Karo pabėgėliai Alytuje: punkte – pirmieji lankytojai ir gyventojai, teatro direktorė į savo namus parsivežė ukrainiečio režisieriaus šeimą (0)
Meras: „Svarbiausia – šiltas pokalbis“
Vasario 28-ąją Alytaus kultūros centre, kur įsteigtas vienintelis Lietuvoje karo pabėgėlių registracijos ir paskirstymo punktas, savivaldybės vadovai su policijos pareigūnais, Migracijos departamento atstovais aptarė šio punkto veiklą, kurioje būtų viskas aišku ir suprantama į čia atvykusiems nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms.
„Atvykusiems turime pasakyti – pabūk, užkąsk, sušilk, nusiprausk, valgyti duosime. Svarbiausia – šiltas pokalbis“, – sakė Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.
Pasitarime pabrėžta, kad atvykusiems būtų pakankamai rankšluosčių, jog nereiktų laukti, kol panaudoti bus išplaunami, kad būtų prižiūrimi dušai, tualetai, stendas su visais pabėgėliams reikalingais kontaktais.
Tuoj pat įėjus į Alytaus kultūros centrą, prie durų atvykstančių pabėgėlių laukia paruoštas stalas su karštais gėrimais, vaisiais. Pirmame aukšte – Migracijos departamento darbuotojams įrengta pusšimtis darbo vietų su kompiuteriais.
Migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės teigimu, Alytaus kultūros centre tik atidarius karo pabėgėlių iš Ukrainos registracijos ir paskirstymo punktą, vasario 25-ąją čia atvežti departamento kompiuteriai. Vasario 28-ąją į šį punktą atvyko apie 50 departamento darbuotojų ne tik iš Alytaus, bet ir kitų Lietuvos miestų, pavyzdžiui, Telšių, Klaipėdos, išbandyti registracijos sistemą: „Čia visada bus tiek darbuotojų, kiek jų reikės. Jei bus mažas pabėgėlių srautas, dirbs mažiau žmonių, jei didesnis, daugiau.“
Migracijos departamento direktorė tvirtino, kad pirmieji trys asmenys čia registravosi vasario 25-ąją, jie gyvenamąjį būstą susirado savo ruožtu.
Praėjusį penktadienį ir šeštadienį punkte buvo apsilankę po kelis, vasario 27-ąją – 28 asmenys, pabėgę iš Ukrainos, – 7 vyrai, 7 moterys ir 14 vaikų. Jie visi teiravosi, ką jiems toliau daryti, kur galima vykti, jie apsigyveno lietuvių šeimose.
Vakar prieš pietus punkte gyveno du vyrai
Alytaus kultūros centro antrame aukšte artimiausiu metu turi atsirasti karo pabėgėlių maitinimo ir vaikų žaidimo vietos. Vakar čia jau buvo surikiuota nemažai žaislų, kuriuos atvežė savanoriai.
O šio centro trečiame aukšte jau pastatyta 100 lovų, skirtų iki 72 valandų apnakvindinti pabėgėlius. Čia sudėta krūva ir jiems skirtų miegmaišių, patalynės.
Vasario 27-ąją apie pietus čia apsigyveno pirmieji ukrainiečiai. Tai Aleksandras Gaebas su sūnumi Konstantinu iš Charkovo.
„Mes dirbome Utenos mėsos kombinate darbininkais, patys pasiprašėme atleidžiami iš darbo, važiavome į Ukrainą per Lenkiją aplankyti artimųjų. Mano ten likusi žmona, sūnaus – žmona su kūdikiu. Bet Ukrainoje prasidėjo karas, iš Lenkijos grįžome į Vilnių, o iš Vilniaus buvome pervežti į Alytų. Mes jau dveji metai dirbame Lietuvoje. Dabar skambinamės į Uteną, norime grįžti į darbą. Kol kas žinių dar neturime, bet tikimės, kad grįšime į ten dirbti“, – pasakojo Aleksandras.
Jis sakė, kad iš Ukrainos nori išvykti ir jų artimieji, tačiau to padaryti negali dėl prasidėjusio karo.
Aleksandras apgyvendinimo sąlygoms ir maitinimui Alytaus karo pabėgėlių registracijos ir paskirstymo punkte priekaištų neturėjo. Parodė krepšius maisto produktų, kurie jiems buvo suteikti šiame punkte. Vakar prieš pietus punkte buvo tik du šie gyventojai.
Vasario 28-ąją apie pietus į punktą jau buvo atvykusios kelios karo Ukrainoje pabėgėlių šeimos, tačiau tuomet dar buvo neaišku, ar jos čia tik registruosis, ar apsigyvens.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorės Onos Balevičiūtės teigimu, Alytaus kultūros centre yra galimybė laikinai iki 72 valandų apgyvendinti apie 200 – 300 pabėgėlių, taip pat tokios patalpos numatytos Pirmajame Alytuje, buvusiuose Vaikų globos namuose: „Šiuo metu čia pastatytos 42 lovos. Jų čia pastatysime tiek, kiek reikės. Buvusiuose Vaikų globos namuose apgyvendinsime jautrių grupių pabėgėlius iš Ukrainos, pavyzdžiui, motinas su vaikais, senelius. Teko organizuoti pabėgėliams skirtas lovas ir patalynę, čiužinius suteikė Alytaus rajone veikianti bendrovė „Vita Baltic International.“
Direktorė iš Ukrainos pasienio savo transportu parsivežė režisieriaus žmoną, sūnų ir jų šuniuką
Kad alytiškiai neabejingi ukrainiečių likimui šioje šalyje, liudija Alytaus miesto teatro direktorės I.Pilvelytės poelgis. Ji kartu su šio teatro Bendrųjų reikalų skyriaus vadovu Tomu Kunčinu vasario 26-ąją apie pietus direktorės nuosavu transportu išvyko į Ukrainos pasienį su Rumunija iš čia parsivežti Kijevo teatro „Zoloty Vorota“ direktorę ir meno vadovę Kseniją Romašenko su šeima. Ir vasario 28-ąją Alytaus miesto teatro direktorės namuose apsigyveno minėto Kijevo teatro vadovė su dešimtmečiu sūnumi Artiomu bei jų šuniukas Judžinas.
„Mūsų teatras bendradarbiauja ne tik su Ksenijos vadovaujamu teatru Kijeve, bet ir su kitu Ukrainos sostinės teatru, kuris vadinasi „Teatru ant kairiojo kranto“ ir kuriam vadovauja jos vyras Stas Zhyrkov. Jis mūsų teatre 2020-ųjų rudenį pastatė spektaklį „Marytė“ apie antrojo pasaulinio karo padarinius Kaliningrado srityje. Šį spektaklį kovo pradžioje planavome rodyti ne tik Alytaus, bet ir kitų Lietuvos miestų teatruose. Stas ketino atvykti spektaklio peržiūrai, jis jau buvo nusipirkęs bilietus kelionei į Lietuvą. Tačiau iš Ukrainos nebuvo išleistas dėl šaukiamo į kariuomenę amžiaus. Jis paprašė pasirūpinti šeima, todėl ir ryžomės juos parsivežti“, – pasakojo I.Pilvelytė.
Teatro direktorė tvirtino, kad režisieriaus šeima pas ją namuose gyvens tol, kol reikės. Kiek ilgai tai gali užtrukti, priklausys nuo besitęsiančio karo Ukrainoje.
Pranešta apie sutarčių nutraukimą, perkama medicininė įranga, daugėja savanorių
Vasario 26-ąją Alytaus miesto meras N.Cesiulis surengė pasitarimą su miesto tarybos nariais ir jame dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje ir šiuo tikslu sutelktų karinių pajėgų Baltarusijoje nuspręsta nutraukti Alytaus miesto savivaldybės bendradarbiavimą su Lyda, Gardinu ir Smurgainiais (Baltarusija) bei Petrozavodsku (Rusija). Apie tai tuoj pat buvo pranešta šiems bendradarbiavimo partneriams. Artmiausiame miesto tarybos posėdyje bus priimti šių sutarčių nutraukimui reikalingi sprendimai.
Iš miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo skiriama per 20 tūkst. eurų ir už šiuos pinigus perkama medicininė įranga – pirmosios pagalbos mokymo rinkiniai, neštuvai, pulsoksimetrai, taip pat elektros generatoriai Ukrainos Kremenčuko miestui, su kuriuo bendradarbiauja Alytus.
Miesto savivaldybėje daugėja savanorių, kurie pageidauja talkinti registruojant pabėgėlius, juos maitinant. Vasario 28-osios rytą tokių savanorių savivaldybėje jau buvo užsiregistravę 340. Jie jau talkino praėjusį savaitgalį Lietuvos Raudonajam Kryžiui renkant rūbus, batus, patalynę nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams, taip pat Alytaus karo pabėgėlių registracijos ir paskirstymo punkte ukrainiečių kalba užrašant įvairius pavadinimus.
Vasario 28-osios rytą miesto savivaldybėje buvo užsiregistravę 39 Alytaus ir Alytaus rajono gyventojai, kurie gali nemokamai apgyvendinti karo pabėgėlius iš Ukrainos.
Vakar ukrainiečius palaikantį tekstą ant savo pastatų Dzūkijos sostinėje įrengtose švieslentėse įžiebė alytiškis verslininkas Žilvinas Treigys. Jose skelbiama: „Aš (Mes) ir broliai ukrainiečiai neperkame rusiškų prekių. O Jūs?” Kaip sakė verslininkas, švieslentėse ukrainiečius palaikantis tekstas artimiausiu metu turi keistis.
Komentarai
Palikite savo komentarą