Kolegijoms klijuojama „antro pasirinkimo“ etiketė, bet studijos jose nebūtinai yra „planas B“

Sąmoningas stojančiųjų pasirinkimas

Kolegijoms vis dar klijuojama „plano B“ ar „antro pasirinkimo“ etiketė, tačiau stojančiųjų pasirinkimai rodo kitokią realybę. Didžiosios kolegijos pagal priimtų pirmakursių skaičių patenka tarp populiariausių aukštųjų mokyklų šalyje. Vilniaus kolegija pagal priimtų pirmakursių skaičių rikiuojasi tarp lyderių šalia Vilniaus universiteto, o Kauno kolegija – tarp didžiausių ir populiariausių aukštųjų mokyklų visoje Lietuvoje.

Pasak Kauno kolegijos direktoriaus dr. Andriaus Brusoko, tai rodo, kad kolegijos nėra atsarginis kelias tiems, kurie „nepateko kitur“.
„Kolegijas renkasi žmonės, kurie nori aiškaus ryšio tarp studijų ir profesijos. Jie renkasi aukštąjį mokslą, kuriame teorija nėra atskirta nuo praktikos, o studijos nuo realių darbo rinkos poreikių. Praktikos dedamoji yra esminis ir reikšmingas veiksnys leidžiantis mūsų sektoriui kurti savąjį ir išskirtinį aukštosios mokyklos identitetą. Todėl kalbėti apie kolegijas kaip apie antrą pasirinkimą yra netikslu ir neteisinga pačių stojančiųjų atžvilgiu“, – sako dr. A. Brusokas. Jo teigimu, diskusija apie kolegijų ateitį taip pat neturėtų apsiriboti vien pavadinimų klausimu. Svarbiausias klausimas – kokios aukštojo mokslo sistemos Lietuvai reikia ir kaip joje stiprinti taikomųjų mokslų vaidmenį. 

„Neabejoju, kad taikomųjų mokslų universiteto modelis taps svarbia kolegijų raidos kryptimi. Toks modelis sudarys prielaidas vykdyti profesinės magistrantūros studijas, rengti akademinį personalą, stiprinti mokslinę veiklą ir užtikrinti tvaresnį finansavimą“, – priduria dr. A. Brusokas.
 

Spaudimas iš dviejų pusių

Kolegijų bendruomenė pabrėžia, kad šiandien sektorius patiria spaudimą iš dviejų pusių. Viena vertus, kolegijos dažnai vertinamos pagal universitetams pritaikytą akademinio mokslo logiką. Kita vertus, vis dažniau keliami klausimai dėl jų santykio su profesiniu mokymu, tarsi praktinis aukštasis mokslas galėtų būti nustumtas į žemesnį sistemos lygmenį. Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja mokslo ir organizacijos plėtrai dr. Inga Stravinskienė sako, kad toks kelias būtų pavojingas visai aukštojo mokslo sistemai.

„Jeigu kolegijos būtų suprantamos tik kaip profesinio mokymo sistemos tęsinys, Lietuva prarastų labai svarbią aukštojo mokslo grandį. Kolegijos rengia ne siaurai vienai funkcijai paruoštus darbuotojus, o aukštąjį išsilavinimą turinčius specialistus, gebančius taikyti žinias realiose darbo situacijose“, – teigia dr. I. Stravinskienė. Pasak jos, kolegijų stiprybė yra ne bandymas kopijuoti universitetus, o gebėjimas kurti kitokią aukštojo mokslo vertę – arčiau praktikos, darbdavių, regionų ir konkrečių ekonomikos poreikių.
 

Taikomasis mokslas nėra „mažesnis“ mokslas

Vienas svarbiausių kolegijų ateities klausimų – taikomųjų mokslų vertinimas. Kolegijų atstovai pabrėžia, kad taikomasis mokslas neturi būti laikomas silpnesne akademinio mokslo forma vien todėl, kad jo rezultatai dažniau matuojami praktiniu poveikiu.
„Būtent taikomasis mokslas yra viena esminių kolegijų tapatybės dalių. Jis nėra mažiau vertingas vien todėl, kad orientuotas į praktinį pritaikymą. Priešingai – šiandien daugelyje sričių būtent tokio mokslo labiausiai reikia regionams, verslui ir viešajam sektoriui“, – sako dr. I. Stravinskienė.

Kolegijų atstovų teigimu, Lietuvai reikia aiškesnio susitarimo, kaip vertinami taikomieji tyrimai, eksperimentinė plėtra, bendri projektai su verslu ir viešuoju sektoriumi. Jei kolegijos bus vertinamos tik pagal universitetinio akademinio mokslo kriterijus, bus ignoruojama jų tikroji paskirtis ir sukuriama nelygi konkurencija.
 

Aukštojo mokslo studijas Kauno kolegija siūlo ir jos fakultete Alytuje, kur nuo rugsėjo 1-osios startuos trys naujos programos.