„Lūšies valanda“ – COM•MEDIA festivalyje Alytuje: spektaklis, kurį išgelbėjo prabilęs katinas

„Lūšies valandos“ kelias į sceną nebuvo lengvas. Anot režisieriaus A. Areimos, spektaklį išgelbėjo ne kas kitas, o prabilęs katinas.

Tarp sveiko proto ir beprotybės

Režisieriaus Artūro Areimos spektaklis pagal Pero Olovo Enquisto pjesę „Lūšies valanda“ (šved. I Lodjurets timma) – sielos drama, analizuojanti beprotybę, tikėjimą, žmogaus psichiką ir pasąmonę, identitetą bei jį supančią moralinę, religinę, politinę, informacinę ir kultūrinę aplinką.

Spektaklyje ryški intencija analizuoti nusikaltimo prigimtį, psichikos sutrikimų kilmę, suteikti žiūrovui galimybę permąstyti savo įsitikinimus ir baimes bei paskatinti dialogą. Keliami klausimai, ar vaizduotės pasaulis gali būti toks pat tikras, o gal net tikresnis už realybę, kokią kainą tenka mokėti už išankstines nuostatas ir kaip svarbu jautriai pažvelgti į kitą žmogų.

Užribio žmogus

Pjesės veiksmas vyksta uždaroje psichiatrijos klinikoje. Jaunas vaikinas, nužudęs pagyvenusią porą, tampa eksperimento dalyviu – pacientams leidžiama auginti naminius gyvūnus ir jais rūpintis. Tačiau eksperimentą nusprendus nutraukti iš pagrindinio herojaus ketinama atimti jo geriausią draugą – katiną.

A. Areima akcentuoja, jog jam svarbu kalbėti apie paribio žmones: „Jie galbūt kitaip mąsto, ne taip sklandžiai susikalba su visuomene, bet jie egzistuoja, yra šalia mūsų. Apie juos ir noriu kalbėti. Labai svarbi empatija, suprasti kitą. Be žmogiško ryšio kitokį labai greitai atmetame. Nepritapėliai šiam pasauliui nereikalingi.“

Artūras Areima: „Svarbiausi man yra namai“

Mintis pastatyti šią pjesę brendo ilgai. Režisierių imtis sudėtingos medžiagos skatino prasmės ir beprasmybės klausimas, meilės stygius, vienatvė ir ilgesys.

A. Areima: „Norėjau apie tai kalbėti, pjesėje visa tai randu. Šioje medžiagoje svarbiausi man yra namai. Herojus vis kartoja: „Aš noriu grįžti namo“. Tie senelio namai yra labai svarbūs, o ir tas katinas.“

Spektaklio forma – sapniška, siurreali, mistiška. Režisierius į teatrą siekia grąžinti sapnų ir fantazijos žaismą, leidžiantį atitrūkti nuo tikrovės ir kartu saugioje teatro erdvėje tyrinėti žmogaus žiaurumo prigimtį.

Spektaklį išgelbėjo katinas

Spektaklyje vaidina Artūras Aleksejevas, Saulius Ambrozaitis, Eglė Grigaliūnaitė, Eglė Špokaitė ir Maksimas Tuchvatulinas. Kūrybinio proceso metu, pasak režisieriaus, buvo priartėta net prie ribos, kai norėjosi visko atsisakyti – pjesė sunkiai „rakinosi“, buvo statiška ir uždara.

„Vienos repeticijos metu supratau, kad pagrindinio personažo žodžiais turi kalbėti ne jis, o katinas. Ir katinas prabilo! Katinas realiai išgelbėjo spektaklį, jis perlaužė linijiškumą ir iškart atsivėrė erdvė. Įvyko lūžis – nutildžius pagrindinį herojų, gimė gyvybė ir tikrumas“, – pasakoja A. Areima.

Kada išmuša lūšies valanda?

Režisieriaus supratimu, lūšies valanda – būsena tarp sapno ir nesapno, tarp to, kas realu, ir to, ko negalime paaiškinti. „Mes laiką struktūrizavome, bet vis tiek jis juda skirtingai. Laikas nėra paleista strėlė. Jis gali susitraukti, išsiplėsti. Lūšies valanda – tai būsena tarp sapno ir nesapno, kas realu, bet nepaaiškinama.“

„Lūšies valanda“ – Vilniaus senojo teatro ir Artūro Areimos teatro koprodukcija. 

Spektaklis XV-ajame Alytaus tarptautiniame teatro festivalyje COM•MEDIA bus rodomas lapkričio 20 d. 18 val. Alytaus miesto teatro Didžiojoje salėje.

Kūrybinė grupė: režisierius – Artūras Areima, scenografijos dailininkas – Oles Makukhin, kostiumų dailininkė – Valdemara Jasulaitytė, videomenininkas – Kristijonas Dirsė, šviesų dailininkas – Julius Kuršys, kompozitorė – π (Monika Poderytė), instrumentalistas – Julius Bučinskas, režisieriaus padėjėja – Nadežda Pereverzeva. 

Sceninių teisių agentūra – „Nordic Drama Corner“.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Apie spektaklį: https://vsteatras.lt/spektakliai/lueshies-valanda