Kodėl Trumpas netiesia pagalbos rankos Saudo Arabijai?

Šį patarimą prisiminiau šią savaitę, kada JAV lyderis jį lydintiems žurnalistams pareiškė, esą dėl Amerikoje išaugusių dyzelino kainų (virš 6,2 dolerio už galoną)  degalinėse kalta Ukraina, kuri nuo šių metų pradžios dronais intensyviai niokoja rusų naftos perdirbimo įmones (refinerijas). Gi rusai dėl to prieš kelis mėnesius uždraudė dyzeliną eksportuoti, o dabar tik pratęsia šį draudimą. Po kelių dienų D. Trumpas dar pranešė, kad kariaujančios šalys – Ukraina ir Rusija – susitarė dėl vadinamųjų „energetinių paliaubų” – nesmūgiuoti į jų energetikos bei energetikos infrastruktūros  objektus.

Tuojau po JAV prezidento pareiškimo rusai raketomis smogė ukrainiečių energetikos objektams. Ukraina atsakė ataka prieš naftos refineriją Saratovo mieste Rusijoje. Kariaujančios pusės patvirtino, esą derybų dėl „energetinių paliaubų” išties būta, tačiau ligi galo susitarti nepavyko. 

Rusijos diktatoriaus Putino aplinka kartojo mantras apie tai, kad, norint sustabdyti karą, būtina pašalinti „pirmines” jo priežastis. Ukrainiečiai susitarti dėl ugnies nutraukimo siūlė jau nekart ir dabar yra įsitikinę, kad V. Putinas yra visiškai nesuinteresuotas susilaikyti nuo smūgių prieš Ukrainos energetiką, nes siekia, kad ukrainiečiai šią žiemą praleistų neturėdami elektros energijos, šilumos bei vandens. Dar šių metų pavasarį tuometinis Ukrainos energetikos ministras pripažino, kad rusų smūgiais buvo daugiau ar mažiau pažeistos visos reikšmingesnės elektros jėgainės bei didesnė dalis elektros pastočių.

Grįžtant prie D. Trumpo. Po jo (nusi)šnekėjimų nemažai analitikų pastebėjo, kad Rusijos  vyriausybės dyzelino eksporto sustabdymas turėjo nepalyginamai mažesnę reikšmę globaliai naftos produktų rinkai nei šiuo metu Persijos įlankos regione įstrigusi JAV karinė  akcija prieš Iraną ir šios šalies satelitus (santykiu 1:6).

Su pertrūkiais veikęs naftos kelias iš Persijos įlankos šalių Hormūzo sąsiauriu į Arabijos jūrą dabar vėl uždarytas dėl Irano smūgių tuo maršrutu plaukiantiems laivams, taip pat JAV paskelbtos sąsiaurio blokados į ir iš Irano plaukiantiems laivams. Kita vertus, tarptautinės bendruomenės nepripažįstami husių sukilėliai Jemene savaičių sandūroje sėkmingai atakavo vyriausybės pajėgas (jas remia Saudo Arabija bei Jungtiniai Arabų Emyratai), užėmė porą svarbių miestų prie Raudonosios jūros ir grasina uždaryti dar vieną svarbų – Bab al-Mandebo – sąsiaurį. Kuris jungia Raudonąją ir Arabijos jūras ir yra svarbi laivybos magistralė į Sueco kanalą Egipte.

Saudo Arabija prašė JAV paramos atremiant husių puolimą, tačiau JAV atsisakė suteikti pagalbą. Priežastis – JAV smūgių  prieš Iraną š.m. vasarį-kovą metu svarbi arabų šalis uždarė savo oro erdvę JAV aviacijai. Kurti Saudo Arabijos šauksmams liko Egiptas ir vadinamojo “azijinio NATO” bloko šalys – Turija bei Pakistanas.

Užsivėrus vartams į pasaulinio vandenyno kelius per du svarbius sąsiaurius Saudo Arabijai, Jungtiniams Arabų  Emyratams, Katarui iškilo grėsmė gauti nepalyginamai mažiau įplaukų parduodant energijos išteklius visame pasaulyje. Ypač Indijai bei Kinijai.

Michailas Krutichinas, Norvegijoje  gyvenantis rusų kilmės energetikos ir Vidurio Rytų ekspertas siūlo padėtį regione vertinti plačiau bei išsamiau nei kreipiant dėmesį į atskiras detales. Jis nurodė, kad prieš savaitę kažkurioje Vidurio Rytų šalyje įvyko kelių arabų šalių, JAV bei Izraelio aukštų kariškių susitikimas. Jame aptarta padėtis aplink Iran1, taip pat Jemene. Esą JAV atstovai atkreipė dėmesį, kad daugmaž padorią pusiausvyrą regione palaikyti geba tik dvi šalys – JAV bei Izraelis. Su šiomis šalimis priverstas skaitytis ir įžūloką politiką vykdantis Irano mulų režimas.

Tad jei turtingos regiono šalys nori išlikti svarbios viso pasaulio mastu  (Saudo Arabija ligšiol buvo laikoma svarbiausia ir galingiausia regiono šalimi), privalo pripažinti ir bendradarbiauti su Izraeliu bei JAV. Kitu atveju tiesiog pralaimės konkurencinę kovą kitoms naftą eksportuojančioms šalims (Gajanai ir Venesuealai, kurios naftos išteklius JAV praktiškai kontroliuoja) ir patirs rimtų socialinių-ekonominių sunkumų.

Tad, eksperto nuomone, kol visi situaciją vertina atsispirdami nuo JAV Kongreso rinkimų lapkričio 3-5 d. temos,  JAV administracija siekia globalesnių tikslų.