Negi valstybei nereikia Alytaus aerodromo?

Dėl aerodromo žemės pavyko laimėti du kartus

Alytaus aeroklubas pirmąkart maždaug 100 hektarų aerodromo žemės sklypą teismuose gynė prieš aštuonerius metus. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) buvo vienašališkai nutraukusi sklypo panaudos sutartį, nes, remiantis, jos pateiktais argumentais, buvo pasibaigusi ten esančių pastatų panaudos sutartis su atitinkamomis valstybinėmis institucijomis.

Tačiau aviatoriams, remiantis galiojančiais įstatymais,  pavyko įrodyti, kad pastatų ir kito aerodrome esančio nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, orlaivių panaudos sutartis dėl laiku nepriimtų valstybinių įstaigų sprendimų galioja iki 2026 metų sausio vidurio, o valstybinės žemės tokia pat  sutartis – net iki 2078 metų birželio vidurio.

Labai tikėtina, kad dėl didelio ir geografiškai geroje teritorijoje sklypo perėmimo valstybės žinion NŽT veikė su Alytaus miesto savivaldybės žinia, o gal net vykdė iš jos gautą prašymą. Savivaldybės suinteresuotumą liudija ir kai kurie faktai: miesto taryba priėmė sprendimą dėl sutikimo perimti aerodrome naudojamą turtą kūno kultūros ir sporto plėtojimui, gyventojų poilsio organizavimui, sąlygų verslui ir turizmui sudarymui. O perėmus turtą, teisiškai atsirastų galimybė perimti ir aerodromo žemę, nes pastatai negali kaboti danguje.

Beveik prieš šešerius metus Vyriausybė priėmė nutarimą Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn perduoti aerodrome esantį valstybei priklausantį turtą – aštuonis pastatus ir penkiolika orlaivių. Visiškai buvo nepaisyta, beje, iki šiol galiojančio 1998 metų birželio pradžioje priimto Vyriausybės nutarimo, kuriuo Alytaus aerodromas įrašytas į civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašą. Negi tokiame aerodrome esantį turtą galima taip lengvai atiduoti? O jis, kaip žinia, buvo sukurtas ir išsaugotas Alytaus aeroklubo aviatorių.

Po tokio Vyriausybės nutarimo užvirė tikra kova tarp Alytaus aeroklubo ir vietinės valdžios. Valdininkai stengėsi perimti turtą ant pastatų užkabindami savo spynas, tačiau greitai po teismų sprendimų aviatoriams teko atiduoti raktus. Priežastis –  aviatoriai turtą  teisėtai gali valdyti iki 2026 metų sausio vidurio. Vadovautasi pirmine valstybės turto perdavimo naudotis sutartimi.
Tačiau NŽT dėl aerodromo sklypo perėmimo nesnaudė. Kadangi Vyriausybė pastatus ir orlaivius atidavė savivaldybei, žemėtvarkininkai vėl vienašališkai nutraukė aerodromo sklypo panaudos sutartį. Alytaus aeroklubas kreipėsi į teismą ir vėl laimėjo. Taip jie du kartus iškovojo aerodromo žemės neliečiamumą iki teisės aktais priklausančio panaudos termino – 2078 metų birželio vidurio.

Vėl pakeistos spynos

Atėjo šių metų sausio vidurys  ir pas aviatorius su tikslu pakeisti spynas ant Vyriausybės Alytaus miesto savivaldybei  perduotų pastatų vėl apsilankė vietiniai valdininkai. Saugiems veiksmams užtikrinti pasikvietė antstolius ir policijos pareigūnus.

„Nors savivaldybė buvo informuota, kad turto perdavime negalime dalyvauti, nes direktorius – komandiruotėje, aš – pasitempęs koją, paprašėme atidėti šį procesą, tačiau savivaldybei tai buvo nė motais. Skubėjo keisti spynas“, – sakė Alytaus aeroklubo direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Urbanavičius. 

Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjos, turto perėmimo iš aviatorių komisijos pirmininkės Auksės Juonienės teigimu, šios asociacijos atstovai buvo iš anksto informuoti apie perėmimą ir galėjo kažkas iš jų, nebūtinai vadovų, susiplanuoti dalyvavimą.
Nors savivaldybės iniciatyva ant pastatų, kuriuose yra ir jai perduoti orlaiviai, pakabintos spynos iki šiol, tačiau Alytaus aeroklubo prašymu Alytaus apylinkės teismas yra pritaikęs laikinas apsaugos priemones. Kol teisme bus išnagrinėtas asociacijos ieškinys ir įsigalios priimtas sprendimas, NŽT uždrausta nutraukti aerodromo žemės sklypo panaudos sutartį, savivaldybė įpareigota leisti aviatoriams naudotis jai Vyriausybės nutarimu perduotu nekilnojamuoju turtu.

Tokios laikinos apsaugos priemonės, kurias NŽT ir savivaldybė apskundė Kauno apygardos teismui, pritaikytos, gavus Alytaus aeroklubo ieškinį su prašymu pastatų ir orlaivių pradinę panaudos sutartį pripažinti neteisėta ir negaliojančia arba nustatyti, kad ši sutartis galioja tol, kol galioja žemės panaudos sutartis. Kaip teigiama ieškinyje, pagal detalųjį planą aerodromui skirtas žemės sklypas ir ant jo esantys statiniai veiklos požiūriu sudaro vientisą funkcinį kompleksą, todėl teisė naudotis aerodromui skirtu žemės sklypu objektyviai negali būti įgyvendinta be teisės naudotis būtinais statiniais bei infrastruktūra ir atvirkščiai. Žinoma, aviatoriai prašė ir laikinų apsaugos priemonių jų ieškiniui užtikrinti.

K. Urbanavičiaus tvirtinimu, visi Vyriausybės nutarimu savivaldybei perduoti orlaiviai yra be galiojančių tinkamumo naudoti pažymėjimų, perduotose pastatuose laikomi ir Alytaus aeroklubo įsigyti lėktuvai, sklandytuvai, taip pat juose yra ir keli aeroklubo narių bendram mokymui naudojami orlaiviai, prie kurių šiuo metu negalima prieiti.

Meras paprašė išbraukti iš sąrašo

Alytaus miesto meras N. Cesiulis pernykštį pavasarį kreipėsi į Vyriausybę su prašymu teritoriją Pirmame Alytuje, Miškininkų gatvėje (aerodromą – A. M.) išbraukti iš civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo.

Šiame rašte meras be jokių užuolankų nurodė, kad aerodromo sklypas „padėtų pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančius verslus, taip pat jis galėtų būti patrauklus stambiems investuotojams“. Girdi, savivaldybės atstovai dažnai sulaukia viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ (užsienio investicijų plėtros agentūra – A. M.) ir potencialių investuotojų paklausimų dėl galimybių įsikurti aerodrome, neva ši įstaiga jo teritoriją vertina kaip vieną patraukliausių ir didžiausių sklypų Lietuvoje. Tarsi pamirštami miesto tarybos sprendime, kurio reikėjo Vyriausybei perduodant aviatorių naudotą turtą savivaldybei, numatyti tolesni jo įveiklinimo pagrindiniai tikslai – kūno kultūros ir sporto plėtra, gyventojų poilsio organizavimas.

Beje, ir pagal miesto savivaldybės iniciatyva parengtą laisvųjų zonų (LEZ) steigimo galimybių studiją aerodromas dėl vientiso sklypo įvardintas kaip tinkamiausia vieta šiai zonai.

... 

Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje, jį įsigiję parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 85 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus). 

Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.