ukrainos Donbaso separatistų numušto „Malaizijos avialinijų” lėktuvo „Boeing 777” korpuso pažeidimus. Pagrindinis panašumas – lėktuvo korpuso pažeidimai, kurie atsirado dėl išorinio poveikio.

Kai kurie karo ekspertai, pvz. su „Laisvės radiju” bendradarbiaujantis Jurijus Fiodorovas, netruko nurodyti, kad „Embraer” katastrofos priežastis yra ne kokių nors žąsų pulkas, o Rusijos kariuomenės plačiai naudojamos oro gynybos „Pancyr” sistemos, kurių veikimo principas grįstas artilerijos ir raketų ugnimi ir skirtas nedidelius oro taikinius naikinti.

J. Fiodorovo manymu, „Azal” lėktuvas prie Grozno misto priartėjo tuo metu, kada Ukrainos ginkluotosios pajėgos regioną apšaudė į lėktuvus panašiais bepiločiais oralaiviais. Dronų ataką buvo mėginama stabdyti oro gynybos priemonėmis, taip pat „Pancyr” sistemomis. Panašu, kad minėto komplekso raketa galėjo kliudyti „Embraerį” (apie tai užsimena ir katastrofos metu išgyvenę lėktuvo keleiviai), lėktuvui nebuvo leista nusileisti Grozno oro uoste. Paprastai dronų atakos atveju Rusijos saugumo tarnybos vykdo planą kodiniu pavadinimu „Kovior” (liet. kilimas) ir riboja keleivinių orlaivių eismą. Dėl dronų atakos „Azal” reiso nepriėmė ir atsarginis – Machačkalos (Rusijos Dagestano regionas) – oro uostas. Tad keleiviniam orlaiviui nebeliko daug galimybių: grįžti į Baku (vakarinėje kaspijos pakrantėje), arba skirsti link kitame jūros krante esančio Aktau oro uosto.

Kodėl „Azal” lėktuvas negrįžo į Baku, matyt, sužinosime po kelių dienų (pranešama, kad jau rastos orlaivio „juodosios dėžės”). Tačiau Aktau jam nepavyko nusileisti, jis nukrito šalia oro uosto maždaug 3 km atstumu.

Dėl Rusijos vykdomo karo Ukrainoje Vakarų šalių oro kompanijos sustabdė skrydžius į ir per šalies – agresorės teritoriją dar 2014 m., kada vadinamosios donecko liaudies respublikos padangėje buvo raketa numuštas „Malaizijos oro linijų” laineris, skridęs iš Amsterdamo (Nyderlandai) į Kvalą Lumpūrą (Malaizija). To incidento metu žuvo veik 300 žmonių. Vakariečiai tuo signalu parodė, kad  susisiekimas kariaujančios šalies oro erdve yra nesaugus, ir nežinia kas toje erdvėje gali nutikti ne tik karo, bet ir civilinės aviarijos orlaiviams.

Vis dėlto kai kurios šalys (taip pat ir Europos) šį signalą principingai ignoravo. Azerbaidžano, Egipto, Baltarusijos, Turkijos, Kinijos, Serbijos, Indijos, Mongolijos, Etiopijos, Sakartvelo ir kitų šalių oro bendrovių lėktuvai iki šiol skraido į Rusiją ir tranzitu šios šalies oro erdve. Tai liudija, kad šių šalių oro bendrovės vakarietiškus signalus laiko tik elementariomis sankcijomis, prie kurių jų vyriausybės neprisideda. Tačiau visiškai neatsižvelgia į kitą svarbų problemos aspektą: kol Rusija kariauja, jos oro erdvė yra nesaugi civiliniam transportui.

Reikalas tas, kad nuo agresoriaus besiginanti Ukraina Rusiją atakuoja savo bepiločiai dronais, o agresorių siekia visomis įmanomis priemonėmis nuo jų apsiginti. Tik problema – menkas rusų kariškių profesionalumas ir jų naudojamos technikos patikimumas. Vertinant vien rusų propagandos pranešimus, Rusijos ginkluotųjų pajėgų oro gynyba numušė ne vieną ir ne du savo karinius lėktuvus bei sraigtasparnius. Šiuo atveju į Azerbaidžano keleivinį lainerį jiems išvis nusispjauti. Šiaip – toks diplomatinis nemalonumas. O žuvę žmonės – iš dulkės kilę dulke pavirsta…