Ko­kios bus ins­ti­tu­ci­jų „op­ti­mi­za­vi­mo” pa­sek­mės?

Prieš sa­vai­tę Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos ša­lis – Aust­ri­ją, Ru­mu­ni­ją, Če­ki­ją, Veng­ri­ją bei Len­ki­ją – nu­siau­bu­sių po­tvy­nių me­tu žu­vo iki dvie­jų de­šim­čių žmo­nių. Gam­tos sti­chi­ja ne­bu­vo to­kia ga­lin­ga kaip dau­giau nei prieš ket­vir­tį am­žiaus (1997 m.), ta­čiau ir da­bar ša­lių ūkis, so­cia­li­nė in­fra­struk­tū­ra pa­ty­rė ne­men­kų nuos­to­lių: nu­ken­tė­jo eko­no­mi­ka, eva­kuo­tos li­go­ni­nės, so­cia­li­nės prie­žiū­ros įstai­gos.

Len­ki­jos mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Do­nal­das Tus­kas vie­šai sa­kė kon­sul­tuo­sian­tis su ša­li­mis-li­ki­mo drau­gė­mis dėl krei­pi­mo­si pa­gal­bos į Eu­ro­pos Są­jun­gą (ES) nuos­to­lius kom­pen­suo­ti. Bent jau kol kas iš ES ins­ti­tu­ci­jų tik Eu­ro­pos par­la­men­tas dėl sti­chi­jos pa­reiš­kė su­si­rū­pi­ni­mą bei užuo­jau­tą dėl žu­vu­sių žmo­nių.

Nors Len­ki­ja, Če­ki­ja tu­rė­jo liūd­nos ga­lin­gų po­tvy­nių pa­tir­ties ir šį­kart gam­tos sti­chi­ją pa­si­ti­ko la­biau pa­si­ruo­šu­sios – sta­ty­ti nau­ji ir su­tvir­tin­ti se­nes­ni py­li­mai bei už­tvan­kos ša­lia di­des­nių upių, to­bu­lin­ta pa­gal­bos gy­ven­to­jams tei­ki­mo sis­te­ma – ta­čiau pa­tir­ties bei pa­stan­gų ir šį­kart ne­pa­ka­ko. Po­tvy­nių zo­no­je at­si­dū­rę žmo­nės kri­ti­ka­vo ir te­bek­ri­ti­kuo­ja sa­vo na­cio­na­li­nę val­džią ne­veik­lu­mu bei ne­efek­ty­vu­mu.

Tik šią sa­vai­tę Len­ki­jos Sei­mą pa­sie­kė spe­cia­lus „po­tvy­nių įsta­ty­mas”, ku­ris nu­ma­to, kad pra­ėju­sios sti­chi­jos pa­sek­mes lik­vi­duo­jant, šios ša­lies vy­riau­sy­bė sieks su­telk­ti apie 23 mlrd. zlo­tų (be­veik 5,3 mlrd. Eur.). D.Tus­ko va­do­vau­ja­ma vy­riau­sy­bė kri­ti­kuo­ja­ma dėl to, kad tiks­lios įsta­ty­mo pro­jek­to kol kas nė­ra ati­tin­ka­mo­je tei­sės ak­tų sve­tai­nė­je, to­dėl ša­lies pi­lie­čiai be­igi ži­niask­lai­da ga­li kliau­tis tik nuo­gir­do­mis ir ne­ofi­cia­lia in­for­ma­ci­ja. Ap­ta­ria­ma, esą na­cio­na­li­nė ša­lies val­džia gam­tos sti­chi­jų pa­sek­mes lik­vi­duo­jant gaus pa­pil­do­mų tei­sių, ga­lės di­rek­ty­vo­mis (spe­cia­liais įsa­ky­mais) nu­ro­dy­ti sa­vi­val­dos, ki­toms val­džios ins­ti­tu­ci­joms, net vie­tos ver­slui, kaip telk­ti pa­stan­gas bei or­ga­ni­zuo­ti veik­lą. Tam tik­ra ap­im­ti­mi be to bus ap­ri­bo­tos ga­li­my­bės įsa­ky­mais su­for­mu­luo­tus nu­ro­dy­mus skųs­ti ad­mi­nist­ra­ci­niams teis­mams. Ti­ki­ma­si op­ti­mi­zuo­ti pa­gal­bą ban­kų sko­li­nin­kams, teik­ti pa­šal­pas stu­den­tams, grei­tes­nę ir efek­ty­ves­nę pri­ei­gą prie svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mos pa­slau­gų, ne­mo­ka­mą tei­si­nę pa­gal­bą nu­ken­tė­ju­siems, at­šauk­ti drau­di­mus pre­ky­bos įmo­nėms dirb­ti sek­ma­die­niais, pa­pil­do­mą pa­ra­mą po­li­ci­jai bei ug­nia­ge­siams-gel­bė­to­jams.

Len­ki­jos me­di­jos veik vie­nu ba­lsu tvir­ti­na su­pran­tan­čios ge­rus vy­riau­sy­bės no­rus vi­sų pir­ma ma­ži­nant biu­ro­kratinius truk­džius gau­ti veiks­min­gą pa­ra­mą nuo sti­chi­jų nu­ken­tė­ju­siems žmo­nėms. Ta­čiau ly­giai taip pat ir abe­jo­ja, kad biu­ro­kratijos reikš­min­gai su­ma­žės. 
Da­bar pa­reng­tos prie­mo­nės bū­tų lo­giš­kos, gal net vi­sai efek­ty­vios, ta­čiau len­kų žur­na­lis­tai vie­nas pas­kui ki­tą pa­žy­mi, kad ša­lies par­la­men­tą pa­sie­kęs įsta­ty­mų pro­jek­tas veik nie­kuo ne­si­ski­ria nuo pa­na­šaus, ku­rį anks­čiau bu­vo pa­ren­gę bu­vę val­dan­tie­ji iš „Tei­sės ir tei­sin­gu­mo” par­ti­jos. Vis dėl­to tas įsta­ty­mas ne­ži­nia dėl ko nu­gu­lė po­li­ti­kų stal­čiuo­se. Da­bar pa­na­šias tei­si­nes prie­mo­nes tei­kia da­bar­ti­niai val­dan­tie­ji iš li­be­ra­lios „Pi­lie­čių plat­for­mos” ir jų ko­a­li­ci­jos part­ne­rių.

Lie­tu­vą, tar­si esan­čią Die­vo už­an­ty­je, pa­na­šios sti­chi­jos kol kas ap­len­kia. Ta­čiau ir pas mus pa­si­tai­ko rim­tų tech­no­ge­ni­nių ka­tak­liz­mų. Ne­tru­kus su­kan­ka pen­kme­tis nuo mil­ži­niš­ko pa­dan­gų gais­ro Aly­tu­je.

Ir vien tik pa­gal­vo­jus apie iš­va­das, ku­rias tar­si de­rė­jo po to pa­si­da­ry­ti, tam­pa ka­žin kaip ne­tik­ra. Ar dar­syk ki­lus ne­lai­mei kaž­kas bū­tų ki­taip.

Ypač ma­tant, kaip cen­tri­nę val­džią pas­ku­ti­niais me­tais yra apė­męs vi­suo­me­ni­nių pa­slau­gų op­ti­mi­za­vi­mo-cen­tra­li­za­vi­mo va­jus. Op­ti­mi­zuo­ja­ma bei cen­tra­li­zuo­ja­ma vis­kas – „Sod­ra”, mui­ti­nė, po­li­ci­ja, pro­ku­ra­tū­ra, ug­nia­ge­siai, mo­kes­čių ins­pek­ci­ja – o re­gio­ni­nei val­džiai be­igi vie­tos ben­druo­me­nėms ky­la pa­grįs­tų abe­jo­nių, ar op­ti­mi­zuo­ti iš­var­din­tų bei ki­tų ins­ti­tu­ci­jų pa­da­li­niai dar ga­li ge­bė­ti veik­ti sa­va­ran­kiš­kai, už­tik­rin­ti de­ra­mas pa­slau­gas vi­suo­me­nei ta­da, jei­gu jų ne­ti­kė­tai pri­reik­tų...

Su­pran­ta­ma: gy­ve­na­me spe­ci­fi­niais lai­kais, kur nė­ra vie­tos vie­šų­jų pi­ni­gų iš­lai­dū­nams. Ta­čiau ar iš na­cio­na­li­nių val­džios ins­ti­tu­ci­jų pa­da­li­nių li­ku­sios iš­ka­bos ka­da nors ne­vers žag­sė­ti ir su­teiks nau­jų ga­li­my­bių vie­tos sa­vi­val­dos ly­de­riams tap­ti ug­nia­ge­siais-gel­bė­to­jais?

Du­no­jus Slo­va­ki­jos sos­ti­nė­je Bra­tis­la­vo­je bu­vo pa­ki­lęs apie 9 met­rus, už­lie­jo kran­ti­nes, mies­to gy­ven­to­jai ir tu­ris­tai bu­vo įspė­ti gam­tos sti­chi­ją ste­bė­ti už už­tva­rų. Nuo­trau­kos da­ry­tos trys die­nos po liū­čių pra­džios, upei jau grįž­tant į kran­tus. La­bai keis­ta, iš­va­žia­vo­me ži­nių apie Eu­ro­pą skan­di­nan­čias liū­tis kon­teks­te,  bet Aukš­tuo­siuo­se Tar­tuo­se, kal­nuo­se, ra­do­me saus­rą, ko­kios dar ne­te­ko ma­ty­ti. Čia va­ži­nė­ja­me nuo 2017 m., kur bu­vo van­duo – da­bar tik ak­me­nys, kal­nų upės iš­džiū­vu­sios. 

Saulė Pinkevičienė – specialiai iš Bratislavos