LFF pakeitus įstatus, kriminalinis pasaulis iš valdančiųjų federacijos organų dingsta, tačiau visi klausimai dar nėra atsakyti

​Istorijos pradžia – daug nežadanti

Liepos pabaigoje jungtiniame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) bei Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo LFF atstovai, tuometinis BFK pirmininkas Mykolas Majauskas pasiūlė federacijoje įvesti tiesioginį valdymą.

Nors idėja sulaukė daug pritarimo visuomenėje, tačiau politikai susilaukė nemažai kritikos, tiek, žinoma, iš LFF atstovų, tiek iš futbolo pasaulio žmonių, ekspertų. Tuo metu tai neatrodė rimtas bandymas siekti permainų federacijoje, nes klausimai, keliami LFF, buvo abstraktūs, ryškaus veiksmų plano irgi nesimatė, o LFF atstovai atrodė pasitikintys savimi, turintys stiprų UEFA ir FIFA užnugarį, ir tai atrodė kaip dar vienas bandymas užsiimti, cituojant LFF generalinį sekretorių Edgarą Stankevičių, „politiniu piaru“. Aistros, praėjus gerai savaitei, iš tiesų aprimo, ir klausimas atrodė esąs nebeaktualus, tačiau situacija pasikeitė rugsėjo 12 d.

Politikai parengė tiesioginio LFF valdymo įstatymo projektą

Rugsėjo viduryje Seime, atsižvelgiant į LFF problemas ir reikalingą pertvarką, buvo parengtas federacijos tiesioginio valdymo įstatymas. Juo siekta perimti tam tikras LFF vykdomas funkcijas, tačiau tik tokia apimtimi, ir tik tokiam laikui, kurie yra reikalingi pašalinti rizikoms nepažeidžiant ilgalaikių savivaldos principų, kuriais yra grindžiama sporto politika Lietuvoje.

Dokumente teigiama, kad priėmus įstatymą, LFF valdymo organų nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, kaip yra numatyta pavyzdiniuose FIFA įstatuose.

Nors UEFA ir FIFA aiškino, kad tiesioginis politikų įsikišimas gali grėsti Lietuvos futbolo rinktinių ir klubų diskvalifikacijomis iš tarptautinių turnyrų bei finansavimo netekimu, šįsyk politikai pasiryžo eiti iki galo.

LFF, skirtingai negu liepos mėnesį, kuomet buvo iškelta ši idėja, reagavo kitaip – Specialioji darbo grupė, siekdama iškeltų tikslų organizacijoje tobulinant valdymą bei efektyvinant Lietuvos futbolo veiklą, darbinio posėdžio metu nutarė aukščiausiam LFF valdymo organui – visuotinei narių konferencijai – teikti įstatų pakeitimo projektą.

Tačiau parlamentarai buvo linkę tikėti realiais darbais, o ne žodžiais ir tęsė spaudimą LFF. Rugsėjo 27 d. Seimas po pateikimo pritarė, laikinojo įstatymo „Dėl Lietuvos futbolo federacijos tiesioginio valdymo“ projekto įgyvendinimui. Už įstatymo projektą balsavo 88, prieš 13, susilaikė 21 Seimo narys, taigi palaikymas buvo pakankamai didelis.

Santykiai tarp LFF ir Seimo narių išliko įtempti, tačiau spalio pradžioje įvykęs UEFA ir FIFA atstovų vizitas leido situacijai pakrypti kita linkme.

UEFA ir FIFA atstovų atvykimo rezultatas – atidėtas LFF tiesioginio valdymo įstatymo svarstymas

Spalio 5 d. Seimo BFK vykusiame įstatymo projekto „Dėl Lietuvos futbolo federacijos tiesioginio valdymo“ svarstyme, dalyvavo ir UEFA bei FIFA atstovai. Posėdžio metu nuspręsta atidėti klausimo svarstymą ir LFF duoti laiko priimti sprendimus, kurių reikalauja parlamentarai.

Vienas iš įstatymo projekto iniciatorių M. Majauskas tuomet tvirtino, kad tai, kas buvo išgirsta posėdyje iš FIFA, UEFA ir LFF atstovų, jį tenkina bei, pasak jo, gautas FIFA įsipareigojimas įgyvendinti įstatyme numatytas reformas yra tai, ko politikai ir siekė.

Nuo spalio mėnesio UEFA ir FIFA ypatingai aktyviai įsitraukė į LFF reformų klausimą bei pateikė visą grafiką, kaip turės būti išspręsta susidariusi situacija. Svarbiausi buvo numatyti du dalykai – tai nepriekaištingos reputacijos sąvokos kandidatams į LFF Vykdomąjį komitetą (VK) bei kitus valdančiuosius organus įtvirtinimas bei naujų įstatų projekto priėmimas iki metų pabaigos. Nors atrodė, kad situacija yra išspręsta, tačiau nenutilo kalbos, kad vienas pagrindinių istorijos herojų Arūnas Pukelis bei Žydrūnas Buzas visomis išgalėmis stengsis padaryti tai, kad nepriekaištingos reputacijos sąvoka vis tik nebūtų įtvirtinta ir tie nuogąstavimai iš politikų bei futbolo visuomenės pusės grįžo gruodžio pradžioje, LFF pristačius naująjį įstatų projektą.

UEFA dėl nepriekaištingos reputacijos sąvokos nusprendė kreiptis į teisininkus, politikai priminė, kad gali grįžti prie tiesioginio LFF valdymo įstatymo

Gruodžio 1 d. LFF prezidentas Tomas Danilevičius pristatė naujų federacijos įstatų projektą. Jame buvo numatyta ir nepriekaištinga LFF VK narių reputacija, tačiau dėl pačios sąvokos ir jos pritaikymo įstatuose UEFA atstovai dar prašys išaiškinimo, kreipdamiesi į nepriklausomą teisinę kontorą, nurodė jis.

Į tai greitai sureagavo parlamentarai inicijavę LFF tiesioginio valdymo įstatymą. M. Majauskas praėjus keletui dienų po pristatytų įstatų spaudos konferencijoje Seime tvirtino matąs, kad LFF įstatų priėmimo projektas stringa ir jeigu pagrindinis tikslas, nepriekaištingos reputacijos įtvirtinimas įstatuose nebus patvirtintas, parlamentas grįš prie LFF tiesioginio valdymo įstatymo.

Vis tik LFF generalinis sekretorius E. Stankevičius patikino, kad teisininkų išvada bus gauta iki numatomos LFF Konferencijos, kurioje bus tvirtinami įstatai ir nerimauti nėra dėl ko.

A. Pukelis pasitraukia iš VK, LFF pritarė naujam įstatų projektui

Likus mažiau nei savaitei iki LFF konferencijos politikai šventė pirmąją pergalę – VK paliko Arūnas Pukelis, atsistatydinęs iš Tauragės apskrities futbolo federacijos prezidento posto.

Tuo savo feisbuko paskyrose pasidžiaugė abu pagrindiniai politikai, inicijavę pokyčius LFF – M. Majauskas ir Laurynas Kasčiūnas.

Galiausiai gruodžio 21 d. priimti ir nauji LFF įstatai. Juose įtvirtinta būtinybė būsimiems LFF VK nariams, LFF prezidentui, viceprezidentui ir generaliniam sekretoriui turėti nepriekaištingą reputaciją. Taip pat Lietuvos notarų rūmai patikino UEFA, jog tokios sąvokos įtvirtinimas įstatuose neprieštarauja Lietuvos įstatymams.

LFF Konferenciją sudarys 32 nariai turintys po 2 balsus, t.y. 10-ies apskričių atstovai, aštuonių A lygos klubų atstovai, šešių Pirmos lygos klubų atstovai bei aštuonių šakinių asociacijų – Lietuvos moterų futbolo asociacijos, Lietuvos salės ir paplūdimio futbolo asociacijos, Lietuvos studentų futbolo lygos, Masinio futbolo asociacijos, Lietuvos vaikų ir jaunimo ugdymo futbolo asociacijos, Lietuvos futbolo žaidėjų asociacijos, Lietuvos futbolo techninio vystymosi asociacijos ir Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos atstovai.

Tuo tarpu LFF Vykdomąjį komitetą, kuris bus tiesiogiai renkamas Konferencijoje, sudarys 16 narių – 8 apskričių atstovai, trijų šakinių asociacijų – Lietuvos moterų asociacijos, Lietuvos salės ir paplūdimio futbolo asociacijos bei Lietuvos vaikų ir jaunimo ugdymo futbolo asociacijos atstovai, taip pat A lygos atstovas, Pirmos lygos atstovas, vieno A lygos klubo atstovas, LFF prezidentas ir nepriklausoma moteris.

LFF po įstatų priėmimo nori didesnio finansavimo, politikai tvirtina, kad klausimas nėra uždarytas

Konferencijos metu LFF prezidentas T. Danilevičius pažymėjo, kad federacija grįš į Seimą bei Vyriausybę tam, kad po priimtų naujųjų įstatų gautų prižadėtą finansavimą futbolo klubams bei infrastruktūrai, nes įsipareigojimai Seimo nariams buvo įgyvendinti.

M. Majauskas linkęs palaukti – jis aiškina, kad tik nauji visuotiniai LFF rinkimai be kriminalinio pasaulio atstovų galėtų kažką pakeisti negrįžtamai.

Tačiau L. Kasčiūnas pažymi, kad be jokios abejonės galima kelti klausimą dėl didesnio Lietuvos futbolo, klubų ir infrastruktūros finansavimo, nes tai yra sporto šaka reikalaujanti išskirtinio dėmesio.

Vis tik, klausimai išlieka ir ne tik dėl finansavimo. L. Kasčiūnas pažymi, kad federacijos valdyme reiktų dar didesnio klubų įtraukimo, bet jį riboja Asociacijų įstatymas kurį planuojama Seimo pavasario sesijoje keisti. Taip pat, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas aiškina, kad dalykas, kuris jam neduoda ramybės, yra šakinių asociacijų dalyvavimas VK. Pasak jo, tai yra visiškas absurdas ir LFF demokratizacija įvyko tik trečdalyje struktūros.

Taigi, nors labai svarbūs žingsniai žengti, tačiau LFF reformų bei finansavimo klausimas nėra uždarytas – viskas spręsis pavasarį, LFF rinkiminės konferencijos metu ir iki jos.