Mokytoja Jolita Kalėdienė: kūrybiškumo dedamoji – pati svarbiausia

Yra žinių – netrūksta ir idėjų

„Man patinka mokytis, o tada mokyti kitus“, – šypsosi „Drevinuko“ mokyklos-darželio pradinių klasių mokytoja J.Kalėdienė, kurios veiklas, kaip pati sako, išaugino išsilavinimas. Iš pradžių įgijusi pradinių klasių mokytojos kvalifikaciją, vėliau baigė anglų kalbos studijas, tada – švietimo lyderystės ir verslo vadybos magistrantūros studijas ISM universitete.

Yra žinių – netrūksta ir idėjų. Pradinukai „Edukolitoje“ sėkmingai mokosi anglų kalbos mokyklėlėje „I like English“, kontaktiniu ir nuotoliniu būdu, kurio privalumus padėjo atrasti karantinas. Kursus lanko ir vaikai iš kitų miestų. Daugelis užsiėmimų yra nemokami arba iš dalies mokami, nes mokiniai čia gali panaudoti savo Neformalaus vaikų švietimo krepšelio arba Kultūros paso lėšas.

„Pavyko suburti šaunių, aktyvių mokytojų komandą, kurios nori nuveikti kažką daugiau ir pamokoms pasibaigus“, – sako Jolita. Šią komandą sudaro dar trys anglų kalbos mokytojos, iš kurių viena yra ukrainietė Darina Haijova. Ji padeda mokyti anglų kalbos Alytuje gyvenančių ukrainiečių šeimų vaikus.

J.Kalėdienė džiaugiasi užsimezgusiu bendradarbiavimu: „Kaip pamatai žmoguje potencialą, tai iš karto supranti, kad ukrainiečiams bus lengviau mokytis anglų kalbos, kai bus mokytoja, kalbanti ir jų gimtąja kalba.“

„Edukolita“ dalyvauja įvairiuose projektuose, organizuoja vasaros stovyklas, vykdo socialinio verslo iniciatyvas. Bendradarbiaujant su Alytaus autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ ir VšĮ „Gerumo skraistė“ kvietė negalią turinčių vaikų šeimų narius dalyvauti veiklose, kuriose tėvai galėjo atsipalaiduoti ir dalyvauti keramikos užsiėmimuose, kol vaikams tuo metu vyko dailės pamokėlės.

Po pamokų „Drevinuke“ J.Kalėdienė dar veda ir keramikos užsiėmimus, kuriuos lanko vaikai iš viso miesto. Vis populiarėja įvairios „Edukolitos“ edukacijos suaugusiems, yra sumanymų rengti vaikų vasaros poilsio stovyklas, orientuotas tik į įvairių kalbų mokymą.

Privatus švietimas galėtų konkuruoti nebent kokybe

„Visos veiklos, kurias vienija „Edukolita“, yra tam tikras mano hobis. Esu pagalvojusi ir apie privačią pradinę mokyklą Alytuje, kas būtų tam tikras iššūkis, tačiau šiandien, manau, sunkiai įgyvendinamas, nes teko domėtis, kaip tokios mokyklos gyvuoja Vilniuje, Kaune“, – sako J.Kalėdienė. Alytuje kol kas yra nežinia, ar būtų ir koks būtų privataus švietimo įstaigų poreikis. Mūsų miesto bendrojo ugdymo mokyklose vietų netrūksta, labai didelės švietimo įstaigų konkurencijos nėra, tėvai gali laisvai rinktis mokyklą ir migruoti iš vienos į kitą, todėl privati mokykla galėtų konkuruoti nebent kokybe. Taip pat pradedamas jausti mokytojų trūkumas, tad surasti jų privačiai švietimo įstaigai nebūtų lengva.

Nors įprasta manyti, kad vadybos žinių siekiantis mokytojas turi planų anksčiau ar vėliau tapti įstaigos vadovu, J.Kalėdienė sako, kad jai šiuo metu patrauklesnė veiklų ir kūrybos laisvė, todėl nemąžta tolimesni planai, susiję su įvairiomis neformaliojo švietimo veiklomis.

Skirtingai nei daugelis pasvajojančiųjų, kad norėtų išmokti vieno ar kito amato, atrasti save įvairiose kūrybinėse veiklose, J.Kalėdienė linkusi tokius sumanymus realizuoti ilgai nelaukdama. „Keramikos mokytis pradėjau kartu su dukra, kurią užrašiau į keramikos būrelį tuometinėje Alytaus dailiųjų amatų mokykloje. Vėliau lankiau kursus suaugusiems, į kuriuos atėjau su kūrybiniu sumanymu, kuris ir dabar puošia mano namus – norėjau nulipdyti trijų dalių keramikos paveikslą. Man pavyko, o dėstytojai tik vėliau prisipažino, kad mano užmojis juos sutrikdė – pamanė, kad… esu atsiųsta patikrinti, kaip jie dėsto, dirba“, – šypsosi Jolita.

Keramikos užsiėmimus ji veda „Drevinuko“ mokykloje-darželyje, per projektinę veiklą pavyko įsigyti molio degimo krosnį, kurioje netrukus bus galima išdegti ir mažųjų darbelius.

Mokytojams reikia padėjėjų, padėjėjams – kursų

„Kai esi veiklus, domina viskas, taip pat ir politiniai klausimai – sprendimai susiję su švietimu“, – sako mokytoja J.Kalėdienė. Aktualios švietimo problemos verčia akylai stebėti, kokius sprendimus priima miesto politikai.

Geras pavyzdys – mokytojų padėjėjų etatų klausimas, dėl kurio miesto savivaldybės tarybos narių ietys suremtos dar nuo praėjusių metų rudens ir panašu, kad negreitai bus rastas sutarimas šiuo klausimu.

„Švietimo problemos mane labai jaudina. Palaikiau peticiją dėl mokytojo padėjėjų trūkumo Alytaus švietimo įstaigose. Etatų poreikis šiuo metu tarsi ir patenkintas, bet nustatytas 5 mėnesių terminas – pasibaigus mokslo metams, dalis mokytojų padėjėjų bus atleisti, o rudenį įstaigų vadovams vėl reikės jų ieškoti, jeigu bus patvirtinti šie etatai. Tai labai negerai. Iš savo patirties žinau, ką reiškia dirbti klasėje, kurią lanko specialiųjų poreikių vaikas ir nėra mokytojo padėjėjo. Neįmanoma skirti tiek dėmesio, kiek reikėtų ir tam vaikui, ir dar 23-ims likusiesiems. Esu turėjusi tokią ekstremalią situaciją, dėl kurios ilgą laiką klasėje buvo jaučiama įtampa, vyravo slogus mikroklimatas, bet viskas išsisprendė atsiradus mokytojo padėjėjui – dabar buvęs mano auklėtinis yra paauglys, sutinku jo mamą, kuri džiaugiasi, kad jam mokslai sekasi puikiai“, – sako J.Kalėdienė.

Specialiųjų poreikių turintys vaikai lanko ir jos vedamus keramikos užsiėmimus, taip pat anglų kalbos kursus – yra turinčių ir išskirtinių užsienio kalbos gebėjimų. Mokytoja svarsto, kad neformaliojo švietimo veiklose pagal poreikį vaikams galėtų pagelbėti asmeninis asistentas, kuris padėtų mokiniui keliauti iš savo ugdymo įstaigos į bet kurią neformalaus ugdymo įstaigą Alytuje, pagal pasirinktą popamokinės veiklos būrelį, nes iškeltai minčiai – padėjėjas paskui vaiką – sukurti tiek mokytojo padėjėjų etatų savivaldybė vargu ar pajėgi.

„Tenka girdėti politikus sakant, kad mokytojo padėjėjais dirbti priimami žmonės „iš gatvės“. Taip, tokių specialistų pas mus kol kas niekas neruošia, o žinių jiems šiam darbui reikia tikrai labai daug. Bet aš manau, kad ši problema išsprendžiama – Alytaus pedagoginė psichologinė tarnyba arba Alytaus kolegija tikrai galėtų pasiūlyti jiems kursus, kuriose jie įgytų būtiniausių kompetencijų šiam sudėtingam darbui. Žinoma, panašių kursų Lietuvoje yra, tačiau jie pakankamai brangūs, o mokytojų padėjėjų atlyginimai labai maži. Būtų puiku, jeigu savivaldybė išsikeltų sau tokį prioritetą ir visiems esamiems arba ateinantiems naujai dirbti padėjėjams privalomai nupirktų tokius kursus. Alytaus švietimo įstaigose yra įsteigta beveik 131 mokytojo padėjėjų etatas, biudžetui tai būtų juokingi pinigai, o Alytaus miesto savivaldybė „įsisegtų“ sau kokybės ženklelį, kad realiai rūpinasi ugdymo kokybe“, – svarsto J.Kalėdienė.

Ką mokyti įdomiau – vaikus ar suaugusius?

J.Kalėdienė pastebi, kad suaugusiųjų edukacijose ją žavi greičiau pasiekiamas kokybiškas rezultatas, o dirbant su vaikais labai smagu stebėti, kaip jie atsiskleidžia. Į veiklas įsitraukia net nenustygstantys vietoje išdykėliai, žiūrėk, ilgiausiai užsibūnantys po užsiėmimo. Tai reiškia, kad jie pajuto kūrybos malonumą. Vaikai yra nenuspėjami, o suaugusieji džiugina geromis emocijomis, atradę savo galimybes naujose veiklose.

„Taškas prie taško“ – ramybę mintims suteikia taškinis mandalų piešimas, vakarėlį nuspalvina tatuiruotės hena (šiuos užsiėmimus veda Jolitos dukra Kamilė, šiuo metu studijuojanti Vilniuje), praktiški makramė užsiėmimai, šaukštelių dekoravimas – J.Kalėdienė sako, kad veiklų atrandama pačių netikėčiausių.

Štai neseniai susipažino su ukrainiete, kuri daro erdvinius žaislus iš popierinių servetėlių, apsukdama juos siūlais, tai – nematyta pas mus technika ir tikrai ją išbandys su savo mokiniais.

Edukacijos suaugusiems vyksta ir netradicinėje aplinkoje. Pavyzdžiui, praėjusią vasarą dekoratyvinių mazgų technikos makramė, kuriai yra daugiau nei 300 tūkstančių metų, mokėsi Baltosios vakarienės dalyvės. Jos gamino gėlių vazonėlių laikiklius, kurie pavirto į žėrinčius baltojo vakaro žibintus. Veiksmas vyko Alytaus miesto sode, po užsiėmimo baltai pasipuošusios alytiškės susėdo vakarienės prie baltai dekoruotų stalų. Baltoji vakarienė yra įkvėpta tarptautinės vakarienės „Le Dîner en Blanc“, bet skirta tiems, kurie nori šią šventę švęsti savame mieste, o „Edukolita“ ir Jolita ją paįvairino rankdarbių užsiėmimu.

„Sakoma, kad savame krašte pranašu nebūsi – bet pabandyti verta. Labai džiaugiuosi, kad ir be didelių reklamų mano vykdomas ir siūlomas veiklas – anglų kalbos pamokas, keramikos užsiėmimus, vaikų vasaros stovyklas ir įvairias edukacijas alytiškiai atranda patys, – pasidžiaugia J.Kalėdienė. – Tai leido mums suburti didelę bendruomenę, kurioje šiais metais aktyviai veikia ir mokosi apie 200 vaikų ne tik iš Alytaus, bet ir iš kitų miestų.“