Močiutės dainų sąsiuvinis įgarsino vaikystę

Įrašyti iš vaikystės pažįstamas dainas Loretą paskatino šeimos istoriją liudijantis radinys – jos močiutės O. Letkauskienės dainų sąsiuvinis, ant kurio užrašyta „Vai lėkite dainos, iš vargo nupintos“. „Mano mamytė Janina Letkauskaitė-Šileikienė gimė ir užaugo Alytuje, Varėnos gatvėje, o vėliau ištekėjo už aukštaičio, tad mano šaknys susipynė, gimiau Vilniuje. Gyvenime teko ne kartą kraustytis. Mamytė mus vadindavo varlėmis keliauninkėmis, tad nelabai ir prisirišdavome prie daiktų. Mums šeima buvo prisiminimai apie kartu praleistą laiką, juoką iki ašarų, vaikystės namus...“ – sako pašnekovė.

Po mamytės mirties Loreta ilgai nedrįso peržiūrėti jos daiktų, bet prieš metus nutarė paieškoti savo sesutės Liucijos, palikusios pasaulį vos 24-erių, eilėraščių rankraščių, nes žinojo, kad mama juos kažkur išsaugojo. „Suradau ir juos, ir močiutės dainų sąsiuvinį. Jame radau daug širdžiai mielų dainų, o atrastus sesutės Liucijos eilėraščius sudėjau kartu su savaisiais į eilėraščių rinkinį „Svarstyklės“, – dalijasi Loreta. Dainų sąsiuvinį ji rado  įpakuotą su rankraščiais, beveik visai sudūlėjusį, tad vartyti jį teko atsargiai. Prisiminė ir tai, kad vaikystėje buvau jį mačiusi.

Močiutė mirė, kai jai tebuvo 60-iasdešimt, o anūkei Loretai – vos ketveri. Taigi pamena tik bendravimo fragmentus, o svarbiausia – žino, kad labai mylėjo močiutę. Liūdniausias, bet ryškus vaikystės  prisiminimas – diena, kai pamatė močiutę, pašarvotą šeimos namuose Varėnos gatvėje... Mamos paklausė, kodėl niekas jai neįpučia oro, kad ji vėl kvėpuotų: („Matyt, tai mane tuomet labai sukrėtė. Dėl to ir prisimenu gana aiškiai.“)

Loreta pasakoja, kad vartant atrastą sąsiuvinį iš atminties giliausių kertelių ėmė kilti dainų melodijos, kurių, atrodė, net nebuvo girdėjusi. Pirmiausia atsikūrė lopšinės, nors neprisimena, ar jas močiutė dainavo, ar mamytė ankstyvoje vaikystėje. „Ko gero, dainavo ir viena, ir kita. Ir kokia palaima užliejo, kai tas dainas įdainavau su kanklėmis. Kai kurios taip palietė, kad net apsiverkdavau..“ – pasakoja Loreta. 

Gerai prisimena ir tai, ką yra girdėjusi apie močiutės gyvenimą. Ji augino septynis vaikus, buvo siuvėja. Mama jai pasakojo, kad patėvis močiutę  išsiuntė mokytis amato į Peterburgą. Baigusi mokslus dirbo Kaune siuvimo artelėje padėjėja, o vėliau ištekėjo už vargonininko ir susilaukė vaikų. „Siuvėjos darbas maitino šeimą. Mamytė taip pat jai padėdavo, pavyzdžiui, gražiai apsiūlėti, paslėpti siūlų galiukus. Močiutė buvo tokia kūrybinga, jog karininkų žmonos mynė ir mynė Letkauskų namų slenkstį. Ir dar – ji labai mėgo piešti, nors neturėjo nei laiko, nei popieriaus. Tačiau suradusi valandėlę, kai vaikai sumigdavo, ant pagyrimo raštų (už mokyklinius pasiekimus) kitos pusės piešė akvarele nuostabius paveikslus“, – tokie prisiminimai apie močiutę Loretos atmintyje iškyla šiandien. 

Močiutei ji paskyrė ir vieną iš savo sukurtų apsakymų „Ak, tas Paryžius" knygoje apie Olita-Orany geležinkelį „Senos stoties prisiminimai“. Jame panaudojo ne tik jai žinomus faktus apie prosenelę, močiutę, bet įpynė ir smagių fantazijų, kad knygoje jų likimas būtų šviesesnis nei tikrovėje.

Visą straipsnį rasite naujausiame „Alytaus naujienų“ numeryje.

Laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.