Matematikos mokytoja Eglė Pangonienė: „Šeima – mano pagrindinis gyvenimo variklis“

– Kaip atsipalaiduojate po darbo?

– Turiu kelis pomėgius, kurie dominuoja skirtingu metų laiku. Jei tai pavasaris, vasara, dažniausiai po darbo skubu į savo pačios daržą. Kai dirba rankos, protas ilsisi. Daržas – tai mano sielos buveinė. Jį įsimyliu kaskart iš naujo kiekvieną pavasarį, kai po ilgų žiemos vakarų atbunda gamta ir gali sukišti rankas į žemę. Be galo mėgstu auginti daržoves ir gaminti visokiausius skanius patiekalus bei jais džiuginti savo šeimos narius, draugus. Nieko negali būti geriau už savo užaugintą daržovę, vaisių ar uogą. Labai gera juos auginti, stebėti jų augimą ir pagaliau sulaukti derliaus.
Taip pat šiuo metų laiku labai mėgstu žvejoti. Tai puiki galimybė praleisti laiką gamtoje ir pabūti su šeima, nes visi šeimoje esame žvejai. Žvejyba – tai tarsi reabilitacija po sunkių dienos darbų, kai mintis paleidi kartu su Nemuno tėkme. Gamtos apsuptyje pradingsta visas nuovargis. Gamtos garsai atgaivina sielą, o traukiant žuvį adrenalinas restartuoja mūsų kūną.
Na, o jei tai žiemos vakarai, be galo mėgstu rankdarbius, kuriuos darydama prarandu laiko nuovoką. Tai pats mylimiausias mano užsiėmimas, kuris džiugina akis ir sielą. Mėgstu savo artimuosius, draugus, jų vaikus papuošti įvairiomis segėmis, kaklo ir plaukų papuošalais. Čia aš jaučiuosi tarsi žuvis vandenyje. Tai visiškai atitraukia mintis nuo įtampos, leidžia pamiršti visus sunkumus, negandas ir visą susikaupusį sielos sunkumą paversti gražiu papuošalu.

– Žinome, kad esate ne tik puiki matematikė, draugiška mokytoja, bet ir labai gera šeimininkė, rankdarbių mylėtoja. Kaip tiek daug skirtingų dalykų gali nuveikti vienas žmogus?

– Tikrai neretai tenka kažką paaukoti ir tikrai ne visada viską pavyksta suspėti. Džiaugiuosi, kad turiu mane labai mylinčią ir palaikančią šeimą, su kurios pagalba man pavyksta viską suderinti. Jie puikiai žino, kad leidus man pailsėti po sunkios dienos ar įtemptos darbo savaitės ir daryti tai, kas man patinka, jie matys laimingą mamą, žmoną. Tada juos džiugins skanūs patiekalai ant stalo, žaidimai ir produktyvus laikas kartu. Šeima – mano pagrindinis gyvenimo variklis. Tai mano ramybės uostas, kuriame aš randu paguodą, pagalbą ir kurios dėka galiu būti tokia, kokia esu.

– Ką Jums reiškia savas daržas, savas kiemas? Ar tai labai svarbu žmogui? Kaip manote?

– Nežinau, ar kiekvienam žmogui tai labai svarbu. Kiekvienas esame labai individualus ir turime savo nišas, kur jaučiamės geriausiai. Tačiau man savas kiemas, savas daržas yra būtinybė. Esu gamtos ir kaimo vaikas. Nemėgstu miesto šurmulio ir daugiabučių sienų. Tai mane slegia. Esu, nesikuklinsiu, tikrai gera šeimininkė. Auginu daug augalų, mėgstu tvarkyti aplinką, kurti gamtos grožį aplink save. Esu šeimyniška, daug gaminu. Praktiškai kiekvieną dieną savo šeimą džiuginu šviežiu, savo rankomis gamintu maistu iš pačios užaugintų maisto produktų. Esant šiltiems orams, mėgstu eksperimentuoti ir gaminti lauke. Mano šeimai tai patinka labiausiai. Kiekvienas augalas, kiekviena daržovė turi savo istoriją, kurią žinau tik aš. Man gera stebėti jų augimą ir pokytį. Gera juos mylėti, prižiūrėti ir džiaugtis savo meilės rezultatais.
Mano kiemas, mano daržas – tai mano ramybė ir poilsis!

– Ko palinkėtumėt kiekvienam savo mokiniui?

– Savo mokiniams palinkėčiau atrasti savąjį aš. Nebijokite turėti savo ramybės uostą. Nesvarbu, kas tai būtų: muzika, daržas, kiemas ar dar kas nors. Turėkite tai, kas jums brangu, kur galite pasislėpti, kur galite būti savimi. Netikėkite niekuo kas sakys, jog čia nesąmonė ir iš to duonos nevalgysite. Gal ir nevalgysite didžiulio duonos kepalo, bet sava duona, kad ir mažesnė, yra šimtą kartų skanesnė. Tikėkit savimi ir visada turėkite nišą, kurioje jūs sau būtumėte geriausi!