Kas vyksta su technologiškai atsilikusia E. sveikata ir kodėl įvyksta trikdžiai?

Prieš maždaug 15 metų kurta E. sveikatos sistema yra didžiausia ir sudėtingiausia sistema šalyje – šiuo metu ji apjungia beveik 3 tūkst. šalyje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų, per 1 tūkst. vaistinių, sistema per valandą aptarnauja apie 5 mln. užklausų iš 16 tūkst. skirtingų IP adresų, šiuo metu sistemoje sukaupta per 500 terabaitų duomenų, kasdien sistemą papildo apie 400 tūkst. elektroninių dokumentų, iš kurių vien e. receptų - 100 tūkst.  

 „Šie skaičiai rodo sistemos kompleksiškumą. Bet kokios sistemos priežiūra susideda iš dviejų dalių: vystymas, t.y. naujų funkcionalumų diegimas, ir techninis palaikymas, įskaitant atnaujinimą. Šiandien įgyvendinama apie 14 E. sveikatos projektų, iš kurių tik vienas yra skirtas technologiniam sistemos atnaujinimui – tai yra sistemos išskaidymui į smulkesnes dalis. Tačiau net ir šis projektas dar tik planuose, – sako Registrų centro IT direktorius Antanas Raguotis. – Įprasta sistemų priežiūros praktika reikalauja sistemas technologiškai atnaujinti ne rečiau kaip kas 7 metus. E. sveikatos atveju tas nebuvo daroma apie 15 metų, sistemos technologinė architektūra vis dar yra ta pati nuo jos sukūrimo. Vienas iš būdų spręsti tokių archajinių monolitinių sistemų problemą – sistemos skaidymas į atskiras ir viena nuo kitos nepriklausomas dalis“. 

  Anot jo, sudėtinga sistemos technologinė sąranga, kai skirtingomis integracijomis į vieną sistemą yra apjungtos tiek sveikatos priežiūros įstaigos, tiek vaistinės, tiek ir kitos institucijos, didina trikdžių atsiradimo tikimybę, o jiems nutikus ganėtinai sudėtinga operatyviai identifikuoti sutrikimo priežastį ir ją pašalinti. Pavyzdžiui, sutrikęs duomenų apie kompensuojamuosius vaistus perdavimas gali lemti tai, jog gydytojai pacientams negalės skirti jiems reikalingų kompensuojamųjų vaistų arba pacientai negalės jų įsigyti vaistinėse. Buvo kurta duomenų mainams, o tapo dokumentų saugykla E. sveikatos savininkas Sveikatos apsaugos ministerija pastarąjį dešimtmetį sistemos vystyme prioritetą skyrė sistemos funkcionalumų plėtrai – buvo sukurti paciento, specialisto ir farmacininko portalai, įvairios naujos medicininės formos, išankstinės pacientų registracijos posistemė ir kiti. Tačiau technologinei plėtrai pakankamai dėmesio nebūdavo skiriama. 

 „E. sveikatos sistemos architektūra yra labai sudėtinga, sugalvota maždaug prieš penkiolika metų, kuomet greičiausiai niekas neįsivaizdavo, kokį kompleksiškumo lygį sistema pasieks po keleto metų. Pradinė sistemos idėja buvo sukurti duomenų mainų platformą, bet laikui bėgant nuo šios pirminės idėjos buvo nutolta ir šiandien sistema tarnauja kaip duomenų ir elektroninių dokumentų saugykla“,  – pasakoja A. Raguotis. Anot jo, E. sveikatos sistema turi daugybę integracijų, kurių pagalba vyksta duomenų mainai tarp skirtingų sveikatos priežiūros sistemoje veikiančių įstaigų – ligoninių, poliklinikų (tiesiogiai ar per įstaigų naudojamas išorines sistemas), vaistinių, Valstybinės ligonių kasos, „Sodros“, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ir kitų.   „Duomenys tarp šių sistemų keliauja skirtingais metodais – vieni duomenų mainai vyksta realiu laiku, kiti vyksta naktį, vienoms įstaigoms pakanka nedidelio kiekio duomenų, kitoms reikalingi dideli kiekiai. Taigi visa ši duomenų mainų ekosistema yra pakankamai sudėtinga ir nevienalytė, – teigia Registrų centro IT vadovas. – Modernios sistemos kuriamos duomenų, o ne dokumentų pagrindu. Tuo tarpu E. sveikatos sistema veikia dokumentų pagrindu ir tai reiškia, kad juose grynųjų duomenų yra labai mažai, o juose esanti aprašomoji informacija užima daug vietos duomenų saugyklose.“ 

Neadekvatus sistemos dydis ir archajiška struktūra lemia strigimus  Šiuo metu E. sveikatos duomenų bazę sudaro 530 terabaitų duomenų – tokio kiekio atkūrimas iš atsarginių kopijų pareikalautų trijų parų. Per metus sistemą papildo per 100 mln. naujų elektroninių dokumentų. Palyginti, dar prieš penkerius metus šie skaičiai buvo dukart mažesni. „Pastaruoju metu duomenų kiekiai E. sveikatoje išaugo drastiškai. Lūžis įvyko per koronaviruso pandemiją, kuomet stipriai išaugo elektroninių sveikatos dokumentų poreikis – tyrimai, vakcinacija, pažymos ir kt. Pasaulyje didelėmis sistemomis laikomos jau užimančios 10 terabaitų, o mes šiuo atveju esame priversti tvarkytis su 50 kartų didesne sistema. Tai yra didelis iššūkis, nes bet koks sistemos atnaujinimas ar papildymas gali sukelti labai didelių techninių problemų“, – sako A. Raguotis. 

  Jo teigimu, kalbant apie E. sveikatos atnaujinimo perspektyvas, svarbu pažymėti, kad tik technologinis sistemos suskaidymas į atskiras dalis yra esminė prielaida norint išvengti sistemos trikdžių ateityje. Be to, būtina pereiti prie naujausio duomenų apsikeitimo standarto, nes šiuo metu naudojamas standartas yra gerokai pasenęs ir neleidžia pasiekti optimalaus duomenų mainų greičio, apsunkina sistemos vystymą. Keičiame ratus važiuojančiam automobiliui E. sveikatos sistemos kompleksiškumas ir dydis lemia tai, kad bet kokie sistemos vystymo darbai, o juo labiau tokios didelės apimties susiduria su dideliais iššūkiais. Esama monolitinė sistemos architektūra yra archajiška nuo pat jos sukūrimo, todėl E. sveikatos sistemos dekomponavimas yra būtinas. „Mūsų įsitikinimu, masinių sistemos trikdžių padėtų išvengti ir sistemos greitaveiką pagerintų visos sistemos dekomponavimas – atskirų sistemos dalių, pavyzdžiui, e. recepto, išankstinės pacientų registracijos, laboratorinių tyrimų ir kt., išskaidymas į atskirus modulius. Tokiu būdu reikšmingai sumažėtų kritinių incidentų, kadangi trikdis viename modulyje neturėtų įtakos kitiems moduliams“, – teigia Registrų centro IT direktorius.   

Pasak jo, pasaulinė praktika rodo, kad į atskiras dalis suskaidytos sistemos suteikia daugiau patikimumo, išauga sistemų vystymo greitis, taupomi kaštai. „Esant dabartinei monolitinei sistemos architektūrai norint įdiegti naują funkcionalumą ir kartu išlaikyti veikiančią sistemą, kyla trikdžių ir greitaveikos rizikos. Tai vos ne tas pats, kaip keisti ratus važiuojančiam automobiliui. Norėdami iš esmės sutvarkyti sistemą ir pasiekti optimalią jos veiklą, turime kurį laiką susilaikyti nuo naujų funkcionalumų diegimo, o ruoštis sistemos dekomponavimui“, – kalba A. Raguotis.  Kas atsitiko? Prieš dvi savaites buvo atlikti didelės apimties sistemos pakeitimai, apėmę tiek techninius patobulinimus, tiek ir naujų funkcionalumų įdiegimą. Šiam diegimui buvo ruoštasi kelerius metus, ištestuota šimtai įvairių scenarijų, testavime dalyvavo tiek sveikatos priežiūros įstaigos, tiek jas aptarnaujančių informacinių sistemų kūrėjai, tiek vaistinės.  

„Nepaisant to, testinėje aplinkoje neįmanoma atkurti jokių scenarijų, kurie leistų patikrinti funkcionalumų veikimą realiomis sąlygomis. Būtent dėl to pirmosiomis dienomis po atliktų atnaujinimų susidūrėme su sistemos greitaveikos problemomis – didelis užklausų kiekis stipriai padidino duomenų bazės apkrovą, dėl ko sistemos veikla sulėtėjo, o tam tikrais momentais ir visiškai sutrikdė“, – pasakoja A. Raguotis.   Tokiam scenarijui buvo ruoštasi ir pastebėjus pirmuosius sistemos sulėtėjimo požymius buvo aktyvuota kelių dešimčių specialistų komanda, pasitelkti išorės partneriai, taip pradėtos konsultacijos su tarptautinės bendrovės „Oracle“, kurios duomenų bazės valdymo sistema naudojama E. sveikatos sistemai, atstovais.    „Identifikavę daugiausiai sistemos resursų reikalaujančias užklausas ir funkcionalumus, nedelsdami diegėme programinius pakeitimus. Deja, ne visi jie atnešė norimą rezultatą, todėl šį stebėsenos ir tobulinimo darbą tęsiami ir dabar. Įprasta, kad po tokių didelių sisteminių atnaujinimų turi būti kelių savaičių intensyvios priežiūros laikotarpis, per kurį dar gali pasitaikyti tam tikrų trikdžių. Tačiau patikiname, kad bendradarbiaudami tiek su sveikatos priežiūros įstaigų sistemas aptarnaujančiomis įmonėmis, tiek su pačia medikų bendruomene, tiek su vaistinių atstovais, tęsime šiuos tvarkymo darbus ir sieksime kuo greičiau optimizuoti sistemos darbą“, – tikina Registrų centro atstovas.

 Jo teigimu, iškart po atliktų didelės apimties atnaujinimų pradėta intensyviau komunikuoti su sveikatos priežiūros informacines sistemas prižiūrinčiomis įmonėmis ir vaistinėmis – tris kartus per parą atnaujinama situacija dėl tarpusavio duomenų mainų, identifikuojamos iškylančios problemos ir ieškoma jų sprendimų būdų. Svarbu pažymėti, kad Registrų centro atlikti didelės apimties atnaujinimai buvo įdiegti ne tik centrinėje E. sveikatos sistemoje. Tuo pačiu metu diegimus atliko ir viena iš integracinių sistemų – bendrovės „Softdent“ sukurta sistema „Foxus“. Buvo pastebėta, kad daugiausiai nusiskundimų pateikia būtent šią integracinę sistemą naudojantys medikai. E. sveikatos sistema apima šalies sveikatos apsaugos įstaigų informacinių sistemų integraciją, todėl sklandus visos sistemos veikimas priklauso ne tik nuo centrinės E. sveikatos sistemos, bet ir nuo plataus E. sveikatos naudotojų tinklo – sveikatos apsaugos įstaigų informacinių sistemų integracijų brandos lygio.

   „Šiuo metu, prižiūrėdami E. sveikatos sistemą, dirbame kaip reanimatologai – nuolat stengiamės palaikyti sistemos gyvybiškumą. Tačiau kokybinį šuolį ir naujus darbo standartus suteiks tik ilgalaikiai technologiniai sprendimai, kuriuos privalome padaryti jau dabar“, – sako A. Raguotis.