Matininkės: „Stereotipai neturi trukdyti profesijos pasirinkimui“

„Kaip tapome matininkėmis?“

„Manau, kad į tai, ką veikiu dabar, atvedė pats gyvenimas. Jaunam žmogui nuspėti, ką tau patiks veikti ateityje, nėra taip paprasta. Jaunystėje buvau fiziškai stipri, o vidumi – meniška, linkusi į gilesnius apmąstymus. Renkantis profesiją norėjosi, kad išnaudočiau visas savo galimybes. Matininko profesija nebuvo svetima mūsų giminei, todėl atsirado sąrašo priekyje. Pamenu, dar studijų metu ne vienas suprato, kad matininko specialybė tinka ne kiekvienam. Bet mane kai kurie dėstomi dalykai užkabino. Darbas man patinka,“ – pasakoja Jūratė.

Daiva taip nusako savo profesijos paieškas: „Baigusi vidurinę mokyklą, įsidarbinau šaldytuvų gamykloje „Snaigė“. Menu, pamainos meistras rado skelbimą, kad renkama grupė mokytis matininko specialybės ir pasiūlė pateikti dokumentus. Profesijos pasirinkimas buvo visiškas atsitiktinumas, kuris tęsiasi iki šiol. Bet nenuobodus, kūrybiškas, leidžiantis nuolatos mokytis, tobulėti.“Matininkės pasakoja apie įprastos darbo dienos ritmą: dalį laiko joms tenka praleisti matuojamame sklype, likusi dalis – darbas prie kompiuterio, sisteminant surinktus duomenis ir rengiant matavimų bylas. Visos dienos skirtingos, nes kiekvienas objektas – unikalus ir matavimo sprendimai būna įvairūs. Pats darbo pobūdis visiems sklypams yra bendras, tačiau į kiekvieną objektą žiūrima individualiai. Būtinas atributas – planavimas. Nusimato darbus, kada ir kur važiuos, o kada dirbs prie kompiuterio. Specialistės tikina, kad tik planuojant galima maksimaliai efektyviai išnaudoti darbo laiką.

Jų pastebėjimu, nesvarbu, iš ko susideda dirbančiųjų komanda – vyrų ar moterų, svarbiausia žinios, supratimas, bendras teisingas požiūris į darbą.

Paklaustos, su kokiais iššūkiais tenka susidurti, matininkės Jūratė ir Daiva teigia, kad jų vykdomų darbų specializacija – žemės sklypų kadastriniai matavimai, todėl tenka labiau nei kitų profesijų atstovams pajusti ir oro sąlygų pokyčius, ir daugiau fizinės ištvermės reikia. Specialistės dar teikia ir žemės sklypų formavimo bei pertvarkymo projektų ruošimo paslaugas. „Daugiausia ir didžiausių iššūkių sutinkame tvarkydamos dokumentaciją. Ne viskas priklauso nuo matininko. Daug dalykų reikia derinti su valstybinėmis institucijomis, nors ir viskas yra sistemiška, nustatyta tam tikros tvarkos ir terminai, iššūkiai neišvengiami. Valstybinių institucijų sprendimas dažnai veikia viso projekto ruošimo trukmę. Savo veikloje turime vadovautis taisyklėmis, įstatymais, o ne tiesiog žmonių pageidavimais“, – teigia pašnekovės.

Specialisčių pastebėjimu, diskusija su apsisprendusiais, žinančiais, ko jiems reikia, atsiranda nesunkiai. Tačiau su žmonėmis, kurie nesupranta, ko jiems reikia arba sąmoningai ieško jam nepriklausančio, bendrauti nėra lengva. „Neatstumiame nė vieno, bandome įsigilinti į situaciją ir jeigu negalime padėti, tai bent nukreipiame tinkama linkme ieškoti sprendimo. Kartais atrodo, kad klientas pats viską žino, moka, o matininkas jam reikalingas tik norų įgyvendinimui. Bet pradėjus kalbėti ir aiškintis, visada pavyksta rasti bendrą sprendimą, konfliktų nekyla. Savo veikloje turime vadovautis tam tikromis taisyklėmis, įstatymais, o ne tiesiog žmonių pageidavimais. O svarstantiems apie tai, kad matininko profesija – ne moterų, o vyrų darbas, norisi patarti vertinti suteiktas darbų paslaugas, o ne tai – vyrai ar moterys jas teikė“, – atvirai kalba matininkės.

.....

Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje (20 / 14080).

Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti – užsisakyti. Apie prenumeratą – čia.

© Publikacijų autorystė saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas