Medžiotojo dienos Dzūkijoje

PASAKAS KŪRĖ MOTERYS

Tačiau vienas gyvūnas vertas atskirų pamąstymų, tai vilkas. Kiek ji besistengėme išnaikinti – nepavyko. Gudrus, išmanus, komunikabilus, turintis unikalų nuojautos jausmą, šiaip linksmas, net vaikus juo visais laikais gąsdino – „Ateis vilkas, bus tau! Atiduosiu vilkams sudraskyti!“ ir panašiai. Visose pasakose, legendose vilkas yra lapės priešingybė. Lapė protinga, išmintinga ir graži, o vilkas bukas ir negražus, bet natūroje yra truputį kitaip. Matyt, pasakas kūrė moterys... 

Vilkas miškų gyventojas, mėsėdis, šeimą sukuria visam gyvenimui, nors, manau, nespjauna nuslysti į kairę ar dešinę, teoriškai gali kryžmintis su šunimi, nors su malonumu jį sušveičia pusryčiams, tačiau jau 4 metus atliekami sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai parodė, kad mišrūnų (vilkiašunių) kol kas neaptikta. Vilkas ištvermingas, jam nubėgti kokį dešimt kilometrų - vienas juokas, todėl sėkmingai gali persekioti bet kokį nužiūrėtą grobį. Iki šiol nesuprantu, kokiomis ryšio priemonėmis jie naudojasi. Po medžioklės plotą šeima vaikštinėja laisvai, tačiau reikiamu metu visi susitinka reikiamoje vietoje. Medžioklės būdai yra įvairūs: tykojimas, sėlinimas, su varovais. Viskas kaip pas žmones. Tačiau vilkas yra kanibalas, pasitaiko, kai trūksta maisto, ypač žiemos laikotarpyje, gali sušveisti savo gentainį ir kodėl gi ne, nes yra daug istorijų ir apie žmones (gentis) – kanibalus. Sako, žmogiena – visai nieko, tik truputį salsterna... Mokslas negali paaiškinti, kaip vilkai gali eiti pėda į pėdą milimetro tikslumu. Todėl, radus vilko pėdsakus, niekada negali pasakyti, kiek vilkų praėjo. Vilkai turi kitą unikalią savybę, sužeistas į pilvo zoną, jis, automatiškai, išsivalo vidurius (liaudiškai „nusitriedžia"). Girdėjau ne vieną pasakojimą, kai seni medžiotojai porina: „Šoviau vilką, nepataikiau, o tas iš baimės aptriedė visus krūmus“. Natūroje buvo kitaip, sužeidei, išsivalė viduriai. Lengvai sužeistas nueis kažkur prie vandens, pagulės ir gal „išsilaižys”. Vilkų šeimyna turi savo medžioklės teritoriją, ją gina, ženklina. Vilkai tampai labiau socializuoti, dėl paprastos priežasties: kai reikia mokinti jaunimą medžioti, lengviausias grobis avys ir ožkos. Ir taip natūraliai, karta iš kartos, labiau linkstama prie naminių gyvūnų. Šiuo metu tiksliai žinome (remiamasi genetiniais sumedžiotų vilkų tyrimais), kad Lietuvoje gyvena mažiausiai 87 vilkų šeimos. Šeimoje – vidutiniškai 8 vilkai. Tai aiškiai per daug. Kadangi vilkų per daug ir trūksta laisvų medžioklės plotų, remiantis dr. Renatos Špinkytės Bačkaitienės tyrimų duomenimis, gamtoje pastebima natūrali kastracija. Tai yra vilkės pirmą kartą gimdo sulaukusios 3-4 metų, nors subręsta antrais ir tai dėl paprastos priežasties, nėra maisto, nėra meilės. Bet, jei kur nors atsiranda laisvas medžioklės plotas arba sumedžiojama (žūva) vaikus vedanti patelė, į jos vietą visas būrys pretendenčių. Gražu, žodžiu, lyg ir grožio konkursas. Vilkai iš šlapimo kvapo ir skonių puikiai nustato kitų gyvūnų amžių, sveikatą ir emocinę būklę, o tai būdinga daugeliui plėšrūnų. Beje, Aplinkos ministerija 2023-2024 metų medžioklės sezonui nustatė 341 vilko sumedžiojimo limitą, iki vasario 14 d. buvo sumedžiota 246. 

Medžioklės politikoje nieko naujo. Visiškas chaosas ir aiškiai trūksta lyderystės. VĮ Valstybiniai miškai bando įteisinti draudimą, draudžianti vilioti gyvūnus 200 metrų atstumu iki jaunuolynų kurie nesiekia 20 metų amžiaus, tai sumažintų medžioklės plotų kokybišką naudojimą, maždaug 55 procentuose valstybinių miškų, tačiau nieko nekalba ir apie šių priemonių taikymą komerciniuose medžioklės plotuose (primenu, žvėris – valstybės, tad dvigubi standartai negalimi) kaip ir nieko iki šiol nekalbama, kiek gaunama iš rajonų savivaldybių lėšų prevencinėms priemonėms, kaip ir kur jos panaudojamos, kad būtų mažinama laukinių gyvūnų daroma žala.

Šiuo metu galite medžioti danielių patinus, šernus, vilkus, šakalus, kiaunes, šeškus, bebrus, fazanus, lapes, meškėnus, audines, nutrijas ir ondatras.

Nei plauko, nei tauko!

Raimondas Ribačiauskas

LMS „Gamta” prezidentas