In Me­mo­riam. AL­BI­NAS ŠVED­KAUS­KAS (1929–2024)

Ei­da­mas de­vy­nias­de­šimt penk­tuo­sius me­tus sau­sio 28-ąją į Am­ži­ny­bę iš­ke­lia­vo bu­vęs ilgametis Aly­taus 6-osios vi­du­ri­nės mo­kyk­los (da­bar Aly­taus Pu­ti­nų gim­na­zi­ja) di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas mo­ky­mo-auk­lė­ji­mo rei­ka­lams Al­bi­nas Šved­kaus­kas. Mo­kyk­lo­je dirbo nuo jos ati­da­ry­mo – 1974 m. rug­sė­jo 1 die­nos – iki 1989 m. spa­lio 7 die­nos.

A.Šved­kaus­kas bu­vo ger­bia­mas ko­le­gų už sa­vo tak­tiš­ku­mą, ra­mų bū­dą, ge­rą hu­mo­ro jaus­mą, nuo­šir­du­mą, pa­pras­tu­mą, už pa­gar­bą, dė­me­sį ir pa­gal­bą mo­ky­to­jams.

Pa­ži­no­ju­sių at­min­ty­je AL­BI­NAS ŠVED­KAUS­KAS vi­sada iš­liks kaip nuo­šir­dus, drau­giš­kas, pa­gar­bus ko­le­ga, pe­da­go­gas, ben­dra­dar­bis, pa­si­žy­mė­jęs ypa­tin­gu darbš­tu­mu, in­te­li­gen­tiš­ku­mu, hu­ma­niš­ku­mu, san­tū­ru­mu. Jo nu­veik­ti dar­bai iš­liks mo­kyk­los is­to­ri­jos pus­la­piuo­se.

Reiš­kia­me gi­lią užuo­jau­tą ve­lio­nio ar­ti­mie­siems, drau­gams ir vi­siems jį pa­ži­no­ju­siems.

Ve­lio­nis bus pa­šar­vo­tas va­sa­rio 2-ąją „Skaus­mo užuo­vė­jos“ 3-ojo­je sa­lė­je. Išlydimas va­sa­rio 3-ąją 12 val.

Lai­do­ja­mas Aly­tu­je, Dau­gų gat­vės ka­pi­nė­se.