Mik­lu­sė­nų him­ną su­kū­rė Sta­sė Ne­dzins­kie­nė

Nie­kur iki šiol ne­pub­li­kuo­tas Mik­lu­sė­nų him­nas – mo­ky­to­jos po­etės Sta­sės Ne­dzins­kie­nės (1950–2011) kū­ri­nys, jo ran­kraš­tį, už­ra­šy­tą au­to­rės ran­ka, ma­to­te nuo­trau­ko­je. Sta­se­lė bu­vo tik­ra mik­lu­sė­niš­kė, gy­ve­no ir kū­rė Jur­gi­nų gat­vė­je. „Aly­taus nau­jie­noms“ veik­li mo­te­ris yra sa­kiu­si, kad jos kre­do la­ko­niš­kas: „Jei gy­ve­ni – tai ir gy­venk!“ Spė­jo vi­sur, pe­da­go­gi­nė­je veik­lo­je, kū­ry­bo­je, re­da­ga­vo „Dai­na­vos“ žur­na­lą. Pri­si­me­na­me Sta­se­lę, pra­kal­bi­nu­sią Mik­lu­sė­nų ben­druo­me­nę ei­lė­raš­čio pos­mu: „Mū­sų ran­kos, mū­sų šir­dys / Mik­lu­sė­nus kū­rė. / Ir da­bar mes sa­vo že­mėj / Tik­rą ro­jų tu­rim.“