Nau­jas įra­šas „Sva­jo­nės” CV: or­kest­ras gro­jo su vie­nu žy­miau­sių pa­sau­lio vio­lon­če­li­nin­kų pro­fe­so­riu­mi Da­vi­du Ge­rin­gu (0)

Saulė Pinkevičienė
Svajonė ir Geringas
Pa­sau­li­nio gar­so vio­lon­če­li­nin­kas, pe­da­go­gas ir di­ri­gen­tas prof. Da­vi­das Ge­rin­gas Aly­tu­je mu­zi­ka­vo su jau­ni­mo sim­fon­iniu orkest­ru „Sva­jo­nė“, va­do­vė Dai­va Mar­ti­ko­ny­tė, di­ri­gen­tas Vy­tau­tas Ki­mi­nius. Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
Aly­tu­je sve­čia­vo­si pa­sau­li­nio gar­so vio­lon­če­li­nin­kas, pe­da­go­gas ir di­ri­gen­tas prof. Da­vi­das Ge­rin­gas. Aly­taus mies­to te­at­ro Di­džio­jo­je sa­lė­je nu­skam­bė­jo žy­maus mu­zi­ko ir sim­fo­ni­nio or­kest­ro „Sva­jo­nė“ kon­cer­tas.

Ne­įkai­no­ja­ma do­va­na „Sva­jo­nei“

2012-ųjų pa­va­sa­rį vio­lon­če­lės vir­tuo­zas, di­ri­gen­tas D.Ge­rin­gas Aly­taus mies­to te­at­re at­li­ko Jo­han­no Se­bas­tia­no Ba­cho siu­i­tą vio­lon­če­lei so­lo, ša­lia sce­no­je – gar­si ja­po­nų ba­le­ri­na Emi Ha­ri­y­a­ma. Kaip pri­si­me­na Lie­tu­vos mu­zi­kų są­jun­gos pre­zi­den­tė prof. Aud­ro­nė Ži­gai­ty­tė-Ne­kro­šie­nė, tai bu­vo uni­ka­lus mu­zi­kos ir šo­kio pro­jek­tas „Bach Plus“, ku­riuo D.Ge­rin­gas pa­kvie­tė klau­sy­to­ją nau­jai pa­žvelg­ti į J.S.Ba­cho mu­zi­ką.

Ir štai, 2022-ųjų pa­va­sa­ris, po de­šim­ties me­tų, Ma­est­ro Ge­rin­gas vėl Aly­taus te­at­ro sce­no­je, šį kar­tą su Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­los sim­fo­ni­niu or­kest­ru „Sva­jo­nė“. Dė­ko­da­ma Mu­zi­kos mo­kyk­los di­rek­to­rė Gab­rie­lė Dam­baus­kai­tė pa­si­džiau­gė šia ne­įkai­no­ja­ma do­va­na jau­nie­siems or­kest­ro mu­zi­kan­tams ir jų mo­ky­to­jams, nes vie­na yra skai­ty­ti ar klau­sy­tis įra­šo, o vi­sai kas ki­ta – drau­ge gro­ti, klaus­ti, kal­bė­ti ir gir­dė­ti pa­sau­li­nio gar­so at­li­kė­ją Aly­tu­je.

„Vi­sai ne­ti­kė­ta, tie­siog pri­bloš­kian­ti staig­me­na, vie­nas svar­biau­sių „Sva­jo­nės“ 20-ies me­tų kū­ry­bi­nės veik­los įvy­kių“, – taip kon­cer­tą su Ma­est­ro Ge­rin­gu va­di­na „Sva­jo­nės“ va­do­vė Dai­va Mar­ti­ko­ny­tė. Or­kest­ras pa­ty­rė gal šiek tiek ne­drą­sų, bet pa­si­di­džia­vi­mą, kad jau iš­au­go tiek, jog ga­li pa­gro­ti kon­cer­te su vie­nu žy­miau­sių pa­sau­lio vio­lon­če­li­nin­kų.

D.Mar­ti­ko­ny­tė pa­sa­ko­ja: „Kai pa­sa­kė­me Ma­est­ro, jog no­rė­tu­me su juo pa­gro­ti vie­ną iš vio­lon­če­lės auk­so fon­do kū­ri­nių – vo­kie­čių kom­po­zi­to­riaus Ma­xo Bru­cho (1838–1920) „Kol Nid­rei“, Ma­est­ro la­bai nu­džiu­go: „O iš kur jie ži­no, jog šiuo me­tu šį kū­ri­nį aš la­bai daž­nai gro­ju?“ Šian­die­nos kon­teks­te va­ria­ci­jos vio­lon­če­lei „Kol Nid­rei“ gi­liai at­lie­pia ka­ro Uk­rai­no­je siau­bą ir skaus­mą.

 

„Vi­di­nį“ or­kest­ro skam­bė­ji­mą pa­ju­to ir Aly­taus me­ras

Nors 1975 me­tais gar­su­sis vio­lon­če­li­nin­kas ir di­ri­gen­tas pa­si­trau­kė su šei­ma į Va­ka­rus ir da­bar jau­čia­si tik­ru ham­bur­gie­čiu, trys pir­mie­ji jo gy­ve­ni­mo de­šimt­me­čiai Lie­tu­vo­je ne­li­ko be pėd­sa­ko: ne tik min­ti­mis, bet ir dar­bais, me­ni­ne veik­la Ma­est­ro D.Geringas nuo­lat su­grįž­ta į Lie­tu­vą. Už lie­tu­vių mu­zi­kos po­pu­lia­ri­ni­mą jis yra ap­do­va­no­tas Di­džio­jo Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no 4-ojo laips­nio or­di­nu, Lie­tu­vos na­cio­na­li­ne kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ja. Ir Lie­tu­vos mu­zi­kų są­jun­gos ini­cia­ty­va kon­cer­tai Šiau­liuo­se, Pa­ne­vė­žy­je, Aly­tu­je vyks­ta ne­at­si­tik­ti­nai – D.Ge­rin­gui rū­pi, koks Lie­tu­vos mies­tų ir mies­te­lių kul­tū­ri­nis kon­teks­tas, ko­kie džiaugs­mai ar rū­pes­čiai mu­zi­kos, me­no mo­kyk­lo­se, kaip mies­to va­do­vai žiū­ri į jau­ni­mo me­ni­nį ug­dy­mą.

Ren­gi­nio ve­dė­ja prof. Aud­ro­nė Ži­gai­ty­tė-Ne­kro­šie­nė kon­cer­to me­tu su­kū­rė ne­di­de­lę in­tri­gą ir pa­kvie­tė Aly­taus mies­to me­rą Ne­ri­jų Ce­siu­lį į sce­ną at­si­sės­ti tarp sim­fo­ni­nio or­kest­ro mu­zi­kan­tų ir, di­ri­guo­jant Ma­est­ro D.Ge­rin­gui, pa­jus­ti „vi­di­nį“ or­kest­ro skam­bė­ji­mą, at­li­kė­jų jau­du­lį se­kant di­ri­gen­to laz­de­lės mos­tą.

D.Ge­rin­gas di­ri­ga­vo kon­cer­te Lud­wi­go van Be­et­ho­ve­no VII sim­fo­ni­jos II da­lį Al­leg­ret­to, ku­rią at­li­ko jau­ni­mo sim­fo­ni­nis or­kest­ras „Sva­jo­nė“.

 

Ma­est­ro apie tiks­lą: kar­tais jo sie­kis su­tei­kia dau­giau džiaugs­mo

Kon­cer­to for­ma­tas ir­gi ne­bu­vo tra­di­ci­nis – prieš nu­skam­bant pas­ku­ti­niam kū­ri­niui, Ma­est­ro D.Ge­rin­gas su prof. Aud­ro­ne dis­ku­ta­vo apie mu­zi­ką, at­sa­kė į klau­si­mus. Įsi­min­ti­nas ir pa­mo­kan­tis bu­vo jo at­sa­ky­mas į tai, kiek lai­ko jis ski­ria mu­zi­kos kū­ri­nių re­pe­ti­ci­joms.

„Aš ne­pa­sa­ky­siu, – nu­si­šyp­so­jo vio­lon­če­lės vir­tuo­zas, – nes iš­gir­dę jūs nu­si­min­si­te, apalp­si­te ir nu­sprę­si­te ver­čiau ei­ti pa­plau­kio­ti… Ne­rei­kia sau už­si­brėž­ti iš kar­to la­bai daug – kar­tais ne pats tiks­las, o jo sie­kis su­tei­kia dau­giau džiaugs­mo. To­dėl kas die­ną su­si­pla­nuo­ki­te at­lik­ti nors vie­ną pro­cen­tą to, ką gal­vo­ja­te pa­siek­ti. Ir kiek­vie­ną die­ną ei­ki­te pir­myn.“

Šiuos jo žo­džius la­bai ge­rai su­pra­to jau­nie­ji „Sva­jo­nės“ mu­zi­kan­tai, ku­riems su­si­ti­ki­mas su D.Ge­rin­gu pa­li­ko di­džiu­lį įspū­dį, apie ku­rį pa­sa­ko­ja D.Mar­ti­ko­ny­tė: „Ir štai re­pe­ti­ci­ja te­at­ro Di­džio­jo­je sa­lė­je. Ma­est­ro vio­lon­če­lė rau­da, ai­ma­nuo­ja, skun­džia­si, pa­siek­da­ma gi­liau­sias sie­los ker­te­les. Or­kest­ras su­si­kau­pęs at­lie­pia vio­lon­če­lei. Gro­jo­me tik­rai ki­taip nei įpras­tai, gi­liau, įsi­klau­sy­da­mi į kiek­vie­ną virp­te­lė­ji­mą. Tik­riau­siai re­zul­ta­tas ne­bu­vo pri­bloš­kian­tis pats sa­vai­me, bet juk svar­biau­sia, kaip sa­kė Ma­est­ro, kad „jūs su­si­ren­ka­te mu­zi­kuo­ti ir gro­ja­te kas kar­tą vis ge­riau, gi­liau. Ir šian­dien kon­cer­te bus ge­riau ne­gu re­pe­ti­ci­jo­je.“ Tai jis sa­kė šil­tai šyp­so­da­ma­sis. Tos nuo­šir­džios, pa­pras­tos žmo­giš­kos ši­lu­mos bu­vo ku­pi­nas vi­sas su­si­ti­ki­mas. Kai Ma­est­ro sto­jo prie di­ri­gen­to pul­to, kai kal­bė­jo apie nie­ka­da ne­si­bai­gian­tį ke­lią į to­bu­lu­mą, nuo­la­ti­nį ėji­mą pir­myn – po ma­žu­ly­tį žings­niu­ką, bet bū­ti­nai kas­dien, apie ne­įkai­no­ja­mą sa­vo in­stru­men­tą, jo ver­tę su­ly­gin­da­mas su žmo­gaus“…

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.