KTU ekonomisto akimis: Rusijos ekonomikos griūties slenkstis – čia pat (8)

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Vytautas Snieška.
KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Vytautas Snieška.
Po Europos Sąjungos paskelbtų sankcijų Rusijos centriniam bankui įsigaliojimo rublio kursas krito daugiau nei 20 procentų. Siekiant stabilizuoti staigų šalies valiutos nuvertėjimą, Rusijos centrinis bankas paskelbė apie palūkanų normos kilimą, įpareigojo eksportuojančias įmones parduoti 80 procentų savo pajamų užsienio valiuta, tačiau sankcijos iš Vakarų nuolat pildomos naujais ribojimais. Pasak KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesoriaus Vytauto Snieškos, tai – tik pradžia.

Laukiant Rusijos bankų atskyrimo nuo SWITF sistemos, kuris palies dalį šalies bankinio sektoriaus, diskusijos dėl tolesnių sankcijų nėra nutraukiamos. Rusijos Federacijai tęsiant karo veiksmus Ukrainoje, Europos Sąjunga svarsto galimybes mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų žaliavų, o Lietuvoje vis garsiau kalbama apie rusiškų prekių ir įmonių boikotą.

 

Atjungimui nuo SWITF ruoštasi jau seniai

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesoriaus teigimu, SWIFT – tai saugi bankų bendravimo sistema, kuria, naudojant specialią programinę įrangą, perduodami nurodymai pradėti mokėjimus tarp finansinį sandorį atliekančių bankų. Pasaulinė tarpbankinių atsiskaitymų sistema užtikrina tarptautinių pervedimų saugumą ir šiuo metu aptarnauja per 11000 institucijų daugiau nei 200 šalių ir teritorijų.

„Tam tikrų bankų atskyrimas nuo SWIFT sistemos labai apsunkins tarptautinius mokėjimus, taps sudėtinga atlikti tarpbankinius pavedimus ir patikrinti jų saugumą, įvertinti, ar lėšų pervedimai atliekami laikantis tarptautinių sankcijų“, – sako V.Snieška.

ES sankcijų paketas, atjungiantis dalį Rusijos bankų nuo SWIFT mokėjimų sistemos, suduos skaudų smūgį šalies importui ir eksportui. Tai sutrikdys prekių pirkimą iš užsienio šalių, žaliavų pardavimus tarptautinėje rinkoje, mat pervedimo operacijos užtruks ilgiau, nei įprasta.

Rusija jau senokai ruošėsi galimoms Vakarų sankcijoms – tą liudija SPFS sistema, sukurta kaip alternatyva SWIFT, kuri leis Rusijos bankams atlikti tarpusavio sandorius. Nors SPFS planuoja tapti tarptautiniu mokėjimų atsiskaitymo kanalu, šiuo metu ja naudojasi vos per 300 institucijų, o šios sistemos aptarnaujamas sandorių skaičius sudaro tik keletą procentų Rusijos tarpbankinių finansinių operacijų.

„Net ir turint SPFS tinklą, atjungimas nuo SWIFT sistemos sukels problemų daugeliui Rusijos gyventojų ir verslų: kai kas pasiges mėgstamų maisto produktų, o kai kas negalės išsaugoti savo gamybos pajėgumų dėl medžiagų, atsarginių dalių, žaliavų ar vaistų trūkumo, žlugs įmonės, didės nedarbas“, – numato ekonomistas.

 

Aktyvų įšaldymas – bene visose užsienio šalyse

Pagal Rusijos centrinio banko ataskaitą, didžiausi šalies rezervai laikomi auksu pačioje Rusijoje (21 proc.) ir užsienio valiutomis Kinijoje (13,8 proc.), Prancūzijoje (12,2 proc.), Japonijoje (10 proc.), Vokietijoje (9,5 proc.), Jungtinėse Amerikos Valstijose (6,6 proc.), Jungtinėje Karalystėje (4,5 proc.) ir kitose šalyse. Tačiau nuo praėjusios savaitės Rusijos turtas beveik visose užsienio valstybėse – įšaldytas. Prie ES sankcijų prisijungė ir didžiojo septyneto šalys: JAV, Jungtinė Karalystė, Japonija, Kanada.

„Tai yra labai skaudi priemonė Rusijai, – pastebi V.Snieška, – tačiau jos pasekmes šalis jau dabar bando mažinti ribodama tarptautinį kapitalo judėjimą iš ir į Rusiją, atimant iš šalies verslininkų, parduodančių prekes užsienyje, net 80 proc. uždirbtos užsienio valiutos, priverstinai ją keičiant į rublius.“

KTU ekonomistas pabrėžia, jog ES krypsta į visų įmanomų sankcijų Rusijai, net apie kurias visuomenė dar nekalba, panaudojimą, tokiu būdu užtikrinant efektyvų jų poveikį Rusijai dėl agresijos Ukrainos atžvilgiu. Nors Rusijos centrinio banko operacijų ir turto apribojimas daro didžiulę žalą tiek šalies turtingiausiems, tiek paprastiems žmonėms, svarbu kurti kitas ateities strategijas esamai situacijai spręsti.

„Ekonominės sankcijos Rusijai kainuos, ir kainuos daug, tačiau reikia turėti galvoje, kad bet kokių šokų poveikis ilgesniu laikotarpiu silpsta adaptuojantis ekonomikos struktūrai, koreguojant vartojimo įpročius ar technologijas“, – akcentuoja ekonomistas.

Lietuvos socialinėje erdvėje rodomos pastangos reikšti solidarumą su Ukraina atsisakant rusiškų prekių, profesoriaus teigimu, nėra perniek. Rusiškų prekių boikotas skatina Lietuvos įmones nutraukti ryšius su Rusijos Federacija, todėl eksportuotojams teks keisti tarptautinės prekybos kryptį.

„Lietuvių vienybė rodo, jog apribojimus galima taikyti pasitelkiant ne tik finansinius metodus. Tai – viena iš didžiųjų sankcijų“, – pasakoja V.Snieška.

 

Ekonominė griūtis neišvengiama

Kalbėdamas apie Rusijos ateitį, ekspertas išskiria keletą galimų scenarijų. Vienas jų – siekdama suvaldyti ekonominių sankcijų keliamą žalą ir Bendrojo vidaus produkto indekso rodmenis, Rusija gali riboti šalies importą.

„Rusija galės eksportuoti į daugumą Vakarų šalių tik tas žaliavas, kurios gyvybiškai reikalingos tų šalių ekonomikai, visas kitas eksportas bus negailestingai ribojamas. Kadangi BVP priklauso nuo grynojo eksporto – nuo skirtumo tarp eksporto ir importo verčių – tikėtina, kad Rusija imsis maksimalaus importo į Rusiją ribojimo. Be abejo, tie procesai neigiamai paveiks Rusijos BVP augimą, ypač trumpuoju laikotarpiu“, – prognozuoja V.Snieška

Tačiau į šalį įvežamų prekių ribojimas gali būti ne vienintelė Rusijos strategija. Eksperto teigimu, ES sankcijų paketas taiko tam tikras išimtis, pavyzdžiui, leidžiančias Europai pirkti Rusijos energetinius išteklius bei funkcionuoti kai kurioms įmonėms sukurtoms ES šalių investicijomis. Nors šiuo žingsniu siekiama sankcijomis padaryti kuo mažesnę įtaką ES šalims, tai rodo Europos priklausomybę nuo Rusijos.

„Galime sulaukti ir Rusijos energetinių išteklių eksporto ribojimo siekiant atkeršyti Vakarų šalims. Tai papildomai sumažintų Rusijos BVP“, – sako ekonomistas.

Rusijos Federacijos ekonominė griūtis – neišvengiama, tačiau jos gali tekti palaukti. KTU profesorius teigia, jog žlugimo ankstyvieji požymiai jau yra matomi.

„Kaip rodo istoriniai pavyzdžiai, yra galimi įvairūs tokių konfliktiškų šalių raidos scenarijai. Kartais užtenka nedidelio ekonominio šoko, ir vyriausybės greitai žlunga. Yra ir kitokių pavyzdžių, kai šalys agresorės pasuka totalitarizmo keliu, griežtai varžydamos savo piliečių teises pereina prie komandinio ekonomikos valdymo, mobilizuoja visus turimus resursus, tada griūties procesas užtrunka ilgiau, bet ilgainiui jis vis tiek įvyksta“, – teigia V.Snieška.


 


 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Komentaras

    Jei Ukrainos Prezidentas jau prabyla, kad Nato nesieks ? Svarbiausia energetiniai resursai, kur rusai turi, es trūksta. Ukrainoj uranas kur Amerika už dolerius perka, Doneckas.. nafta ir akmens anglis. Kur es reikia. Šiuo metu Ukrainoj elektrines kur uranas, rusai kontroliuoja. Donbasas, Doneckas kur nafta ir anglis - rusų įtakose. Buvo Rusijos salyga atsiskyrusioms šalims neturėt branduolinio ginklo. Net Lietuvos Konst. 137 straipsnį tai parašyta. Jei Nato su es į Ukrainos karinį potencialą investavę per viso n metų apie 6 trilijonus dolerių, kaip susigražins. Jei es už dujas Rusijai mokėdavo doleriais..? Jei su Kinija Rusija už dujas kinai savo valiuta siūlo mokėt..? Reiškia galimai doleris nuvertėja..Lietuva kaip šriubukas gal nesusivokia, ką daro ? Nes Putinas pasižymi, nuojuokauja. Pasakė, padaryta. Ukrainoj kontroliuoja zonas, kur energetiniai ištekliai. Net prieš kelis metus rusų oligarchus perspėjo, kol ne vėlu gražinkit prisivogtus per užsienio vilas, jachtas. Kitu atveju bus atimta. Kas šiandien faktas. Tegu Lietuva džiaugias, kad neviešina su kgb, nes suirutė iškart, neprimena Vilniaus gražint lenkams, Klaipėdos vokiečiams, ką sovietai 1940 metais Lietuvai priskyrė. Nes patys bejėgiai. Kaip ir dabar, net savo tautos privengia.

    Komentaras

    KTU propiesorius pasakoja apie Rusijos griūties slenkstį-"čia-pat". Belieka "propiesoriui" priminti, kad dar JAV prezidentas Barakas Huseinas Obama "propiesoriškai" visam pasauliui skelbė, kad Rusijos ekonomika yra "sudraskyta į skutus", toks senatorius McCeinas skelbė, kad Rusijos ekonomika tėra "kelios benzino kolonėlės". Taip kad "propiesorius" su savo "sleksčiu čia-pat" smarkiai pavėlavo... Bent kiek realistiškiems "propiesoriams" turėtų būti rūpestis ir kilti klausimai iš kur ir ką netolimoje ateityje misim patys...

    Komentaras

    Jei Rusija oficialiai paskelbė Lietuvą priešiškų valstybių saraše, vėl. Tauta kentės, o jie ponai viršuj patriotus vaizduos. Kaip Ukrainoj, viršuj ponai savim pasirūpinę, kenčia paprasti...

    Komentaras

    Galėtų palyginimui paviešint kiek paskolų turi Amerika, Rusija. Kinija, kuri ant pigių rusų tiekiamų dujų laikos ir aišku lošia.. Konkurencija- Amerika, es, Rusija ir Kinija. Savo žiūri ir Indija. Kiek info rašo, Amerikoj didelės paskolos reiškia, per kaž kur kompensuot reikia. Nukonkuruot...

    Komentaras

    Įdomi, ar tiksliau tragiška lyginant su kitais didmiesčiais, Alytaus miesto situacija šiam momente. Jei kiti didmiesčiai į pramonės parkus/lez jau prisitraukę strateginius stambius vakarietiškų rinkų investuotojus ir per juos sėkmingai regionus ekonomiškai vysto, Alytaus pramonės parkas pustuštis ir ant smulkių paleistas. Kur net savivaldybės investuotų pramonės parkui įrengt 10 milijonų sumų atsiperkamumo nesimato. Vieninteliai per savivaldą švietimo pertvarkų neatlikę, darbas per es paramos projektus nesuvokt...Aerodromo 100 ha vertės apie 40 milijonų per teismus įvelta laiko matyt, kad rusai turėtų kur desantuotis ar kas lėktuvukais lėkt kaip Ukrainoj atskiri po oligarchais ir verslininkais ? Todėl ir tyli valdžia net klausiant, kiek savivaldybė turi paskolų ir galimybės gražint ? Kiek ilgai irsis tik didindami mokesčių kainas ? Vertinant, kad jei likusio pramonės potencialo likučiai link prorusiškų rinkų - kas lieka iš buvusio prieš 30 metų galingo Alytaus potencialo ? Net vietos žiniasklaida vengia paanalizuot šiom temom .

    Komentaras

    As the Russian Federation continues its military action in Ukraine, the European Union is considering measures to reduce its dependence on Russian raw materials, and Lithuania is increasingly talking about boycotting goods and technology. Russian company. drift boss

    Komentaras

    Blogai, kaip negebant pasirūpint savo valstybės interesais lendama į kitų reikalus. Jei pagal info, Lietuva iš es valstybių labiausiai priklausoma nuo Rusijos energetinių resursų, ką darė Lietuvos patriotai paskutinius 30 metų, kad būt nepriklausomi ? Ką savo gabumais sugeba ? Jei 1940 metais sovietai būt Lietuvai neatidavę lenkams tuo met priklausančio Vilniaus krašto, vokiečiams priklausiusio Memelio, ką savo gabumais ? Per paskutinius 30 metų netekta apie pusės tuo met turėto Lietuvos potencialo. Be paskolų kas likę, tik vėliavytėm mosikuot. Burt apie Rusiją, kurios teritorijoj visa Mendelejevo lentelė. Deriniai su Kinija, Indija kur skaičiuoja milijardais gyventojų. Kodėl ir Rusija neviešina Lietuvoje su kgb užsislapstinusių, kaip ir Nato bei es nereikalauja ?

newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.