„Mo­kyk­los odi­sė­ja” at­ke­liau­ja į dvi Aly­taus mo­kyk­las

nuotrauka
„Ką reiš­kia ge­ra mo­kyk­la? Vi­sų pir­ma, tai mo­kyk­la, ku­rio­je vy­rau­ja svei­ka psi­cho­e­mo­ci­nė būk­lė bei aukš­ta ben­druo­me­nės kul­tū­ra, ku­ri re­mia­si tar­pu­sa­vio pa­gar­ba ir pa­si­ti­kė­ji­mu. Šio­je mo­kyk­lo­je tai­ko­mas in­di­vi­du­a­li­zuo­tas mo­ky­ma­sis, t. y., at­si­žvel­giant į kiek­vie­no mo­ki­nio stip­ry­bes ir uni­ka­lu­mą, sie­kia­ma at­liep­ti kiek­vie­no vai­ko po­rei­kius“, – sako Mingailė ir Tautvydas Meldaikiai. Marijos Šalaševičiūtės nuotr.
Min­gai­lė ir Taut­vy­das Mel­dai­kiai pra­ėju­siais me­tais ke­lia­vo po pa­sau­lį, lan­kė iš­skir­ti­nes mo­kyk­las ir rin­ko ge­rą­ją jų pa­tir­tį. Pla­čiau apie jų pro­jek­tą: svie­ti­mo­nuo­ty­kiai.lt Nuo ru­dens po­ra star­tuos su at­ei­ties švie­ti­mo pro­jek­tu „Mo­kyk­los odi­sė­ja“. Pa­si­tel­kę de­mo­kra­tinio ug­dy­mo gai­res ir ne­smur­ti­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos (NVC) me­to­dus, Min­gai­lė ir Taut­vy­das sieks įtrauk­ti dau­giau mo­ki­nių bei mo­ky­to­jų į spren­di­mų pri­ėmi­mo ir mo­kyk­los kū­ri­mo pro­ce­sus, rem­da­mie­si Ge­ros mo­kyk­los kon­cep­ci­ja kaip orien­ty­ru. Pro­jek­to me­tu bus ma­tuo­ja­mas šių me­to­dų pa­si­sa­vi­ni­mas ir po­vei­kis ben­druo­me­nei bei jos na­riams. At­ra­dus efek­ty­vius žings­nius, bus sie­kia­ma su­kur­ti stra­te­gi­ją, įga­li­nan­čią Ge­ros mo­kyk­los kon­cep­ci­ją mo­kyk­lo­je. Sa­vo pro­jek­tą Min­gai­lė ir Taut­vy­das pa­si­rin­ko įgy­ven­din­ti dvie­jo­se vals­ty­bi­nė­se mo­kyk­lo­se Aly­tu­je.

Lie­tu­vo­je vis dar skep­tiš­kai žiū­ri­ma į pro­gre­sy­vias švie­ti­mo prak­ti­kas. Bai­mė „su­ga­din­ti“ sa­vo vai­kus su­tei­kiant jiems per daug lais­vės, pa­si­ti­kė­ji­mo ir at­sa­ko­my­bės gi­liai įsi­šak­ni­ju­si mū­sų vi­suo­me­nė­je. Evo­liu­ci­jos psi­cho­lo­gas Pe­te­ris Gray’us, uo­liai ko­vo­jan­tis už vai­kų tei­ses ir pri­gim­ti­nį smal­su­mą mo­ky­tis pa­tiems, na­tū­ra­liai, sa­ko, jog prie­lai­da, kad vai­kai yra ne­kom­pe­ten­tin­gi, ne­at­sa­kin­gi ir jiems rei­ka­lin­gas nuo­la­ti­nis ve­di­mas ir prie­žiū­ra, pa­ma­žu tam­pa sa­vai­me iš­si­pil­dan­čia pra­na­šys­te. Kaip pa­si­ren­ka­me žiū­rė­ti į vai­kus, taip jie iš­moks­ta žiū­rė­ti į sa­ve.

To­kie švie­ti­mo mo­de­liai kaip Val­dor­fas, Mon­tes­so­ri, Reg­gio Emi­lia, Su­zu­ki, Dal­to­no pla­nas, Gard­ne­rio idė­jos, taip pat de­mo­kra­tiniais, so­ciok­ra­ti­niais prin­ci­pais be­si­re­mian­čios mo­kyk­los, fe­no­me­nais grįs­tas ug­dy­mas, tarp­dis­cip­li­ni­nės jung­tys ar sa­vi­val­dus ug­dy­mas, vis dar lai­ko­mi ne­įpras­tu pa­si­rin­ki­mu. Daž­niau­siai šiais mo­de­liais be­si­re­mian­čios mo­kyk­los pri­ei­na­mos pri­klau­so­mai nuo ge­og­ra­fi­nės ir fi­nan­si­nės pa­dė­ties.

Ar eg­zis­tuo­ja til­tas tarp al­ter­na­ty­vaus ir įpras­to ug­dy­mo mo­de­lių? Dau­gu­ma ug­dy­to­jų ir tė­vų tuo abe­jo­ja, to­dėl ren­ka­si at­si­skir­ti nuo tra­di­ci­nės sis­te­mos ir ima­si kur­ti sa­vą­ją, t. y. ati­da­ro pri­va­čias mo­kyk­las, bu­ria­si į ben­druo­me­nes, ren­ka­si na­mų mo­ky­mą ir t. t.

Ne­se­niai lan­kė­mės Ame­ri­ko­je, kur ty­ri­nė­jo­me pro­gre­sy­vaus bei al­ter­na­ty­vaus mo­ky­mo­si mo­de­lius, ben­dra­vo­me su mo­ky­to­jais, vai­kais, mo­kyk­lų va­do­vais. Ap­lan­kė­me ke­lias sa­vi­val­daus ug­dy­mo (self-di­rec­ted le­ar­ning) mo­kyk­las ir mo­ky­mo­si cen­trus, su­si­pa­ži­no­me su uns­cho­o­ling/des­cho­o­ling mo­ky­mo mo­de­liu, Sud­bu­ry ti­po mo­kyk­lo­mis, ku­rios re­mia­si de­mo­kra­tiniais prin­ci­pais.

Vie­na iš mo­kyk­lų, su ku­ria su­si­pa­ži­no­me, – Cal­houn mo­kyk­la Niu­jor­ke, vei­kian­ti jau nuo 1896 me­tų ir šiuo me­tu esan­ti vie­na ge­riau­sių pro­gre­sy­vaus švie­ti­mo mo­de­lio pa­vyz­džių vi­sa­me pa­sau­ly­je. Ką reiš­kia ge­ra mo­kyk­la? Vi­sų pir­ma, tai mo­kyk­la, ku­rio­je vy­rau­ja svei­ka psi­cho­e­mo­ci­nė būk­lė bei aukš­ta ben­druo­me­nės kul­tū­ra, ku­ri re­mia­si tar­pu­sa­vio pa­gar­ba ir pa­si­ti­kė­ji­mu. Šio­je mo­kyk­lo­je tai­ko­mas in­di­vi­du­a­li­zuo­tas mo­ky­ma­sis, t. y., at­si­žvel­giant į kiek­vie­no mo­ki­nio stip­ry­bes ir uni­ka­lu­mą, sie­kia­ma at­liep­ti kiek­vie­no vai­ko po­rei­kius.

Svar­bus pa­ty­ri­mi­nis, įtrau­ku­sis mo­ky­ma­sis, mo­ki­niai ska­ti­na­mi at­ras­ti ir pa­žin­ti sa­vo in­te­re­sų kryp­tis, mo­ky­tis sa­vo­mis jė­go­mis ir sa­vu tem­pu. Mo­kyk­lo­je taip pat ska­ti­na­mas de­mo­kra­tiškumas, o iš­kel­ti pro­ble­mą ar pa­siū­ly­ti spren­di­mą ga­li kiek­vie­nas jos na­rys.

Kaip ir lie­tu­viš­ko­je Ge­ros mo­kyk­los kon­cep­ci­jo­je, taip ir Cal­houn mo­kyk­lo­je ska­ti­na­ma per­ei­ti iš tra­di­ci­nių kla­sių erd­vių į „kla­ses be sie­nų“, „kla­ses lau­ke“ ir pan. Ži­no­ma, to­kio­je mo­kyk­lo­je šiek tiek dau­giau cha­o­so, bet juk toks ir gy­ve­ni­mas – pil­nas gy­vy­bės.

„Pa­to­gi (ne)tvar­ka“ – dar vie­nas pui­kus ter­mi­nas, mi­ni­mas Ge­ros mo­kyk­los kon­cep­ci­jo­je, pa­tvir­tin­ta­me vals­ty­bi­nia­me do­ku­men­te, ku­ris kal­ba apie gai­res ir ver­ty­bes, ku­rio­mis tu­rė­tų orien­tuo­tis šian­die­nos mo­kyk­la. 

Kal­bant apie aka­de­mi­nius rei­tin­gus, Cal­houn mo­kyk­la ir čia de­monst­ruo­ja aukš­tus pa­sie­ki­mus, ta­čiau mo­ky­to­jai, su ku­riais ben­dra­vo­me, pa­brė­žė, jog tai ša­lu­ti­nė mo­ty­vuo­tos ir ži­nių trokš­tan­čios ben­druo­me­nės pa­sek­mė. Tik tuo­met, kai mo­kyk­la už­tik­ri­na ko­ky­biš­ko mo­ky­mo­si kiek­vie­nam mo­ki­niui bei ge­ros sa­vi­jau­tos mo­kyk­lo­je są­ly­gas, ji ga­li rū­pin­tis rei­tin­gais ar pres­ti­žu. Ar­ba sa­vai­me su­pran­ta­ma, jog šie da­ly­kai yra tar­pu­sa­vy­je su­si­ję ir vie­nas be ki­to tie­siog ne­ten­ka pras­mės.

Tuo tar­pu stan­dar­ti­nė Ame­ri­kos švie­ti­mo ver­ti­ni­mo sis­te­ma pa­rem­ta kon­ku­ren­ci­ja. Pri­klau­so­mai nuo to, kiek taš­kų su­ren­ka ge­riau­siai tes­tą ar už­duo­tį at­li­kęs mo­ki­nys/stu­den­tas, ver­ti­na­mi ir ma­žiau taš­kų su­rin­kę mo­ki­niai/stu­den­tai. To­kio­je sis­te­mo­je žmo­nės nuo ma­žų die­nų ug­do­mi ko­vo­ti už sa­ve, lip­ti per gal­vas ir tap­ti ge­riau­si. Tie, ku­rie lie­ka an­tri, au­to­ma­tiš­kai iš­krin­ta iš žai­di­mo. 

Tai­gi, mo­kyk­la tam­pa ta erd­ve ir tuo lai­ku, ka­da (ne)tu­ri­me ga­li­my­bę su­si­dė­lio­ti pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi ir pa­sau­liu pa­grin­dą, ge­bė­ji­mą kri­tiš­kai mąs­ty­ti, lais­vę pa­si­rink­ti bei pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę už sa­vo spren­di­mus, ug­dy­ti įvai­rias kom­pe­ten­ci­jas, at­ras­ti sa­vo stip­ry­bes, ku­rios pa­dė­tų su­klu­pus at­si­kel­ti ir pra­tęs­ti ke­lio­nę link sa­vų tiks­lų, kel­ti klau­si­mus, ieš­ko­ti pras­mės.

Mo­ky­to­jas šia­me kon­teks­te yra ma­to­mas kaip men­to­rius, mo­ky­mo­si part­ne­ris, ku­ris ne­bū­ti­nai yra vai­kui au­to­ri­te­tas, bet jis tu­ri sa­vo tei­ses ir aka­de­mi­nį au­to­no­miš­ku­mą.

Kai ku­rie ug­dy­to­jai, siek­da­mi iš­lai­ky­ti ab­so­liu­čią kon­tro­lę ir no­rė­da­mi įro­dy­ti jų tai­ko­mos dis­cip­li­nos efek­ty­vu­mą, ig­no­ruo­ja fak­tą, kad dau­gu­ma vai­kų pa­mo­kų me­tu el­gia­si draus­min­gai ne dėl to, kad lai­ko mo­ky­to­ją au­to­ri­te­tu ar­ba kad no­ri taip elg­tis, o pa­pras­čiau­siai dėl to, kad yra įbau­gin­ti.

Di­de­lė ti­ki­my­bė, kad įbau­gin­tas vai­kas pa­tirs frust­ra­ci­ją, kas psi­cho­lo­gi­jos pa­sau­ly­je reiš­kia už­stri­gi­mą tam tik­ro­je bū­se­no­je, o tai at­ei­ty­je ga­li pri­da­ry­ti dar dau­giau pro­ble­mų.

Tai­gi, bai­mė nė­ra tin­ka­mas pa­ma­tas dis­cip­li­nai puo­se­lė­ti. O pa­gar­bos ir at­sa­ko­my­bės ug­dy­mas ga­li bū­ti žy­miai efek­ty­ves­nis dis­cip­li­nos puo­se­lė­ji­mas. Ma­no lais­vė bai­gia­si ten, kur pra­si­de­da ki­to žmo­gaus ri­bos. Ne­ži­nom, kas pir­mas iš­ta­rė šią fra­zę, bet ji pui­kiai at­spin­di lais­vės mū­sų lan­ky­to­se mo­kyk­lo­se kon­cep­tą.

Vie­no­je iš lan­ky­tų mo­kyk­lų Ka­li­for­ni­jo­je (Rock Tree Sky), ku­ri grin­džia sa­vo ug­dy­mą sa­vi­val­dos me­to­dais (self-di­rec­ted le­ar­ning) ir kur nė­ra pri­va­lo­mų pa­mo­kų, pa­žy­mių ar skam­bu­čių, mo­ko­si 105 vai­kai ir nuo­lat dir­ba 5–6 mo­ky­to­jai.

Mums šis san­ty­kis pa­si­ro­dė pa­kan­ka­mai įspū­din­gas. Klau­sia­me: „Kaip vis­ką su­spė­ja­te, kaip su­si­tvar­ko­te su tiek vai­kų?“ „Daž­nai ne­tu­ri­me ką veik­ti, – šyp­so­si mo­ky­to­jas, ir pri­du­ria: – ga­li­me veik­ti tai, kas mus pa­čius įkve­pia, taip įkvėp­da­mi ir ap­lin­ki­nius. Čia su­si­mai­šo mo­ki­nio ir mo­ky­to­jo są­vo­kos, nes, siek­da­mi iš­lik­ti at­vi­ri ir smal­sūs, mes mo­ko­mės vie­ni iš ki­tų.“

Pa­grin­di­nis mo­ky­to­jo vaid­muo tam­pa už­tik­rin­ti vai­kų sau­gu­mą ir pa­si­da­ly­ti sa­vo pa­tir­ti­mi, kai vai­kas pa­si­ruo­šęs tą pa­tir­tį pri­im­ti. Mo­ky­to­jai čia įsi­ti­ki­nę, kad jei su vai­kais elg­si­mės pa­gar­biai, pa­si­ti­kin­čiai ir ne­tei­sian­čiai, jie tik­rai pa­pra­šys mū­sų pa­gal­bos, kai jiems to pri­reiks.

Ky­la klau­si­mas, ką vai­kas, ne­tu­rė­da­mas pri­va­lo­mų dis­cip­li­nų ar­ba ga­lė­da­mas jas lais­vai pa­si­rink­ti, iš­moks? Ti­kė­ti­na, jis iš­moks, jog gy­ve­ni­me svar­biau­sius da­ly­kus jis tu­rės nu­spręs­ti pats. Jis iš­moks, kad, no­rė­da­mas pa­siek­ti sa­vo už­si­brėž­tą tiks­lą, kar­tais tu­rės ieš­ko­ti pa­gal­bos, tu­rės iš­mok­ti ben­dra­dar­biau­ti, klys­ti ir mo­ky­tis iš sa­vo klai­dų, įsi­ver­tin­ti. Ti­kė­ti­na, kad mo­kyk­los ir gy­ve­ni­mo ri­bos iš­nyks, nes jis gy­vens mo­kyk­lo­je ir mo­ky­sis gy­ve­ni­me. Pa­tir­da­mas tik­rus ir jau­di­nan­čius at­ra­di­mus apie sa­ve ir pa­sau­lį, jis sa­vy­je ug­dys vi­di­nę mo­ty­va­ci­ją ir mo­ky­mo­si džiaugs­mą. Nes mo­kyk­la ne­si­bai­gia iš­ėjus 12 kla­sės kur­są, ji tę­sia­si vi­są gy­ve­ni­mą.

Žmo­nės mėgs­ta skirs­ty­ti da­ly­kus į juo­da ir bal­ta. Gal­būt to­dėl ir at­skir­tis tarp ge­rai ir blo­gai be­si­mo­kan­čių vai­kų tiek Ame­ri­ko­je, tiek Lie­tu­vo­je pa­gal OECD duo­me­nis to­kia di­de­lė. „Ren­kuo­si mo­ky­ti“ pro­jek­to me­tu bu­vo at­lik­tas ty­ri­mas ir pa­aiš­kė­jo, kad or­ga­ni­zuo­jant ug­dy­mą vai­kams nė­ra už­tik­ri­na­mos vie­no­dos ug­dy­mo­si ga­li­my­bės ir veiks­min­gas ug­dy­mas(is). To­dėl mo­kyk­lo­se vi­sa­da at­si­ran­da dis­kri­mi­nuo­ja­mų mo­ki­nių. Daž­niau­siai „to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je at­si­du­ria pa­ten­ki­na­mai ir blo­gai be­si­mo­kan­tys mo­ki­niai, spe­cia­lių­jų ug­dy­mo­si po­rei­kių tu­rin­tys mo­ki­niai ir ber­niu­kai“.

Ty­ri­mo re­zul­ta­tai at­sklei­dė, jog pa­ten­ki­na­mai ir blo­gai be­si­mo­kan­tys mo­ki­niai re­tai pa­ti­ria mo­ky­mo­si sėk­mę, daž­niau nei ki­ti ne­spė­ja at­lik­ti už­duo­čių kla­sė­je, ne­su­pran­ta, kaip jas at­lik­ti na­muo­se. Spe­cia­lių­jų ug­dy­mo­si po­rei­kių tu­rin­tys mo­ki­niai taip pat ne­tu­ri ly­gia­ver­tiš­kų są­ly­gų įsi­trauk­ti į ug­dy­mo pro­ce­są. Gau­ti duo­me­nys at­sklei­dė, kad ber­niu­kai, ly­gi­nant su mer­gai­tė­mis, pa­si­žy­mi že­mes­ne vi­di­ne mo­ky­mo­si mo­ty­va­ci­ja, re­čiau pa­ti­ria mo­ky­mo­si sėk­mę bei re­čiau su­lau­kia mo­ky­to­jo dė­me­sio sa­vo as­me­ny­bei, men­kiau įsi­trau­kia į mo­ky­mą­si ir su­lau­kia ma­žiau pa­gal­bos. Gal­būt tai vie­nos mo­kyk­los pa­tir­tis, ta­čiau ji svar­bi, nes už vi­sų šių ma­ta­vi­mų sto­vi vai­kas-žmo­gus, ku­riam dar vi­sas gy­ve­ni­mas prieš akis. O gal at­virkš­čiai, mo­kyk­lo­je vis­kas ir pa­si­bai­gia, ka­da vai­kas gau­na nuosp­ren­dį, kad tik tiek jis te­ver­tas?

Su pa­na­šio­mis pro­ble­mo­mis su­si­du­ria dau­gy­bė mo­kyk­lų. De­ja, mo­ky­to­jai ne­tu­ri pa­kan­ka­mai re­sur­sų (tiek fi­ziš­kai, tiek me­to­diš­kai), kad už­tik­rin­tų ly­gia­ver­tiš­kas ga­li­my­bes ir pri­tai­ky­tų ug­dy­mo pro­gra­mas prie kiek­vie­no vai­ko in­di­vi­du­a­lių po­rei­kių ir stip­ry­bių.

Pa­vyz­džiui, vai­kas tu­ri nuo­sta­bią gir­di­mą­ją at­min­tį, ta­čiau jam nuo­lat rei­kia skai­ty­ti ir at­pa­sa­ko­ti teks­tą. Dar ki­tas vai­kas, tu­rė­da­mas dis­lek­si­ją (skai­ty­mo su­tri­ki­mų), yra ver­ti­na­mas taip pat kaip ir tas, ku­ris to­kio iš­šū­kio ne­tu­ri.

Tie­sa, kar­tais nė į gal­vą ne­šau­na, kad vai­kas ga­lė­tų tu­rė­ti ko­kių nors su­tri­ki­mų ar­ba kad tai­ko­mi me­to­dai ar pa­si­rink­ta mo­kyk­la vi­siš­kai ne­tin­ka kon­kre­čiam vai­kui. Su šiais iš­šū­kiais daž­niau­siai ten­ka dirb­ti tė­vams, spe­cia­lie­siems pe­da­go­gams (ku­rių mo­kyk­lo­se bū­na koks vie­nas ar du) ar ko­re­pe­ti­to­riams. Ta­čiau ir čia su­si­du­ria­me su skir­tin­go­mis ga­li­my­bė­mis ir ne­ga­li­me už­tik­rin­ti kiek­vie­no vai­ko tei­sės į ko­ky­biš­ką mo­ky­mą­si. Tai­gi, su­tei­kia­me vai­kams vie­no­dą star­tą, ta­čiau ne­ga­li­me už­tik­rin­ti, kad vi­si jie pa­sieks ir fi­ni­šą.

Pro­gre­sy­vus mo­de­lis ko­vo­ja už pri­gim­ti­nę vai­kų lais­vę vys­ty­tis lais­vai, na­tū­ra­liai. Šio mo­de­lio per­spek­ty­vo­je sie­kia­ma su­da­ry­ti kuo pa­lan­kes­nes są­ly­gas kiek­vie­no mo­ki­nio vi­di­nių ga­lių plė­to­tei ir sa­vi­raiš­kai, ke­liant tiks­lą ug­dy­ti lais­vą, kū­ry­bin­gą as­me­ny­bę.

Iš pir­mo įspū­džio ga­li pa­si­ro­dy­ti, kad pa­si­ren­kant į vai­ką orien­tuo­tą ug­dy­mą pa­dau­gė­ja ir dar­bo, ta­čiau šių mo­kyk­lų prak­ti­ka ro­do, kad su lai­ku at­sa­ko­my­bės kie­kis, ku­ris ten­ka mo­ky­to­jams, su­ma­žė­ja, jie la­biau at­si­pa­lai­duo­ja, nes vai­kai ne tik ak­ty­viau da­ly­vau­ja mo­ky­mo­si pro­ce­suo­se, bet ir tam­pa ma­žiau prie­šiš­ki, tam­pa pa­gar­bes­ni, at­sa­kin­ges­ni ir sa­va­ran­kiš­kes­ni.

Ne­tie­sa, kad šio­se mo­kyk­lo­se nė­ra dis­cip­li­nos. Pro­gre­sy­vios mo­kyk­los, at­si­žvelg­da­mos į mo­ki­nio mo­ky­mo­si sti­lių, pa­gal po­rei­kį, ga­li su­teik­ti jam dau­giau ar ma­žiau struk­tū­ros. Tvar­ka ir tai­syk­lių lai­ky­ma­sis yra es­mi­nis da­ly­kas mo­kyk­lo­je, ta­čiau taip pat la­bai svar­bu, kad vi­si mo­kyk­los na­riai su­pras­tų šias tai­syk­les, dar svar­biau – pri­si­dė­tų jas for­muo­jant.

In­di­vi­du­a­lus vai­ko „bal­so“ nu­sta­ty­mas yra ne­pa­pras­tai svar­bus to­bu­lė­ji­mui. „Iš­ėjus iš mo­kyk­los svar­bu, kad jie ži­no­tų, kas jie yra, ir kaip pa­sa­ky­ti tai, ką jie no­ri pa­sa­ky­ti“, – sa­ko an­glų kal­bos mo­ky­to­jas Lar­ry. Ti­kė­ji­mas, kad ta­vo idė­jos svar­bios ir kad tu ga­li pa­keis­ti pa­sau­lį – ide­a­lis­tiš­kas, ta­čiau be ga­lo svar­bus griu­vi­nė­jan­čia­me šian­die­nos pa­sau­ly­je. Vai­kai tu­rė­tų ži­no­ti, ką reiš­kia bū­ti iš­girs­tam ir ger­bia­mam tam, kad pa­tys mo­kė­tų taip elg­tis su ki­tais.

„Tai ne­reiš­kia, kad jie tu­ri gau­ti vis­ką, ko no­ri, – pri­du­ria mo­ky­to­jas. – Tai reiš­kia, jog jie su­pran­ta, kad yra svar­bi šio dia­lo­go su pa­sau­liu da­lis, nuo ku­rio pri­klau­so mū­sų vi­sų at­ei­tis.“ Toks vai­kų įga­li­ni­mas su­si­jęs ne tik su pa­si­ren­gi­mu tam, kas bus at­ei­ty­je, bet ir su tuo, kad šie vai­kai ug­do ir tvir­čiau įtvir­ti­na sa­vo, to, kas jie yra, sa­vi­ver­tę, ku­ri yra vi­di­nė, bū­ti­na ir be­są­ly­giš­kai jų. Šio mo­ky­to­jo nuo­mo­ne, tai yra pir­mi­nė są­ly­ga, kad tas dia­lo­gas su pa­sau­liu ir vie­nų ki­tais ap­skri­tai vyk­tų.

 

Min­gai­lė ir Taut­vy­das Mel­dai­kiai

    Komentaras

    Buna ziua, eu sunt Allison Howarts Dupa ce am fost în rela?ie cu Anderson ani de zile, s-a despar?it de mine, am facut tot posibilul sa-l aduc înapoi, dar totul a fost în zadar, l-am dorit atât de mult din cauza iubirii pe care o am pentru el, L-am implorat cu tot, am facut promisiuni, dar el a refuzat. I-am explicat problema mea prietenului meu ?i ea mi-a sugerat ca ar trebui sa contactez mai degraba o caseta de vraja care m-ar putea ajuta sa arunc o vraja pentru a-l readuce, dar eu sunt tipul care nu a crezut niciodata în vraja, nu am avut de ales decât sa-l încerc, eu i-a trimis caseta vraja ?i mi-a spus ca nu este nicio problema ca totul va fi bine înainte de trei zile, ca fostul meu se va întoarce la mine înainte de trei zile, a aruncat vraja ?i surprinzator în a doua zi, era în jurul orei 16.00. Fostul meu m-a sunat, am fost atât de surprins, am raspuns la apel ?i tot ce a spus a fost ca îi pare atât de rau pentru tot ce s-a întâmplat, încât a vrut sa ma întorc la el, încât ma iube?te atât de mult. Eram atât de fericit ?i m-am dus la el încât a?a am început sa traim din nou ferici?i împreuna. De atunci, mi-am facut promisiune ca oricine ?tiu ca are o problema de rela?ie, a? fi de ajutor unei astfel de persoane, referindu-l la ea singura casa de vraji reala ?i puternica care m-a ajutat cu propria mea problema. e-mail: ogagakunta@gmail.com pute?i sa-i trimite?i un e-mail daca ave?i nevoie de asisten?a sa în rela?ia dvs. sau în orice alt caz sau WhatsApp, la +2348069032895
    1) Vraji de dragoste
    2) Vraji de dragoste pierdute
    3) Vraji de divor?
    4) Vraji de casatorie
    5) Vraja de legare.
    6) Vraji de rupere
    7) Alunga un iubit trecut
    8.) Dori?i sa va promova?i în vraja dvs. de birou / Loterie
    9) dori?i sa va satisface?i iubitul
    Contacta?i acest om grozav daca ave?i vreo problema pentru o solu?ie de durata
    ogagakunta@gmail.com

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.