Ką svar­bu ži­no­ti apie pa­vel­dė­ji­mą?

– Ar pas­ta­ruo­ju me­tu dau­gė­ja pa­vel­dė­ji­mo by­lų?

– Ga­liu kal­bė­ti tik apie Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės 1-ąjį no­ta­rų biu­rą, ku­ria­me dir­bu nuo 2023 me­tų lap­kri­čio pa­bai­gos. Mū­sų biu­re pa­vel­dė­ji­mo by­los su­da­ro di­dži­ą­ją da­lį at­lie­ka­mų no­ta­ri­nių veiks­mų. Ir to­kių by­lų dau­gė­ja, ka­dan­gi tai iš es­mės pri­klau­so nuo mi­ru­sių­jų skai­čiaus. 

– Re­gis, aiš­ku, kad tur­to sa­vi­nin­kas tes­ta­mentą ga­li pa­ra­šy­ti ir jam pri­klau­san­tį tur­tą pa­lik­ti ne­bū­ti­nai kam nors iš gi­mi­nai­čių, ta­čiau dar at­si­ran­dą ma­nan­čių­jų, jog toks tes­ta­mentas yra ne­ga­lio­jan­tis, ga­li­ma jį nu­gin­čy­ti.

– Kiek­vie­nas as­muo tes­ta­mentą su­da­ro lais­va va­lia, be prie­var­tos ir su­vok­da­mas sa­vo veiks­mų pa­sek­mes. Ži­no­ma, kad kiek­vie­nas yra lais­vas pa­si­rink­ti, kam pa­lik­ti tur­tą – ar gi­mi­nai­čiams, ar ki­tiems as­me­nims. Šį spren­di­mą žmogus pri­ima as­me­niš­kai, o no­ta­ras įfor­mi­na jo va­lią.

Pa­ste­bė­ti­na, kad as­muo tes­ta­mentą ga­li keis­ti tiek kar­tų, kiek no­ri.

Ar­ti­mie­siems ar ki­tiems įpė­di­niams ne­su­tin­kant su mi­ru­sio­jo va­lia, tes­ta­mentas ga­li bū­ti nu­gin­čy­tas teis­me, ta­čiau tu­ri bū­ti įro­do­mos įsta­ty­me nu­ma­ty­tos są­ly­gos, pa­vyz­džiui, jis bu­vo su­da­ry­tas dėl smur­to ar re­a­laus gra­si­ni­mo, taip pat as­mens, teis­mo pri­pa­žin­to ne­veiks­niu ar ri­bo­tai veiks­niu šio­je sri­ty­je. 

– Jei mi­ru­sio­jo tes­ta­mento nė­ra, iš­var­din­ki­te tur­to pa­vel­dė­to­jų ei­liš­ku­mą.

– Ci­vi­li­nis ko­dek­sas nu­ro­do še­šias įsta­ty­mi­nes mi­ru­sio­jo tur­to pa­vel­dė­to­jų ei­les. Pir­mo­je – tur­to pa­li­kė­jo vai­kai ir įvai­kiai, ant­ro­je – mi­ru­sio­jo tė­vai ir įtė­viai bei vai­kai­čiai, tre­čio­je – mi­ru­sio as­mens se­ne­liai, pro­vai­kai­čiai, ket­vir­to­je – pa­li­kė­jo bro­liai ir se­se­rys, pro­se­ne­liai ir pro­se­ne­lės, penk­to­je – sū­nė­nai ir duk­te­rė­čios, dė­dės ir te­tos, šeš­to­je – pus­bro­liai ir pus­se­se­rės.
Ant­ros ei­lės ir ati­tin­ka­mai ki­tų ei­lių įpė­di­niai mi­ru­sio­jo tur­tą pa­vel­di, tik ne­sant pir­mos ei­lės pa­vel­dė­to­jų ar­ba jiems ne­pri­ėmus ar at­si­sa­kius pa­li­ki­mo.

Va­do­vau­jan­tis Ci­vi­li­niu ko­dek­su, dėl pa­li­ki­mo pri­ėmi­mo ar­ba pa­vel­dė­ji­mo pas no­ta­rą rei­kia kreip­tis ir pa­reiš­ki­mą pa­teik­ti per tris mė­ne­sius nuo pa­li­kė­jo mir­ties.

Jei­gu nė­ra nei įsta­ty­mi­nių, nei tes­ta­mentinių tur­to įpė­di­nių ar­ba nie­kas iš įpė­di­nių ne­pri­ėmė pa­li­ki­mo, ar­ba as­muo prieš mir­tį iš vi­sų įpė­di­nių at­ėmė tei­sę pa­vel­dė­ti tur­tą, pa­gal Ci­vi­li­nį ko­dek­są jis per­ei­na vals­ty­bės nuo­sa­vy­bėn.

– Nė vie­no­je mi­ru­sio­jo tur­to pa­vel­dė­to­jų ei­lė­je ne­įvar­di­ja­mas jo su­tuok­ti­nis.

– Ati­tin­ka­ma­me Ci­vi­li­nio ko­dek­so straips­ny­je nu­ma­ty­ta spe­cia­li su­tuok­ti­nio pa­vel­dė­ji­mo tvar­ka.

Jis mi­ru­sio­jo su­tuok­ti­nio tur­tą pa­vel­di su pir­mos, ant­ros ei­lės įpė­di­niais. Su pir­mos ei­lės įpė­di­niais jis pa­vel­di vie­ną ket­vir­tą­ją pa­li­ki­mo da­lį, jei įpė­di­nių ne dau­giau kaip trys, ne­įskai­tant su­tuok­ti­nio. Jei įpė­di­nių dau­giau nei trys, mi­ru­sio­jo su­tuok­ti­nis pa­vel­di ly­gio­mis da­li­mis su ki­tais įpė­di­niais.

Jei­gu su­tuok­ti­nis pa­vel­di su ant­ros ei­lės įpė­di­niais, jam pri­klau­so pu­sė pa­li­ki­mo.
Ne­sant pir­mos ir ant­ros ei­lės įpė­di­nių, su­tuok­ti­nis pa­vel­di vi­są tur­tą.

– Ar rei­kia kreip­tis dėl pa­vel­dė­ji­mo, jei, pa­vyz­džiui, bu­tas Re­gist­rų cen­tre re­gist­ruo­tas gy­vo su­tuok­ti­nio var­du?

– San­tuo­ko­je ben­drai įgy­to tur­to pa­vel­dė­ji­mas ne­pri­klau­so nuo to, ku­rio var­du jis re­gist­ruo­tas Re­gist­rų cen­tre.
Pa­teik­siu pa­vyz­dį: bu­tas bu­vo pri­va­ti­zuo­tas ir iš­pirk­tas san­tuo­kos me­tu, re­gist­ruo­tas vie­no su­tuok­ti­nio var­du, ta­čiau jis yra ben­dra nuo­sa­vy­bė ir pa­gal įsta­ty­mą pu­sė jo pri­klau­so mi­ru­sia­jam, ki­ta pu­sė – gy­vam su­tuok­ti­niui.

Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kad žmo­nės ne­si­krei­pia dėl pa­vel­dė­ji­mo, kai pa­vyz­dy­je pa­teik­tas bu­tas re­gist­ruo­tas gy­vo­jo su­tuok­ti­nio var­du, nes ma­no­ma, jog jis ir pri­klau­so tik li­ku­siam gy­vam. De­ja, tai vė­liau su­ke­lia dau­giau ne­aiš­ku­mų ir pro­ble­mų įpė­di­niams, ypač, jei­gu vi­siš­kai ne­bu­vo ves­ta mi­ru­sio­jo pa­vel­dė­ji­mo by­la. 

– Ar yra nu­sta­ty­tas ter­mi­nas, per ku­rį tu­ri bū­ti su­tvar­ky­tas pa­vel­dė­ji­mas?

– Kaip jau mi­nė­jau, dėl pa­li­ki­mo pri­ėmi­mo įsta­ty­mi­niai ir tes­ta­mentiniai įpė­di­niai pas no­ta­rą tu­ri kreip­tis ir pa­teik­ti pa­reiš­ki­mą per tris mė­ne­sius nuo tur­to pa­li­kė­jo mir­ties. Svar­bu ne­pra­leis­ti šio ter­mi­no, nes ki­tu at­ve­ju teks kreip­tis į teis­mą dėl tri­jų mė­ne­sių ter­mi­no at­nau­ji­ni­mo ar­ba ju­ri­di­nę reikš­mę tu­rin­čio fak­to nu­sta­ty­mo.

Per kiek lai­ko tu­ri bū­ti su­tvar­ko­mas pa­vel­dė­ji­mas, įsta­ty­mai ter­mi­no ne­nu­ma­to. Vis­kas pri­klau­so nuo įpė­di­nių no­ro su­si­tvar­ky­ti pa­vel­di­mą tur­tą ir to, kaip grei­tai tur­to įpė­di­niams pa­vyks­ta pa­teik­ti vi­sus pa­vel­dė­ji­mo by­lai ves­ti rei­ka­lin­gus do­ku­men­tus.

Vi­sais at­ve­jais ap­vel­dė­ji­mo tei­sės liu­di­ji­mas įpė­di­niams iš­duo­da­mas ne anks­čiau, kaip su­ėjus tri­jų mė­ne­sių ter­mi­nui nuo pa­li­kė­jo mir­ties.

Di­džiau­sias ne­pa­to­gu­mas įpė­di­niams, kad no­ta­ras, tik­rin­da­mas duo­me­nis re­gist­ruo­se, ma­to tik pa­li­kė­jui pri­klau­san­tį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą, o dėl kil­no­ja­mo­jo tur­to, kaip an­tai, ban­kų są­skai­to­se esan­čių pi­ni­gų, au­to­mo­bi­lių ar že­mės ūkio tech­ni­kos, pa­tiems įpė­di­niams rei­kia pa­teik­ti ati­tin­ka­mus do­ku­men­tus.

– Ar dėl pa­vel­dė­ji­mo bū­ti­nai rei­kia kreip­tis pas no­ta­rą, ku­riam pri­skir­ta te­ri­to­ri­ja pa­gal pa­li­kė­jo gy­ve­na­mą­ją vie­tą?

– Taip, mi­ru­sio­jo pa­veldė­jimo by­lą ve­da no­ta­ras, ku­riam pri­skir­ta pa­vel­dė­ji­mo te­ri­to­ri­ja pa­gal pas­ku­ti­nę nuo­la­ti­nę tur­to pa­li­kė­jo gy­ve­na­mą­ją vie­tą. O ji nu­sta­to­ma pa­gal jo re­gist­ruo­tą gy­ve­na­mą­ją vie­tą.

Pa­vyz­džiui, Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės 1-ajam no­ta­ro biu­rui pri­skir­ta pa­vel­dė­ji­mo te­ri­to­ri­ja yra Alo­vės, Kro­kia­lau­kio, Pu­nios ir Sim­no se­niū­ni­jos.

Ta­čiau dėl įpė­di­nių pa­to­gu­mo yra su­da­ry­ta ga­li­my­bė pa­vel­dė­ji­mo by­lą per­si­kel­ti ves­ti pas bet ku­rį Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je dir­ban­tį no­ta­rą. Pa­vyz­džiui, įpė­di­niai gy­ve­na Šiau­liuo­se ir jiems ne­pa­to­gu at­vyk­ti į Aly­tų, to­dėl jie ga­li per­si­kel­ti by­lą ir ją ves­ti pas bet ku­rį Šiau­lių no­ta­rą. 

Rei­kia pa­ste­bė­ti, kad tik pa­vel­dė­ji­mui įta­kos tu­ri mi­ru­sio­jo pas­ku­ti­nė gy­ve­na­mo­ji vie­ta. Vi­sų ki­tų no­ta­ri­nių veiks­mų su­da­ry­mo at­ve­jais, pa­vyz­džiui, pir­ki­mo-par­da­vi­mo, do­va­no­ji­mo ar tes­ta­mento su­da­ry­mo, ga­li­ma kreip­tis pas bet ku­rį no­ta­rą. 
Pas­ta­ruo­ju me­tu vis daž­niau dėl pa­vel­dė­ji­mo, kaip ir dėl ki­tų no­ta­ri­nių veiks­mų, krei­pia­ma­si nuo­to­li­niu bū­du, jun­gian­tis prie Lie­tu­vos no­ta­rų rū­mų su­kur­ta eNo­ta­ro sis­te­ma. Tai sau­gus bū­das, ypač pri­im­ti­nas žmo­nėms, ku­rie nau­do­ja­si in­for­ma­ci­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, yra iš­vy­kę į už­sie­nio vals­ty­bes.

– Ne­ma­žai žmo­nių reiš­kia ne­pa­si­ten­ki­ni­mą aukš­to­mis no­ta­rų pa­slau­gų kai­no­mis.

–No­ta­rų at­ly­gi­ni­mą už no­ta­ri­nes pa­slau­gas yra nu­sta­čiu­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė. Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mas yra skel­bia­mas vie­šai ir pri­ei­na­mas su­si­pa­žin­ti kiek­vie­nam. Įkai­niai yra kon­kre­tūs ir no­ta­ras jų ne­ga­li nei su­ma­žin­ti, nei pa­di­din­ti.

Kal­bė­jo­si Al­ma Mos­tei­kai­tė 

P.S. Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je dir­ba trys, Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės – du no­ta­rai. Vie­nas iš pa­grin­di­nių kri­te­ri­jų, le­mian­čių, kiek tu­ri bū­ti no­ta­rų ša­lies sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jo­se, yra jo­se esan­tis gy­ven­to­jų skai­čius.