Konstitucijos egzamino nugalėtoja Taja Tamkevičiūtė: „Domėjimasis pagrindiniu įstatymu yra labai garbinga pilietinė pareiga“

16-ąjį kartą vykusio Konstitucijos egzamino nugalėtojus prezidentūroje apdovanojo prezidentas Gitanas Nausėda.

Sveikindamas nugalėtojus, prezidentas sakė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Lietuvos valstybę kuria Tauta, vadinasi, visi esame savo valstybės kūrėjai ir šeimininkai, jaučiame atsakomybę už tvarką ir sugyvenimą joje, jos ateitį, esame pasirengę ją ginti, kaip giname kiekvienas savo namus.

„Jūsų žinios yra tikrasis kelias į nepriklausomą, demokratinę teisinę valstybę. Jūsų žinios leidžia tikėti Lietuvos valstybės ateitimi, Jūsų gebėjimu naudotis laisvėmis, nepažeidžiant kitų žmonių teisių ir laisvių, gyventi taikoje su savimi ir aplinkiniais. O Konstitucija yra ašis, aplink kurią turi suktis Tautos kuriamos valstybės gyvenimas“, – sakė šalies vadovas.

Apdovanojimus nugalėtojams kartu su prezidentu teikė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. Sveikinimo žodį tarė Konstitucijos egzamino komisijos pirmininkė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė.
Šiemet Konstitucijos egzaminą laikė 25 823 Lietuvos piliečiai visame pasaulyje.

Alytaus jaunimo centro jaunųjų žurnalistų kursų nariai pateikė Tajai keletą klausimų. Taja – taip pat šių kursų narė.

– Taja, tai jau trečiasis Tavo laimėjimas Konstitucijos egzamine? Kokių dovanų gauna egzamino laimėtojas?
– Taip, čia mano trečiasis laimėjimas. Prieš tai yra tekę laimėti II vietą 5–7 klasių grupėje prieš ketverius metus, o pernai – I vietą 9–10 klasių grupėje. Kalbant apie dovanas, tai šiandien naudoju didžiąją dalį dovanų, kurias esu gavusi visus tuos tris kartus, kada buvau apdovanota prezidentūroje. Pavyzdžiui, planšetinį kompiuterį naudoju mokymuisi, filmų, „YouTube“ įrašų žiūrėjimui, LR Konstitucijos labai praverčia besiruošiant Konstitucijos egzaminui (juk šis įstatymas retsykiais kiek pasikeičia, tad ir žinios turi atitikti tai, kas Konstitucijoje yra parašyta šiandien, o ne prieš kokius 20 metų). Na, o knygų apie Lietuvos istoriją (beje, gera medžiaga rengiantis įvairiems istorijos konkursams, olimpiadoms), skaityklės, tušinukų, Teisingumo ministerijos atributikos (puodelio, arbatos dėžutės) paskirtis aiški.

– Šiemet egzaminas taip pat vyko nuotoliniu būdu? Egzaminą sudaro uždari testo ir vienas atviras klausimai. Ar egzaminas buvo sunkus? Koks atviras klausimas teko?
– Taip, egzaminas vyko virtualiai ir bent jau man asmeniškai nebuvo itin sunkus. Bet, neslėpsiu, suktų klausimų, galėjusių suklaidinti, buvo. Šių metų 11–12 klasių grupėje pasitaikęs atviras klausimas buvo apie referendumus, jų reguliavimą LR Konstitucijoje. Atsakant į klausimą prireikė žinių ir apie referendumą, kurio metu buvo priimta dabar galiojanti 1992 metų Konstitucija.

– Kaip reikia ruoštis Konstitucijos egzaminui? Ar užtenka skaityti tik Konstituciją? Ką patartum žmogui, ketinančiam kitais metais dalyvauti Konstitucijos egzamine?
– Na, šiuo klausimu tegaliu būti patariamuoju balsu, kadangi kiekvienam žmogui gali tikti skirtinga rengimosi egzaminui metodika. Aš pati jam ruošiuosi ne tik skaitydama Konstituciją, faktus apie Lietuvos istoriją (retsykiais pasitaiko būtent su ja susijusių klausimų, nors jie ir nėra egzamino pagrindas), bet ir spręsdama ankstesnių metų egzamino užduotis, įvairius internetinius testus, konsultuodamasi su savo istorijos mokytoja. Žmogui, ketinančiam kitais metais dalyvauti šiame egzamine, patarčiau atrasti sau efektyviausią ruošimosi būdą ir jį įgyvendinti (tik būtų gerai pradėti rengtis egzaminui ne paskutinę minutę). Tiesa, kad ir kokią ruošimosi taktiką pasirinktų žmogus, aš jam siūlyčiau perskaityti Konstituciją (ją reiktų skaityti visą kartu su preambule bei sudedamąja dalimi), nes tik taip galima pamatyti ir geriau suvokti, kas yra joje parašyta bei kaip ten išdėlioti konstituciniai aktai.

– Kas būna sudėtingiausia egzamino metu?
– Sakyčiau, atviras klausimas, nes viena yra atsakinėti į uždarus klausimus su pasirenkamais variantais, kur net nieko nežinodamas gali atspėti atsakymą, o kita – atsakyti į klausimą, kuriame jau pačiam reikia parašyti tai, ką žinai ir (ar) sugebėjai išmąstyti.

– „Konstitucijoje įtvirtintos fundamentalios, universalios vertybės, tai lyg visuomenės sutartis, pagal kurią tauta, priimdama Konstituciją, susitaria gyventi. Konstitucija reguliuoja visas pagrindines žmogaus, visuomenės ir valstybės gyvenimo sritis. Kiekvienas iš mūsų su Konstitucija susiduriame kasdien, todėl labai svarbu ją kuo geriau išmanyti, nes tai leidžia ne tik suprasti, kaip funkcionuoja valdžios institucijos, bet ir padeda pasinaudoti Konstitucija, kai tenka ginti savo pažeistas teises ir laisves“, – yra sakęs Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius, dalyvavęs rengiant Konstitucijos projektą. O ką Tau asmeniškai reiškia Konstitucijos išmanymas?
– Man tai reiškia kelis dalykus. Pirma, Konstitucijos išmanymas padeda geriau suprasti Lietuvos politinę, ekonominę, teisinę situaciją, įvairių valstybinių institucijų veikimo mechanizmą, suvokti, kodėl politikai negali priimti tam tikrų sprendimų ir pan. Viso to išmanymas, manau, man gali labai padėti ateityje, pavyzdžiui: dalyvaujant rinkimuose ar visuomeninėje veikloje. Antra vertus, domėjimasis pagrindiniu įstatymu yra labai garbinga pilietinė pareiga, kurią, mano nuomone, turi vykdyti kiekvienas lietuvis pagal savo išgales. Juk kuo labiau išprususi tauta (kad ir Konstitucijos atžvilgiu), tuo ir valstybė yra stipresnė.

– Konstitucijos egzamine dalyvavai septintą kartą. Kaip taip nutiko, kad susidomėjai Konstitucija būdama visai jauno amžiaus? Ir ar tiek metų skaitydama Konstituciją vis dar randi ką netikėto, nepastebėto, to, kas tave nustebina?
– Viskas prasidėjo dar penktoje klasėje, kai priėmiau pasiūlymą sudalyvauti Konstitucijos egzamine, apie kurį prieš tai nebuvau nieko girdėjusi. Tad pradėjau jam ruoštis pirmąkart gyvenime skaitydama Konstituciją. Ir nors būdama penktokė egzamino ir nelaimėjau (nepaisant to, kad rezultatas buvo visai neblogas), tačiau jis man paliko gerą įspūdį, kuris iki šiol neišblėso. Kitaip sakant, mane pagavo toks azartas, jog kiek­vienais metais man vis norisi sudalyvauti. Ir taip paeiliui nuo penktos klasės – 2016-ųjų.
Tačiau, kad ir kiek kartų beskaityčiau Konstituciją, kasmet vis tiek atrandu tai, ko nebūnu pastebėjusi ar užakcentavusi anksčiau. Tad visai normalu, kad šiandien vis dar kyla klausimų, susijusių su Konstitucijos bei jos atskirų straipsnių ar jų dalių interpretacija.
Būtų sunku pasakyti, kuris punktas yra mane labiausiai nustebinęs, tačiau, jei reikėtų išskirti vieną iš jų, tai pirmiausia į galvą šauna Konstitucijoje įtvirtinta frazė „Lietuvoje nėra valstybinės religijos“. Man atrodė kiek neįprasta, kaip šalis, kurioje krikščionybė yra itin plačiai paplitusi, gali neturėti valstybinės religijos. Šis punktas man tuomet labai įsiminė ir jis guli mano atmintyje iki šiol.

– Jeigu galėtum, kurį Konstitucijos straipsnį pakeistum?
– Pakeisčiau 12 straipsnio dalį, teigiančią, kad „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“ Vietoj to parašyčiau taip: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis.“ Taip, manau, atsivertų durys dvigubos pilietybės įteisinimo link. Galvoju, jog yra labai svarbu lietuviams emigrantams, dėl šeiminių, ekonominių ar kitokių sumetimų įgijusiems užsienio šalies, kurioje gyvena, pilietybę, suteikti galimybę išsaugoti ir savo Tėvynės pilietybę. Juk turime nemažai išeivių, kurie net ir kurdami savo gyvenimą ne gimtojoje valstybėje, daro gerus darbus Lietuvai.
Išimtys galėtų būti taikomos, pavyzdžiui, lietuviams, siekiantiems mūsų šaliai priešiškos valstybės pilietybės arba savo veiksmais nuolat gadinantiems Lietuvos reputaciją užsienyje ir pan. Tokius atvejus, manau, būtų galima įteisinti ir įstatymu.

– Kaip manai, į kokias studijas tave nuves Konstitucijos išmanymas?
– Bent jau teoriškai Konstitucijos išmanymas labiausiai susijęs su teise. Jos žinių taip pat gali prireikti ir politikos moksluose, istorijoje. Išties svarstau apie galimybę ateityje studijuoti kurią nors iš šių sričių, bet, ar po mokyklos baigimo tikrai pasirinksiu vieną iš jų, parodys tik laikas.

– Kuo dar domiesi?
– Dar domiuosi istorija, politika, geografija, ekonomika, sportu, komunikacija, „Eurovizija“.