Nepilnamečių nuteistųjų darbų paroda – žinutė visuomenei, ką ji galėtų pakeisti savyje (1)
„Tai – daugiau nei mokymai, paroda, susitikimas, tai – šventė, kad mes tikime, jog prasmė ir meilė egzistuoja“, – sako su nepilnamečiais nuteistaisiais dirbanti Kauno tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus specialistė sielovadai F.Palaimaitė.
Gegužės 11 dieną jos organizuota nuteistųjų darbų paroda atkeliavo į Alytų. Pirmiausia ji buvo pristatyta Alytaus pataisos namų pareigūnams ir darbuotojams kartu su F.Palaimaitės mokymais apie darbą su nuteistaisiais, apie resocializacijos būdus ir kelius į bausmę atliekančių žmonių sielas.
„Fausta padaro neįmanomus dalykus – ji pati, nemokėdama piešti, uždegė piešimui, tapymui nuteistuosius, kurie irgi nemokėjo to daryti. Dabar ši idėja virto tęstiniu projektu, pasidalijimu pozityvia praktika. Šiandien paroda pradėjo kelionę per laisvės atėmimo įstaigas ir taip pat bus pristatoma tų miestų bendruomenėms“, – pristatydamas parodą Alytuje sakė Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas.
„Man visada labiau patiko bendrauti su pirmūnais, o ne blogiukais. Taigi nejaučiau ir jokio ypatingo noro bendrauti su įkalintais žmonėmis. Kadangi mačiau, kad noro eiti į kalėjimus visuomenėje yra mažiausiai, tai ruošdavau savanorius. Vadovavausi savo religiniais įsitikinimais, Šventajame Rašte parašyta, kad „kalinį aplankei – tai mane aplankei“, taip Jėzus sako. Pabendravusi atradau, kad kiekvienas šitų vaikų yra kažkuo ypatingas, savyje turi ir jausmų, ir talentų, ir minčių“, – sako F.Palaimaitė.
Kaip atsirado nuteistųjų piešinių paroda?
Fausta pasakoja, kad po pirmojo karantino, kurio metu ji dirbo nuotoliniu būdu, praėjusį gegužį grįžo į darbą ir pamatė vaikus, kaip pati vadina nuteistuosius, visiškai abejingus aplinkai: „Tada sukau galvą, ką čia galėtume nuveikti? Paprastai daugiausia laiko užima religinė veikla. Kalbamės koplyčioje, meldžiamės, tačiau supratau, kad tokioje būklėje melstis su jais nelabai išeis. Reikia padaryti kažką, kas labai įtrauktų, kas būtų nauja, ko jie niekada nedarė.“
Kita priežastis imtis šio projekto, kaip pasakoja F.Palaimaitė, buvo noras parodyti visuomenei, kad nepilnamečiai įkalintieji geba pasiekti rezultatą, galima su jais dirbti, jie turi idėjų, gabumų, gali kažką sukurti. Jos sumanymo tikslas buvo pakelti šių žmonių savivertę, pabandyti leisti jiems atrasti savo gebėjimus.
Fausta pastebi, kad nebuvo sunku pasirinkti ir raiškos formą: „Žinoma, jie galėjo ir rašinius rašyti, bet juos reikia skaityti, o vaizdą lengviau priimti. Taigi nuspręsta buvo piešti. Supratau, kad vaikų psichologinė būklė ir nuotaikos yra prastos, ir pasiūliau jiems nupiešti Dievą – kokį jie įsivaizduoja ir supranta. Norėjosi, kad jie atrastų, ko dar patys nežino. Taip, tema labai sunki, ne visi jie tikintys. Galvojau, pieš, pieš, ir vis tiek kažką nupieš. Su savanorių pagalba gavome priemonių, drobės. Ant drobės tie piešiniai geriau atrodo negu ant popieriaus lapo. Norėjau, kad vaikai atrastų ne tik Dievą, bet ir savo gebėjimus.“
Kaip jau minėta, pačiai Faustai tapybos patirtis buvo visiškai nauja: „Drauge su vaikais nupiešiau pirmąjį savo gyvenime paveikslą, bandydama, kaip tas keturias turimas spalvas reikia tarpusavyje maišyti, kad atspalvius išgautume. Dalis vaikų taip pat buvo visiškai nepiešiančių. Nuostabiausias dalykas, kaip jie atsimaino pradėję piešti – išeina iš savo vaidmenų būryje ir tampa savimi. Matote paveikslą su rožiniu? Kiek kruopštaus darbo reikia sumatuoti rutuliukus, kad jie būtų, kokie reikia ir kur reikia. Paklausiau, kodėl rožinio viduryje nupiešė širdį? Sako, gal todėl, kad, kai meldiesi rožiniu, tai jis saugo širdį nuo blogų minčių. Tai reiškia, kad jie ne tik piešė, bet kažkas vyko galvoje, ir širdyje, ir su jais.“
Pasak F.Palaimaitės, darbų autoriai iš tikrųjų suprato, kad gyvenime gali bandyti naujus dalykus ir būti vertinami. Ji pati taip pat jaučiasi pasiekusi tikslą – mažinti atskirtį, esančią tarp nuteistųjų ir visuomenės.
F.Palaimaitė kviečia Alytaus žmones pamatyti nuteistųjų darbus ir pabandyti pajausti tai, ką jautė juos piešdami nepilnamečiai suimtieji ir nuteistieji.
„Atskirtis mažės, jei suprasime, kad išeinantys iš įkalinimo įstaigos turi savo gebėjimus, pomėgius, jie irgi nori gyventi, būti mylimi. Gal visuomenė bus pakantesnė ir gebės bendrauti su jais, išklausti, suprasti. Arba suprasti, kad nesupranta. Aš tikiu, kad daug mažiau jų grįš atgal, jei pasiūlysime patirčių, leisime pabandyti naujų dalykų – gal jie kažką atras savyje, išdrįs pamėginti. Visų šių piešinių autoriai parašė, kad piešti jiems patiko, kad norėtų tai daryti ir toliau. Labai sėkmingas buvo ir pirmas susitikimas su visuomene Kauno sobore, antroji mūsų stotelė – Alytus“, – sako F.Palaimaitė.
Nuo gegužės 18-osios iki birželio 2 dienos nepilnamečių nuteistųjų darbų paroda „Nupiešk Dievą, kuris yra šviesa, meilė, laisvė“ bus pristatoma Alytaus miesto bendruomenei Šv. Kazimiero bažnyčioje. Gegužės 23 dieną pati F. Palaimaitė ją pristatys po 10 val. Mišių.
Vėliau nuteistųjų paroda keliaus į Marijampolės ir kitų miestų pataisos namus, bus pristatyta ir tų miestų bendruomenėms.
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@alytausnaujienos.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Your feedback helps me a lot…
Komentaras
Your feedback helps me a lot, A very meaningful event, I hope everything will go well temple run 3