Liepų kirtimo vajus Miroslave

Liepos iškirstos, projektas dar tik rengiamas

„Alytaus naujienas“ pasiekė Elenos Marcinkevičiūtės-Aperanės, žinomos Lietuvos kalbininkės, dėstytojos ir vertėjos, žodynų autorės laiškas. Iš Miroslavo apylinkių kilusi moteris rašė: „Miroslavo kapinių prieigose augo gražios, dar jaunos liepos, nes šie medžiai gyvena 500–600 metų! Ateinant ar atvažiuojant į kapines miela buvo pasižvalgyti – jos uždengdavo visą liūdną, paminklais nužymėtą kalną. Ir štai – vieną dieną kažkokie niekadėjai nupjovė visas liepas, anuomet Miroslavo parapijoje tarnavusio kunigo Alfonso Svarinsko patvarkymu sodintas. Liko gražūs sveiki kelmai ir tuštuma. Ar kam prireikė medienos, o gal malkų? Ar tą padarė su Miroslavo seniūnijos, Alytaus rajono savivaldybės žinia? Ne vienas žmogus piktinasi ir ateityje piktinsis. Dabar amžinojo poilsio kalnas – grynas, nemielas. Kaip lengvai nugali blogis, nes daugelis yra be sąžinės, be tikėjimo, valdomi nemeilės gamtai, kūrinijai, o tuo pačiu ir žmonėms.“

Po Velykų, kai gimtus namus aplankiusieji užsuko ir į kapines, daugėjo ir pasipiktinusių nupjautomis išlakiomis liepomis. „Žiauru ir liūdna, kad sprendimai dažnai priimami ignoruojant emocinę ir sakralinę vietos vertę. Tai – istorinis trumparegiškumas, atminties trynimas. Senosios kapinės ir šventoriai Lietuvoje visada buvo neatsiejami nuo liepų ošimo. Jas pašalinus, sudarkomas tradicinis kraštovaizdis ir naikinama ta šventumo atmosfera, kuria medžiai apgaubia kapines. Norime žinoti, kas inicijavo sveikutėlių liepų iškirtimą.“, – kalbėjo Miroslavo krašte gimęs ir augęs dziudo treneris Zenius Vencevičius, kurio ligos į lovą paguldytą močiutę šis dvasininkas lankė kiekvieną mėnesį. A. Svarinksas atvykdavo motociklu.

„Liepų alėja veikė kaip natūrali riba tarp šiapus ir anapus, o dabar, iškirtus šitiek liepų, ta dvasinė erdvė tiesiog atsivėrė vėjams. Pirmą kartą atėjusiuosius ištinka emocinis smūgis: staigus medžių dingimas sukėlė tuštumos ir nepagarbos mirusiems jausmą“, – įsitikinusi studentė Justė. Ji suskaičiavusi aštuonis kelmus, iš kurių septyni – liepų. Aštuntas kelmas, kaip mano Justė, gali būti uosio. Jauna pašnekovė dar teigė, kad Alytaus rajono savivaldybės tinklalapyje peržvelgusi pateiktą trijų metų informaciją, prašymo ir išduoto leidimo nupjauti tiek liepų Miroslave, Parko gatvėje, ji neradusi.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus specialistai, susipažinę su E. Marcinkevičiūtės-Aperanės ir kitų mintimis, pateikė tokį komentarą: „Suprantame ir gerbiame gyventojų susirūpinimą dėl prie Miroslavo I kapinių pašalintų medžių. Puikiai suvokiame, kad kapinės yra ypatinga, jautri vieta, susijusi su artimųjų atminimu, todėl bet kokie pokyčiai čia natūraliai kelia emocijų ir klausimų. Tvarkydami Miroslavo I kapinių aplinką siekiame, kad lankytojams čia būtų patogu ir saugu. Prie kapinių bus įrengta asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė. Šiuo metu yra rengiamas projektas, o darbus planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos. Prie kapinių taip pat numatyta įrengti atliekų konteinerių aikštelę, kapines aptverti nauja tvora, suremontuoti įėjimo vartus, kad visa aplinka būtų tvarkingesnė ir patogesnė. 

Prie Miroslavo I kapinių buvo pašalinti pažeisti ar gadinę kapinių tvorą bei įėjimą medžiai, o likusieji apgenėti, atsižvelgiant į būsimus darbus. Dalis medžių trukdė naujos asfaltuotos aikštelės ir naujos kapinių tvoros įrengimui, įėjimo vartų remontui. Miroslavo I kapinėse vykdomi darbai yra dalis kapinių infrastruktūros atnaujinimo visame Alytaus rajone. Siekiame, kad rajono kapinės būtų saugi, rami ir pagarbi erdvė lankytojams. Tikimės gyventojų supratingumo – visi sprendimai orientuoti į ilgalaikę naudą, kapinių tvarką ir lankytojų patogumą.“

„Argi medžiai gali būti šalinami „avansu“?

„Savivaldybė pripažino, kad aikštelės projektas dar tik rengiamas, tačiau sveiki, aukšti medžiai jau iškirsti. Argi medžiai, net ir tokiais atvejais, dėl planuojamos aikštelės, gali būti šalinami „avansu?“– svarsto alytiškė Genutė Savukynienė, kurios artimieji palaidoti šiose kapinėse.

Savivaldybės patvirtintuose sąrašuose tam tikrų rūšių ir dydžių medžiai (ypač liepos, jei jų skersmuo per 20 cm.) yra laikomi saugotinais, todėl jiems kirsti būtinas oficialus leidimas iš savivaldybės administracijos. O ir kirtimo priežastis turi būti svari – pvz., ligos, puvinys, pavojus saugumui. 

Miroslaviškių į redakciją siunčiamos kelmų nuotraukos rodo, kad liepos buvusios sveikutėlės, o jų skersmuo – 50–60 cm. Žemesni kelmai, pasak juos nufotografavusiųjų, apiberti žemėmis, tarsi paslėpti.

Pilietiškiems miroslaviškiams prašant, Alytaus rajono želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos pirmininko, tarybos nario Mariaus Mickevičiaus klausėme, kada jo vadovaujama komisija sulaukė prašymo iškirsti liepas, augusias prie Miroslavo pirmųjų kapinių ir kokia priežastis buvo nurodyta prašyme, bei kur nukeliavo šių išlakių, jaunų, sveikų medžių mediena? 
M. Mickevičius paaiškino, kad komisijai neteikiama svarstyti atvejų, jei rengiamasi kirsti mažiau nei 10 medžių. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo genėjimo darbams leidimus išduoda savivaldybės vykdomoji institucija.
Alytaus rajono vicemeras Aurimas Truncė patikino, kad savivaldybė išdavusi leidimą kirsti liepas prie Miroslavo kapinių, nelaukiant paukščių perėjimo meto ir turint aikštelės prie kapinių projekto preliminarius sprendimus.

Gyventojams įtarimų kėlė ir tai, kad liepų rąstai tuoj pat buvo išvežti, o šakos su storais drūtgaliais labai ilgai stovėjo sukrautos į didžiulę stirtą kapinių prieigoje. Jie domėjosi, kokiai įmonei ar asmeniui buvo perduota iškirstų liepų mediena ir kokia jos rinkos vertė buvo įtraukta į savivaldybės apskaitą? „Mediena surenkama iš visų seniūnijų, kur vykdomi želdinių tvarkymo darbai, ir vėliau paskirstoma pagal poreikį. Valstybinėje žemėje iškirstų medžių mediena naudojama bendroms rajono reikmėms. Tvarkant Alytaus rajono želdynus, nupjautų ar nugenėtų medžių mediena atitenka savivaldybės įstaigoms ir organizacijoms, kurios šildosi kietu kuru – seniūnijoms, gaisrinėms, globos namams, bendruomenėms“, – taip pakomentavo Alytaus rajono savivaldybė.

„Mums pati skaudžiausia versija būtų, jei monsinjoro Alfonso Svarinsko sodintų išlakių liepų mediena būtų panaudojama malkoms“, – su ašara akyse kalbėjo pašnekovai.

Pagal Lietuvos įstatymus, planuojant kirsti didesnį kiekį želdinių viešose erdvėse, savivaldybės skatinamos informuoti gyventojus iš anksto dar prieš pradedant darbus. Kelios pašnekovės prisiminė, kad dar rudenį iš seniūnijos  girdėjosi kalbų apie rengiamą susitikimą su gyventojais, bet tuo ir baigėsi. 

Bus daugiau