Lietuvos 112 viršininkas Audrius Čiuplys: „Alytaus gaisrą prisimenu, teko ten būti“

Iš Miklusėnų (Alytaus r.) kilęs A.Čiuplys (nuotr.) tikina, jog per daugybės metų patirtį yra buvę pačių įvariausių situacijų, bet atsiminti net ir skambiausiai visoje šalyje nugriaudėjusių įvykių jis negalėtų.

Kilo karjeros laiptais

Audrius viršininko pareigas užima jau beveik dešimtmetį. Dar studijų metais pats su ekstremaliomis situacijomis tiesiogiai susidurdavęs Bendrojo pagalbos centro (BPC) vadovas nuėjo itin ilgą kelią, per kurį sukaupė jau 30-ties metų patirtį.

„Mano visa karjera yra susijusi su priešgaisrine apsauga. Studijuojamas gaisrinę saugą Vilniuje, įsidarbinau į tuometę priešgaisrinę komandą, ugniagesiu gelbėtoju. Ten dirbau šešerius metus. Įgavau daug patirties dirbdamas tiesiogiai su gaisrais priešgaisrinėje komandoje, tuomet įvairiose srityse – priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente. Per tuos 20 metų sukaupiau įvairią patirtį. Kai buvo paskelbtas konkursas į Bendrojo pagalbos centro viršininko pareigas, jaučiau, kad  turiu visas kompetencijas, kurios gali būti reikalingos tokios įstaigos vadovavimui. Dabar turiu 30-ties metų patirtį. 20 metų dirbau priešgaisrinėje tarnyboje ir tuoj bus 10 metų, kai vadovauju šiam centrui“, – pasakojo Čiuplys.

Nors pats į skambučius alytiškis ir neatsiliepinėja, tačiau teigė, jog jei praeityje įvairios situacijos jį paliesdavo, tai per daugybės metų patirtį su jomis susigyventi išmoko. Tiesa, jis pabrėžė, kad įvairios situacijos, kuriose figūruoja vaikai, jam yra jautriausios.

„Mane jautriau paliečia tie nelaimingi atsitikimai, kuriuose nukenčia vaikai, – atviravo BPC viršininkas. – Klausyti ar skaityti apie tuos įvykius yra sunkiau, o visi kiti tampa gyvenimo kasdienybe, rutina.“

Skambučių operatorių trūksta

Norint įsidarbinti į BPC skambučių operavimo centrą aukštojo išsilavinimo nereikia. Šiai dienai užtenka turėti vidurinį išsilavinimą ir mokėti bent vieną, anglų, rusų ar lenkų užsienio kalbą. Į darbo poziciją priimtas asmuo dirbti, be abejo, iškart nepradeda – pirma turi praeiti 3 mėnesius trunkančius mokymus. Mėnesis yra skiriami teorinėms žinioms, likusieji du – praktikai.

„Nei vienas į darbą atėjęs žmogus iškart visų reikalingų kompetencijų ir žinių neturi. Mėnesį laiko darbuotojas skambučių klausosi sėdėdamas šalia jau patyrusio specialisto, vėliau juos kartu aptaria. Po mėnesio darbuotojai susikeičia vietomis ir vėliau laukia egzaminas“, – šnekėjo alytiškis.

Nors Bendrajame pagalbos centre šiuo metu dirba 330 darbuotojų, viršininko teigimu, darbuotojų norėtųsi ir daugiau.Jis teigia suprantąs, jog neretai darbo ieškančius į savo gretas prisivilioja komercinės įmonės.

„Norėtųsi daugiau, bet esmė yra ta, kad esame valstybinė įstaiga ir yra sunku konkuruoti su verslu, kuris gali pasiūlyti patrauklesnes sąlygas. Iš kitos pusės, galime pasiūlyti stabilumą, patikimumą ir garantijas“, – teigė Audrius.

Operatorius privalo veikti greitai ir užtikrintai

Pokalbis tarp pagalbą gauti siekiančio asmens ir operatoriaus negali trukti 10 minučių ar daugiau. Greitis šiame darbe yra esminis faktorius, kuris gali nulemti labai daug. Tiesa, pamatuoti, ar žmogus turi reikiamas charakterio savybes šiam darbui, Audriaus teigimu, yra sunku.

„Reikia gebėti įvertinti situaciją ir priimti sprendimus – tam reikalinga greita reakcija ir operatyvumas. Žmogus turi gebėti susitvardyti ir išlikti ramus įvairiose stresinėse ir konfliktinėse situacijose. Taip pat reikalinga taisyklinga lietuvių kalba, aiški kalbėsena ir sugebėjimas vienu metu atlikti kelis darbus – klausytis, užduoti klausimą ir greitai rašyti tekstą kompiuteriu“, – tikino A.Čiuplys. Ir pridėjo: „Be abejo, svarbūs ir komunikaciniai įgūdžiai. Gebėjimas išklausyti, užduoti tinkamą klausimą, gebėti valdyti pašnekovą ir pokalbį – šių dalykų išmokome įvairių mokymų metu. Darbuotojas taip pat turi gebėti skaityti žemėlapius, išmanyti Lietuvos administracinį suskirstymą.“

Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais. „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, 88,7 proc. respondentų nurodė pasitikintys ugniagesiais gelbėtojais. Šia sistema lietuviai pasitiki dukart daugiau nei bažnyčia (44 proc.) ir net dešimt kartų labiau nei politinėmis partijomis (8,4 proc.). Prieš 21 metus spalį veiklą pradėjo Bendrosios pagalbos centras (BPC), pastaraisiais metais priklausantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. BPC administruoja pagalbos skambučius skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

BPC viršininkas patikino, jog iškart po mokyklos baigimo jaunuolių dirbti neateina – tikimasi tokių darbuotojų, kurie jau turėtų sukaupę patirties. Jis pridėjo, jog darbas skambučių centre yra palanki terpė tiems, kurie anksčiau yra dirbę pagalbos tarnybose, gydymo įstaigose ar klientų aptarnavime.

Audriaus teigimu, nors mokymai trunka tris mėnesius, tačiau darbuotojui įgauti visus reikiamus įgūdžius užtrunka gerokai ilgiau. Beveik 10-metį BPC viršininko pareigas einantis alytiškis sakė, jog tam, kad darbuotoju būtų galimai visiškiai pasikliauti, gali prireikti iki vienerių metų.

Prisiminė prieš 5 metus Lietuvą sudrebinusį Alytaus gaisrą

Nors per įvykių gausą dirbant tokį darbą ką nors prisiminti sunku, tačiau alytiškis 2019-ųjų spalio 16-ąją įsiplieskusį ir 10 dienų gesintą Alytaus padangų perdirbimo gamyklos gaisrą prisimena. Tiesa, ten apsilankyti jam teko ir pačiam, nes buvo kilusi grėsmė viename iš skyrių.

Dovydas Tamosynas

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos bakalauro programos II kurso studentas

Visą publikaciją perskaitysite laikraščio „Alytaus naujienos“ 14038-ajame numeryje.

Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti yra jį užsisakyti. Prenumerata – čia.

© Publikacijų autorystė yra saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas