Kodėl pastatas Alytaus centre iki šiol vadinamas Zimavičienės mūru?

Alytus ir Zimavičiai

Į Alytų Zimavičiai su vaikais atvyko 1927 m., grįžę iš JAV. Kostas buvo kilimo nuo Punios. Kaip rašė Amerikos lietuvių spauda: „Šiomis dienomis iš mūsų kolonijos išvažiavo Lietuvon Kastantas Zimavičius su šeimyna. Zimavičius nebuvo senas amerikonas. Jis išgyveno Amerikoje tik apie 20 metų. Išvažiuodamas į Lietuvą sakėsi manąs tenai visiškai apsigyventi. Jisai paėjo iš Vilniaus rėdybos, Trakų apskričio, nuo Punios miestelio. Jeigu daug tokių pasiturinčių lietuvių į Lietuvą sugrįžtų, tai galėtų pakelti šalį.“  

Sklido kalbos, jog Amerikoje pirmus didesnis pinigus Kostas uždirbo amerikietiškuose „salūnuose“ kumščiuodamasis už pinigus. Pasakota, jog JAV jis kelis kartus užsuko į užeigą pavalgyti ir išlenkti vieno kito bokalo, o ten, linksminant susirinkusiuosius, vyko kumštynės už pinigus. Lankytojai galėjo statyti pinigus, kas nugalės. Kostas, būdamas stotingas vyras, negalėjo nustygti matydamas netikusius varžovų smūgius. Neištvėrė ir užsiropštė į ringą – abu „mušeikas“ nokautavo. Savininkas jam pasiūlė kitą vakarą ateiti jau kaip kumštynių dalyviui. Uždirbtų pinigų neišvaistė, pelningai investavo ir laikui bėgant pradėjo savo verslą. Išvykstant į Lietuvą buvo rašoma, jog „jis pardavė savo namus už 34,000 dolerių, o dar vienus namus paliko prie ežero neparduotus. Be to, spėjama, kad jis nemažai turėjo pinigų ir bankuose. Jis turėjo karčemą ir šis biznis jam labai sekėsi, todėl į greitą laiką jis tapo turčium. Buvo gero budo žmogus ir todėl jam viskas sekėsi.“

Gyvenimas Alytuje

K.Zimavičiaus „geras būdas“ buvo pastebėtas ir Alytuje: „Turėjo labai gerą būdą, buvo draugiškas ir dėl to trumpu laiku įgijo daug draugų ne tik lietuvių amerikiečių tarpe, bet ir platesnės visuomenės tarpe. Su kiekvienu jis pasikalbėdavo draugiškai, pajuokaudavo. Dėl to mes matome jį išrinktą į Alytaus miesto tarybą.“ 

Apsigyvenus Alytuje „įgijo dviejų aukštų namą virš šimto tūkstančių litų vertės: pirko netoli nuo Alytaus Jurgiškių dvare apie 100 ha žemės; įtaisė gražius trobesius, gyvulius, padargus ir užvedė pavyzdingą ūkį.“ Kalbėta, jog į Lietuvą jis parsivežė pusė milijono litų.
1930 m. su apskrities valdyba suderino projektus, planus ir gavo leidimus statyti „didelį trijų aukštų namą su visokiais moderniškais patogumais ir pirmasis bus trijų aukštų namas Alytuje.“

Statybos prasidėjo 1931 m. Tačiau rugpjūčio 28 dieną Kostas nuo skrandžio opos mirė. Jam buvo 45-eri. Adelei teko rūpintis ne tik statybomis, tačiau ir šešiais vaikais. Namas baigtas statyti 1932 m. Alytiškiai jį praminė Zimavičienės mūru (dabartinis adresas Vilniaus g. 10). Viską aprėpti ir sužiūrėti vienai buvo sunku: Jurgiškių dvarui teko ieškoti nuomininko, naujo namo patalpas išnuomojo parduotuvėms ir įvairioms kontoroms. Miesto pasiūlymą viename aukšte įrengti modernų viešbutį – atmetė.

Tolimesnis likimas

Antrojo pasaulinio karo baisumai neaplenkė ir Zimavičių šeimos: 1940 m. spalio ir lapkričio mėnesiais nacionalizuoti namai ir žemės. 1941 m. Alytų, užėmus vokiečiams, A.Zimavičienė pateikė prašymą, grąžinti iki 1940 m. priklausiusį turtą – grąžino. Tačiau trijų aukštų pastatas nemenkai apgriautas. 1944 m. šeima priima sprendimą trauktis iš Lietuvos. Tačiau liepos 10 dieną, būdama 52-ejų ji miršta. Vaikai palieka Alytų: keturi iš šešių laikui bėgant išvyksta į JAV. Lietuvių išeivijos spaudoje vis pasirodydavo žinutės apie jų atvykimą. „Vienybės“ laikraštis 1946 m. spalio mėnesį paskelbė, jog į JAV „Mareen Malyn“ laivu atvyko iš Europos, iš Britų zonos, Albinas Zimavičius.“ „Dirva“ pateikia šiek tiek daugiau žinių: „Atvyko Albinas Zimavičius, uolus ir pasižymėjęs sportininkas, geras krepšiasvydininkas, pas kiek anksčiau atvykusias seseris ir dėdę. Vietos Lietuviai klaidos nepadarys jį įtraukdami į savo sporto klubą.“ 1947 m. „Lietuvių žinios“ pranešė, jog vasario mėnesį tarp atvykusiųjų buvo „Jurgita Zimavičiūtė, J.V. pilietė, apsistojo pas anksčiau atvykusias seseris ir brolį.“ Būtent ji, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, stengėsi susigrąžinti buvusį turtą.

Kviečiame „Alytaus naujienų“ skaitytojus savais pasakojimais paįvairinti naują skyrelį. Supažindinkite su savo šeimos, giminės, miestelio ar buvusios darbovietės įdomiais žmonėmis bei jų gyvenimiškomis istorijomis.