Ne­pil­na­me­čių nu­teis­tų­jų dar­bų pa­ro­da – ži­nu­tė vi­suo­me­nei, ką ji ga­lė­tų pa­keis­ti sa­vy­je (1)

Saulė Pinkevičienė
Ne­pil­na­me­čius nu­teis­tuo­sius, su ku­riais dir­ba, Fausta Pa­lai­mai­tė va­di­na „vai­kais“: „No­rė­jau, kad vai­kai at­ras­tų ne tik Die­vą, bet ir sa­vo ge­bė­ji­mus.“ Zitos STANKEVIČIENĖS nuotr..
Ne­pil­na­me­čius nu­teis­tuo­sius, su ku­riais dir­ba, Fausta Pa­lai­mai­tė va­di­na „vai­kais“: „No­rė­jau, kad vai­kai at­ras­tų ne tik Die­vą, bet ir sa­vo ge­bė­ji­mus.“ Zitos STANKEVIČIENĖS nuotr..
Pra­si­dė­jus pan­de­mi­jai, vie­šo­jo­je erd­vė­je daug kal­ba­ma apie sa­va­no­rys­tę me­di­ci­nos įstai­go­se. Kur kas re­čiau gar­si­na­ma sa­va­no­rių veik­la su nu­teis­tai­siais – Kau­no tar­dy­mo izo­lia­to­riaus Re­so­cia­li­za­ci­jos sky­riaus spe­cia­lis­tė sie­lo­va­dai Faus­ta Pa­lai­mai­tė (nuotr.) to­kią veik­lą įka­li­ni­mo įstai­go­se or­ga­ni­zuo­ja jau de­šimt me­tų, pa­ti ją taip pat pra­dė­jo kaip sa­va­no­rė. Ne­pil­na­me­čius nu­teis­tuo­sius, su ku­riais dir­ba, F.Pa­lai­mai­tė va­di­na „vai­kais“. Į Aly­tų at­ke­lia­vo jos or­ga­ni­zuo­ta nu­teis­tų­jų dar­bų pa­ro­da „Nu­piešk Die­vą, ku­ris yra švie­sa, mei­lė, lais­vė“ – ži­nu­tė vi­suo­me­nei apie pa­kan­tu­mą, ge­bė­ji­mą iš­klau­sy­ti ir ban­dy­mą su­pras­ti.

„Tai – dau­giau nei mo­ky­mai, pa­ro­da, su­si­ti­ki­mas, tai – šven­tė, kad mes ti­ki­me, jog pras­mė ir mei­lė eg­zis­tuo­ja“, – sa­ko su ne­pil­na­me­čiais nu­teis­tai­siais dir­ban­ti Kau­no tar­dy­mo izo­lia­to­riaus Re­so­cia­li­za­ci­jos sky­riaus spe­cia­lis­tė sie­lo­va­dai F.Pa­lai­mai­tė.

Ge­gu­žės 11 die­ną jos or­ga­ni­zuo­ta nu­teis­tų­jų dar­bų pa­ro­da at­ke­lia­vo į Aly­tų. Pir­miau­sia ji bu­vo pri­sta­ty­ta Aly­taus pa­tai­sos na­mų pa­rei­gū­nams ir dar­buo­to­jams kar­tu su F.Pa­lai­mai­tės mo­ky­mais apie dar­bą su nu­teis­tai­siais, apie re­so­cia­li­za­ci­jos bū­dus ir ke­lius į baus­mę at­lie­kan­čių žmo­nių sie­las.

„Faus­ta pa­da­ro ne­įma­no­mus da­ly­kus – ji pa­ti, ne­mo­kė­da­ma pieš­ti, už­de­gė pie­ši­mui, ta­py­mui nu­teis­tuo­sius, ku­rie ir­gi ne­mo­kė­jo to da­ry­ti. Da­bar ši idė­ja vir­to tęs­ti­niu pro­jek­tu, pa­si­da­li­ji­mu po­zi­ty­via prak­ti­ka. Šian­dien pa­ro­da pra­dė­jo ke­lio­nę per lais­vės at­ėmi­mo įstai­gas ir taip pat bus pri­sta­to­ma tų mies­tų ben­druo­me­nėms“, – pri­sta­ty­da­mas pa­ro­dą Aly­tu­je sa­kė Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Gin­tau­tas Ša­raus­kas.

„Man vi­sa­da la­biau pa­ti­ko ben­drau­ti su pir­mū­nais, o ne blo­giu­kais. Tai­gi ne­jau­čiau ir jo­kio ypa­tin­go no­ro ben­drau­ti su įka­lin­tais žmo­nė­mis. Ka­dan­gi ma­čiau, kad no­ro ei­ti į ka­lė­ji­mus vi­suo­me­nė­je yra ma­žiau­siai, tai ruoš­da­vau sa­va­no­rius. Va­do­va­vau­si sa­vo re­li­gi­niais įsi­ti­ki­ni­mais, Šven­ta­ja­me Raš­te pa­ra­šy­ta, kad „ka­li­nį ap­lan­kei – tai ma­ne ap­lan­kei“, taip Jė­zus sa­ko. Pa­ben­dra­vu­si at­ra­dau, kad kiek­vie­nas ši­tų vai­kų yra kaž­kuo ypa­tin­gas, sa­vy­je tu­ri ir jaus­mų, ir ta­len­tų, ir min­čių“, – sa­ko F.Pa­lai­mai­tė.

Kaip at­si­ra­do nu­teis­tų­jų pie­ši­nių pa­ro­da?

Faus­ta pa­sa­ko­ja, kad po pir­mo­jo ka­ran­ti­no, ku­rio me­tu ji dir­bo nuo­to­li­niu bū­du, pra­ėju­sį ge­gu­žį grį­žo į dar­bą ir pa­ma­tė vai­kus, kaip pa­ti va­di­na nu­teis­tuo­sius, vi­siš­kai abe­jin­gus ap­lin­kai: „Ta­da su­kau gal­vą, ką čia ga­lė­tu­me nu­veik­ti? Pa­pras­tai dau­giau­sia lai­ko už­ima re­li­gi­nė veik­la. Kal­ba­mės kop­ly­čio­je, mel­džia­mės, ta­čiau su­pra­tau, kad to­kio­je būk­lė­je mels­tis su jais ne­la­bai iš­eis. Rei­kia pa­da­ry­ti kaž­ką, kas la­bai įtrauk­tų, kas bū­tų nau­ja, ko jie nie­ka­da ne­da­rė.“

Ki­ta prie­žas­tis im­tis šio pro­jek­to, kaip pa­sa­ko­ja F.Pa­lai­mai­tė, bu­vo no­ras pa­ro­dy­ti vi­suo­me­nei, kad ne­pil­na­me­čiai įka­lin­tie­ji ge­ba pa­siek­ti re­zul­ta­tą, ga­li­ma su jais dirb­ti, jie tu­ri idė­jų, ga­bu­mų, ga­li kaž­ką su­kur­ti. Jos su­ma­ny­mo tiks­las bu­vo pa­kel­ti šių žmo­nių sa­vi­ver­tę, pa­ban­dy­ti leis­ti jiems at­ras­ti sa­vo ge­bė­ji­mus.

Faus­ta pa­ste­bi, kad ne­bu­vo sun­ku pa­si­rink­ti ir raiš­kos for­mą: „Ži­no­ma, jie ga­lė­jo ir ra­ši­nius ra­šy­ti, bet juos rei­kia skai­ty­ti, o vaiz­dą leng­viau pri­im­ti. Tai­gi nu­spręs­ta bu­vo pieš­ti. Su­pra­tau, kad vai­kų psi­cho­lo­gi­nė būk­lė ir nuo­tai­kos yra pras­tos, ir pa­siū­liau jiems nu­pieš­ti Die­vą – ko­kį jie įsi­vaiz­duo­ja ir su­pran­ta. No­rė­jo­si, kad jie at­ras­tų, ko dar pa­tys ne­ži­no. Taip, te­ma la­bai sun­ki, ne vi­si jie ti­kin­tys. Gal­vo­jau, pieš, pieš, ir vis tiek kaž­ką nu­pieš. Su sa­va­no­rių pa­gal­ba ga­vo­me prie­mo­nių, dro­bės. Ant dro­bės tie pie­ši­niai ge­riau at­ro­do ne­gu ant po­pie­riaus la­po. No­rė­jau, kad vai­kai at­ras­tų ne tik Die­vą, bet ir sa­vo ge­bė­ji­mus.“

Kaip jau mi­nė­ta, pa­čiai Faus­tai ta­py­bos pa­tir­tis bu­vo vi­siš­kai nau­ja: „Drau­ge su vai­kais nu­pie­šiau pir­mą­jį sa­vo gy­ve­ni­me pa­veiks­lą, ban­dy­da­ma, kaip tas ke­tu­rias tu­ri­mas spal­vas rei­kia tar­pu­sa­vy­je mai­šy­ti, kad at­spal­vius iš­gau­tu­me. Da­lis vai­kų taip pat bu­vo vi­siš­kai ne­pie­šian­čių. Nuo­sta­biau­sias da­ly­kas, kaip jie at­si­mai­no pra­dė­ję pieš­ti – iš­ei­na iš sa­vo vaid­me­nų bū­ry­je ir tam­pa sa­vi­mi. Ma­to­te pa­veiks­lą su ro­ži­niu? Kiek kruopš­taus dar­bo rei­kia su­ma­tuo­ti ru­tu­liu­kus, kad jie bū­tų, ko­kie rei­kia ir kur rei­kia. Pa­klau­siau, ko­dėl ro­ži­nio vi­du­ry­je nu­pie­šė šir­dį? Sa­ko, gal to­dėl, kad, kai mel­die­si ro­ži­niu, tai jis sau­go šir­dį nuo blo­gų min­čių. Tai reiš­kia, kad jie ne tik pie­šė, bet kaž­kas vy­ko gal­vo­je, ir šir­dy­je, ir su jais.“

Pa­sak F.Pa­lai­mai­tės, dar­bų au­to­riai iš tik­rų­jų su­pra­to, kad gy­ve­ni­me ga­li ban­dy­ti nau­jus da­ly­kus ir bū­ti ver­ti­na­mi. Ji pa­ti taip pat jau­čia­si pa­sie­ku­si tiks­lą – ma­žin­ti at­skir­tį, esan­čią tarp nu­teis­tų­jų ir vi­suo­me­nės.

F.Pa­lai­mai­tė kvie­čia Aly­taus žmo­nes pa­ma­ty­ti nu­teis­tų­jų dar­bus ir pa­ban­dy­ti pa­jaus­ti tai, ką jau­tė juos pieš­da­mi ne­pil­na­me­čiai su­im­tie­ji ir nu­teis­tie­ji.

„At­skir­tis ma­žės, jei su­pra­si­me, kad iš­ei­nan­tys iš įka­li­ni­mo įstai­gos tu­ri sa­vo ge­bė­ji­mus, po­mė­gius, jie ir­gi no­ri gy­ven­ti, bū­ti my­li­mi. Gal vi­suo­me­nė bus pa­kan­tes­nė ir ge­bės ben­drau­ti su jais, iš­klaus­ti, su­pras­ti. Ar­ba su­pras­ti, kad ne­su­pran­ta. Aš ti­kiu, kad daug ma­žiau jų grįš at­gal, jei pa­siū­ly­si­me pa­tir­čių, lei­si­me pa­ban­dy­ti nau­jų da­ly­kų – gal jie kaž­ką at­ras sa­vy­je, iš­drįs pa­mė­gin­ti. Vi­sų šių pie­ši­nių au­to­riai pa­ra­šė, kad pieš­ti jiems pa­ti­ko, kad no­rė­tų tai da­ry­ti ir to­liau. La­bai sėk­min­gas bu­vo ir pir­mas su­si­ti­ki­mas su vi­suo­me­ne Kau­no so­bo­re, ant­ro­ji mū­sų sto­te­lė – Aly­tus“, – sa­ko F.Pa­lai­mai­tė.

Nuo ge­gu­žės 18-osios iki bir­že­lio 2 die­nos ne­pil­na­me­čių nu­teis­tų­jų dar­bų pa­ro­da „Nu­piešk Die­vą, ku­ris yra švie­sa, mei­lė, lais­vė“ bus pri­sta­to­ma Aly­taus mies­to ben­druo­me­nei Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čio­je. Ge­gu­žės 23 die­ną pa­ti F. Pa­lai­mai­tė ją pri­sta­tys po 10 val. Mi­šių.

Vė­liau nu­teis­tų­jų pa­ro­da ke­liaus į Ma­ri­jam­po­lės ir ki­tų mies­tų pa­tai­sos na­mus, bus pri­sta­ty­ta ir tų mies­tų ben­druo­me­nėms.

 

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.