Ka­ri­nin­ko An­ta­no Juo­za­pa­vi­čiaus at­mi­ni­mo ob­jek­tai Aly­tu­je ir jų is­to­ri­jos

1918 m., at­kū­rus Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mą, rei­kė­jo kuo grei­čiau įkur­ti Lie­tu­vos ka­riuo­me­nę, sie­kiant iš­lai­ky­ti ir ap­gin­ti vals­ty­bės te­ri­to­ri­nį vien­ti­su­mą. Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas Au­gus­ti­nas Vol­de­ma­ras 1918 m. lap­kri­čio 23 d. iš­lei­do įsa­ky­mą Nr. 1, ku­riuo bu­vo įkur­ta Ap­sau­gos Ta­ry­ba ir įsa­ky­ta pra­dė­ti for­muo­ti 1-ąjį Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės pul­ką.

Šio pul­ko for­ma­vi­mo vie­ta bu­vo pa­si­rink­tas Aly­tus. Nu­lė­mė tai, kad mies­tas bu­vo to­li nuo pa­grin­di­nių ša­lies cen­trų ir ar­tė­jan­čio bol­še­vi­kų fron­to. Nuo XIX a. 9-ojo de­šimt­me­čio Ru­si­jos val­džia čia bu­vo su­kū­ru­si ge­rą ka­ri­nę ba­zę ir in­fra­struk­tū­rą. Ti­kė­ta­si, kad lie­tu­vių gy­ve­na­mo­se te­ri­to­ri­jo­se pul­ką bus leng­viau su­kom­plek­tuo­ti ir ap­rū­pin­ti re­sur­sais.

Kū­ri­mo­si są­ly­gos bu­vo sun­kios, vo­kie­čių ka­riai truk­dė pa­lai­ky­ti tvar­ką mies­te. Sie­kiant pri­trauk­ti kuo dau­giau sa­va­no­rių, tarp gy­ven­to­jų bu­vo pla­ti­na­mi at­si­šau­ki­mai, ra­gi­nan­tys sto­ti į ku­ria­mą ka­riuo­me­nę, ka­ri­nin­kai vyk­da­vo į Aly­taus apy­lin­kes agi­tuo­ti jau­nuo­lių.

1-asis pės­ti­nin­kų pul­kas ko­vos krikš­tą ga­vo 1919 m. va­sa­rio 12–13 ir 15 die­no­mis – Jiez­no ir Aly­taus kau­ty­nė­se. Pir­ma­sis Aly­taus mū­šio eta­pas bu­vo ne­sėk­min­gas. Pul­ką su­da­rė ne­pil­nos su­dė­ties du ba­ta­lio­nai, ka­riai bu­vo men­kai gin­kluo­ti, ne­ap­mo­ky­ti, sto­ko­jan­tys įgū­džių. Ne­tu­rė­da­mas glau­džios są­vei­kos su vo­kie­čių va­do­vy­be, spau­džia­mas gau­sių prie­šų, pul­kas bu­vo iš­blaš­ky­tas.

Va­sa­rio 13 d. ant me­di­nio Aly­taus til­to žu­vo pul­ko va­das ka­ri­nin­kas An­ta­nas Juo­za­pa­vi­čius, pa­tir­ta au­kų. Va­sa­rio 15 d., su­tel­kus da­lį pul­ko jė­gų, kar­tu su sak­sų sa­va­no­rių da­li­niais, pa­vy­ko at­si­im­ti iš bol­še­vi­kų Aly­tų.

Pa­ger­biant pul­ko nuo­pel­nus, vie­na Aly­taus gat­vė bu­vo pa­va­din­ta 1-ojo pės­ti­nin­kų pul­ko gat­ve, vė­liau per­va­din­ta 1-ojo pės­ti­nin­kų pul­ko alė­ja. Šian­dien tai – Pul­ko gat­vė.

Žu­vęs pul­ko va­das ka­ri­nin­kas A.Juo­za­pa­vi­čius slap­ta pa­lai­do­tas Šv. Liud­vi­ko baž­ny­čios ka­pi­nė­se. Jo var­du tar­pu­ka­riu bu­vo pa­va­din­tas til­tas per Ne­mu­ną, gat­vė ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų sa­va­no­rių są­jun­gos Aly­taus sky­rius.

Tar­pu­ka­riu ka­ri­nin­kas A.Juo­za­pa­vi­čius (1894–1919) bu­vo ger­bia­mas kaip nar­su­mo ir pa­si­au­ko­ji­mo sim­bo­lis. So­viet­me­čiu jo var­das juo­din­tas. Su­nai­kin­ti jo at­mi­ni­mui skir­ti ob­jek­tai.

1920 m. mies­to ta­ry­bos spren­di­mu gat­vė Pir­ma­ja­me Aly­tu­je pa­va­din­ta A.Juo­za­pa­vi­čiaus var­du. So­vie­ti­nė mies­to val­džia 1949 m. ją per­va­di­no po­etės Sa­lo­mė­jos Nė­ries var­du. Tau­ti­nio at­gi­mi­mo me­tu vi­suo­me­nės rei­ka­la­vi­mu pra­dė­ti grą­žin­ti is­to­ri­niai var­dai. 1988 m. gat­vė per­va­din­ta Tak­niš­kių, po me­tų su­grą­žin­tas A.Juo­za­pa­vi­čiaus var­das.

Ant­ka­pi­nis pa­min­klas

1919 m. va­sa­rio 13 d. žu­vu­sio ka­ri­nin­ko A.Juo­za­pa­vi­čiaus kū­ną pa­vy­ko ap­sau­go­ti nuo bol­še­vi­kų iš­nie­ki­ni­mo. Slap­ta jis bu­vo pa­lai­do­tas Šv. Liud­vi­ko baž­ny­čios ka­pi­nė­se.

Ka­ri­nin­kas A.Juo­za­pa­vi­čius ba­lan­džio 28 d. iš­kil­min­gai per­lai­do­tas Šv. An­ge­lų Sar­gų baž­ny­čios ka­pi­nė­se. Ka­pą pa­puo­šė kuk­lus ąžuo­li­nis kry­žius.

1919 m. 1-ojo pės­ti­nin­kų pul­ko ka­ri­nin­kai pri­ėmė nu­ta­ri­mą pa­sta­ty­ti pa­min­klą žu­vu­siam pul­ko va­dui A.Juo­za­pa­vi­čiui. Ūkio da­lies ma­jo­ras Liud­vi­kas But­ke­vi­čius su­pro­jek­ta­vo ori­gi­na­lų pa­min­klą. Tuo me­tu 1-asis pės­ti­nin­kų pul­kas sto­vė­jo Gel­vo­nuo­se, Uk­mer­gės ap­skri­ty­je. Ta­me mies­te­ly­je pa­min­klas pir­mą kar­tą pri­sta­ty­tas vi­suo­me­nei ir pa­šven­tin­tas. Vė­liau jis bu­vo iš­mon­tuo­tas ir per­vež­tas į Aly­tų.

1922 m. rug­pjū­čio 20 d. pa­min­klas iš­kil­min­gai ati­deng­tas Aly­tu­je. Iš­kil­mė­se da­ly­va­vo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pre­zi­den­to pa­rei­gas ei­nan­tis Alek­san­dras Stul­gins­kis.

So­vie­tų oku­pa­ci­jos me­tais ka­ri­nin­ko A.Juo­za­pa­vi­čiaus ka­pas ta­po ty­laus pa­si­prie­ši­ni­mo sim­bo­liu. Slap­ta ant jo bu­vo de­da­mos gė­lės, už­de­ga­mos žva­ku­tės. So­vie­ti­nė val­džia ne­drį­so su­nai­kin­ti pa­min­klo.

Per 101 me­tus pa­keis­tos kai ku­rios pa­min­klo de­ta­lės – gra­na­tos, kul­kos. Ne­be­li­ko ori­gi­na­laus Vy­čio kry­žiaus or­di­no, ku­riuo 1922 m. pre­zi­den­tas A.Stul­gins­kis po mir­ties ap­do­va­no­jo A.Juo­za­pa­vi­čių.

Mies­to til­tas

1925 m. Aly­tu­je vy­ku­sio Dzū­ki­jos pa­va­sa­ri­nin­kų kon­gre­so kul­mi­na­ci­ja ta­po A.Juo­za­pa­vi­čiaus pa­ger­bi­mas. Rug­pjū­čio 30 d. ant se­no­jo mies­to til­to, ka­ri­nin­ko žu­vi­mo vie­to­je, pri­tvir­tin­ta žal­va­ri­nė at­mi­ni­mo len­ta su įra­šu „Kri­tu­siam pir­mo­je ko­vo­je dėl Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės pir­ma­jam ka­ri­nin­kui a.a. An­ta­nui Juo­za­pa­vi­čiui. I-ojo Dzū­kų pa­va­sa­ri­nin­kų kon­gre­so da­ly­viai“.

1933 m. Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų są­jun­gos Aly­taus sky­riaus na­riai ant se­no­jo me­di­nio til­to, ka­ri­nin­ko žu­vi­mo vie­to­je, pa­sta­tė du me­di­nius stul­pus. Vie­na­me at­vaiz­duo­tas Vy­tis, ki­ta­me – Vy­čio kry­žius. Iš­mon­ta­vus se­ną­jį til­tą, šie at­mi­ni­mo žen­klai pra­din­go.

1937 m. Aly­tu­je pa­sta­ty­tas nau­jas til­tas per Ne­mu­ną, ku­ris bu­vo pa­va­din­tas A.Juo­za­pa­vi­čiaus var­du. Til­tą pa­puo­šė skulp­to­riaus Juo­zo Zi­ka­ro su­kur­ti ba­rel­je­fai. Kai­ria­ja­me kran­te vie­na­me iš jų bu­vo pa­vaiz­duo­tas A.Juo­za­pa­vi­čius su ka­riais mū­šy­je, ki­ta­me – jo žū­tis ant til­to. De­ši­nia­ja­me kran­te – Aly­taus mies­to her­bas ir Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos lo­go­ti­pas. 1944 m. vo­kie­čių ka­riai til­tą su­sprog­di­no, ba­rel­je­fai pra­din­go.

1967 m. at­sta­ty­tas til­tas pa­va­din­tas ko­mu­nis­ti­nio vei­kė­jo To­mo Ta­mu­le­vi­čiaus var­du. 1988 m. va­sa­rą, pra­si­dė­jus tau­ti­niam at­gi­mi­mui, Lie­tu­vos Per­si­tvar­ky­mo są­jū­džio Aly­taus ta­ry­ba pa­rei­ka­la­vo at­kur­ti is­to­ri­nius ob­jek­tus. Vie­nu iš jų ta­po mies­to til­tas, ku­riam siek­ta su­grą­žin­ti se­ną­jį pa­va­di­ni­mą ir at­kur­ti pra­ras­tus ba­rel­je­fus.

1989 m. Aly­taus ra­jo­ne bu­vo at­ras­ti du ba­rel­je­fai. Juos ke­lis de­šimt­me­čius sau­go­jo Za­lec­kų ir Ba­ze­vi­čių šei­mos.  Ki­tus du pa­vy­ko at­ras­ti tik 2018 m. Il­gus de­šimt­me­čius šiuos du ba­rel­je­fus sau­go­jo aly­tiš­kių Ra­gins­kų šei­ma.

1989 m. va­sa­rio 13 d. pa­mi­nė­tas ka­ri­nin­ko A.Juo­za­pa­vi­čiaus žu­vi­mo 70-me­tis. Ta pro­ga prie til­to per Ne­mu­ną ati­deng­tas kal­vio Vy­tau­to Ja­ru­čio at­mi­ni­mo kry­žius, su­kur­tas re­mian­tis ant se­no­jo me­di­nio til­to bu­vu­siais at­mi­ni­mo stul­pais.

At­ra­dus du iš pra­din­gu­sių J.Zi­ka­ro su­kur­tų ba­rel­je­fų, Aly­taus są­jū­džio ta­ry­ba ėmė­si ini­cia­ty­vos at­kur­ti mies­to til­tą puo­šu­sius sim­bo­lius. 1990 m. pra­džio­je Aly­taus są­jū­džio at­sto­vai krei­pė­si į skulp­to­riaus duk­rą Aly­tę Zi­ka­rai­tę. Ji tu­rė­jo iš­sau­go­tas ba­rel­je­fų ko­pi­jas. Vy­tau­tas Le­das su­mo­kė­jo A.Zi­ka­rai­tei 2 tūks­tan­čius rub­lių už lei­di­mą iš­lie­ti dvi ba­rel­je­fų ko­pi­jas.

Sau­sio 17 d. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Aly­taus ta­ry­ba pa­si­ra­šė dar­bo at­li­ki­mo su­tar­tį su V.Le­du dėl po­zi­ty­vų at­lie­ji­mo ir mo­de­lia­vi­mo dvie­jų rel­je­fi­nių A.Juo­za­pa­vi­čiaus til­to len­tų. Tą pa­čią die­ną pa­si­ra­šy­ta dar­bo su­tar­tis su „Cen­tro­li­to“ meist­ru J.Va­liū­nu dėl ke­tu­rių bron­zi­nių rel­je­fi­nių len­tų iš­lie­ji­mo. Ben­dra dar­bų są­ma­ta – 4 tūkst. 450 rub­lių. Va­sa­rio 9 d. ko­mi­si­jos na­riai Vy­tau­tas Ko­les­ni­ko­vas, Juo­zas Skud­ra ir Gin­ta­ras Gi­bas pa­si­ra­šė at­lik­tų dar­bų pri­ėmi­mo ak­tą. Šiuo ak­tu ko­mi­si­ja pa­tvir­ti­no, kad dvie­jų rel­je­fi­nių A.Juo­za­pa­vi­čiaus len­tų po­zi­ty­vų at­lie­ji­mas ir mo­de­lia­vi­mas at­lik­tas ge­rai. Tą pa­čią die­ną ben­dro­vės „Har­mo­ni­ja“ me­no ta­ry­bos na­riai V.Ko­les­ni­ko­vas, A.Švir­mic­kas ir V.Le­das pa­si­ra­šė at­lik­tų dar­bų pri­ėmi­mo su­tar­tį, ku­ria pa­tvir­ti­no, kad ke­tu­rių bron­zi­nių len­tų at­lie­ji­mas at­lik­tas ge­rai.

Va­sa­rio 13 d. ba­rel­je­fi­nės len­tos ati­deng­tos ant Aly­taus til­to, jam su­grą­žin­tas A.Juo­za­pa­vi­čiaus var­das.

1992 m., sie­kiant ap­sau­go­ti at­mi­ni­mo len­tas nuo me­ta­lo va­gių, jos bu­vo nuim­tos ir trys per­duo­tos sau­go­ti Kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je. 2006 m. kal­vis An­drius Liau­kus res­tau­ra­vo dvi len­tas. Po res­tau­ra­vi­mo at­mi­ni­mo len­tos vėl pri­tvir­tin­tos ant ka­ri­nin­ko A.Juo­za­pa­vi­čiaus til­to.

At­mi­ni­mo ba­rel­je­fų is­to­ri­ja iki šių die­nų iš­lie­ka pa­ti mįs­lin­giau­sia. 1989 m. at­ras­ti de­ši­nia­ja­me kran­te bu­vę ba­rel­je­fai, 2018 m. – kai­rio­jo kran­to ba­rel­je­fai. Šian­die­ną kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je eks­po­nuo­ja­mi Ra­gins­kų šei­mos iš­sau­go­ti ba­rel­je­fai „Ka­ri­nin­kas A.Juo­za­pa­vi­čius fron­te“ bei „Ka­ri­nin­ko A.Juo­za­pa­vi­čiaus žu­vi­mas“. Til­to pri­ei­gas puo­šia šių ba­rel­je­fų 1990 m. pa­ga­min­tos kopijos.

1990 m. bu­vo pa­ga­min­tos ke­tu­rios ba­rel­je­fų ko­pi­jos. To me­to spau­do­je ra­šy­ta, kad til­tą pa­puo­šė du at­kur­ti ba­rel­je­fai ir at­ei­ty­je nu­ma­ty­ta už­dė­ti vie­ną ori­gi­na­lų ba­rel­je­fą. Po dvie­jų me­tų mies­to ko­mu­na­li­nin­kai Kraš­to­ty­ros mu­zie­jui per­da­vė tik tris at­kur­tas ko­pi­jas. Dvi grą­žin­tos ant til­to, vie­na sau­go­ma mu­zie­jaus sau­gyk­lo­se. Šian­die­ną si­tu­a­ci­ja to­kia: iš ke­tu­rių ori­gi­na­lių ba­rel­je­fų ir ke­tu­rių ko­pi­jų, ne­ži­no­ma, kur yra du ori­gi­na­lūs ba­rel­je­fai bei vie­na ko­pi­ja.

Pa­min­klas žu­vu­siems už Lie­tu­vos lais­vę ir Šau­lių na­mai

1922 m. Aly­tu­je įsi­kū­rė „Vyk­do­ma­sis ko­mi­te­tas pa­min­klo sta­ty­mui Aly­tu­je žu­vu­siems už Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę ka­riams“. Ko­mi­te­to veik­lo­je da­ly­va­vo Aly­taus ap­skri­ties val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vac­lo­vas Run­ta, gy­dy­to­jas Si­mas Ja­na­vi­čius, ku­ni­gas Pra­nas Bal­tru­šai­tis ir kt. vi­suo­me­nės at­sto­vai.

Lie­tu­vos ir Aly­taus vi­suo­me­nė gau­siai au­ko­jo pa­min­klo sta­ty­bai. Tarp au­ko­ju­sių­jų – pre­zi­den­tas A.Stul­gins­kis, Fe­li­ci­ja Bort­ke­vi­čie­nė, Ka­zys Gri­nius, ku­ni­gas Jus­ti­nas Stau­gai­tis ir Kip­ras Pet­raus­kas. Dosniai au­ko­jo mies­to ver­sli­nin­kai.

Pa­min­klas žu­vu­siems ko­vo­se už Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę „Lais­vės an­ge­las“ ati­deng­tas 1929 m. Jo pos­ta­mentą pa­puo­šė trys skulp­to­riaus An­ta­no Alek­san­dra­vi­čiaus su­kur­ti ba­rel­je­fai „Ko­va“, „Rau­da“ ir „Mir­tis“. Ba­rel­je­fe „Rau­da“ pa­vaiz­duo­ti žu­vu­sių už Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę ka­rių ka­pai. Pir­ma­sis iš jų skir­tas A.Juo­za­pa­vi­čiui. Ba­rel­je­fe „Mir­tis“ pa­vaiz­duo­ta ka­ri­nin­ko žū­tis.

6-ojo de­šimt­me­čio pra­džio­je pa­min­klas nu­griau­tas ir su­nai­kin­tas. 1990 m. skulp­to­riai Jo­nas Meš­ke­le­vi­čius ir Jo­nas Bla­žai­tis at­kū­rė pa­min­klą ir ba­rel­je­fus. 1991 m. lap­kri­čio 23 d. Lais­vės an­ge­las at­sta­ty­tas.

2018 m. at­si­ra­do vie­nas iš pra­din­gu­sių ori­gi­na­lių ba­rel­je­fų „Rau­da“. Jį iš­sau­go­jo aly­tiš­kių Ra­gins­kų šei­ma.

Pra­ėju­sio am­žiaus 4-ja­me de­šimt­me­ty­je įsi­kū­ręs Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų są­jun­gos Aly­taus sky­rius bu­vo pa­va­din­tas ka­ri­nin­ko A.Juo­za­pa­vi­čiaus var­du. Sky­riaus na­riai pa­siū­lė Aly­tu­je pa­sta­ty­ti pa­min­klą A.Juo­za­pa­vi­čiui. Pa­na­šią idė­ja sie­kė įgy­ven­din­ti ir 1-ojo pės­ti­nin­kų pul­ko ka­ri­nin­kai. Pra­dė­tos rink­ti au­kos.

1932 m. XIX Aly­taus šau­lių rink­ti­nės val­dy­ba pri­ėmė nu­ta­ri­mą pa­si­sta­ty­ti nau­jus šau­lių na­mus. Šiuos na­mus nu­tar­ta sta­ty­ti kaip pa­min­klą ka­ri­nin­kui A.Juo­za­pa­vi­čiui. Ba­lan­džio 2 d. gim­na­zi­jos sa­lė­je įvy­ko pir­ma­sis su­si­rin­ki­mas, ku­ria­me da­ly­va­vo XIX šau­lių rink­ti­nės val­dy­ba, vi­suo­me­nės at­sto­vai. Su­si­rin­ki­me iš­rink­tas pa­min­kli­nių ka­ri­nin­ko A.Juo­za­pa­vi­čiaus šau­lių na­mų sta­ty­bos ko­mi­te­tas.

1933 m. ko­mi­te­tas įsi­gi­jo 4 tūkst. kv. m skly­pą ša­lia mies­to par­ko. Lė­šų kau­pi­mui reng­tos ge­gu­ži­nės, va­ka­rė­liai ir daik­ti­nės lo­te­ri­jos. Ko­mi­te­tas iš­lei­do ir pla­ti­no at­vi­ru­ką. Ja­me pa­vaiz­duo­ti pir­mie­ji žu­vę ka­riai A.Juo­za­pa­vi­čius, P.Luk­šys ir P.Ei­mu­tis. Vi­sos lė­šos gau­tos už at­vi­ru­kų pla­ti­ni­mą skir­tos šau­lių na­mų sta­ty­bai.

1-ojo pės­ti­nin­kų pul­ko ka­ri­nin­kai pa­au­ko­jo 3 tūkst. li­tų. Su­rink­tas au­kas per­da­vė ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų są­jun­gos Aly­taus sky­rius.

Pa­min­kli­niai ka­ri­nin­ko A.Juo­­za­­pa­vi­čiaus na­mai ati­da­ry­ti 1938 m. sau­sio 29 d. Juo­se įreng­tas ka­ri­nin­ko at­mi­ni­mui skir­tas kam­ba­rys. 1940 m. pa­sta­tas na­cio­na­li­zuo­tas. Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais ja­me so­vie­ti­nės ka­ri­nės įgu­los Aly­tu­je šta­bas, vė­liau – vo­kie­čių ko­men­dan­tū­ra. Ant­ro­sios so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos me­tu pa­sta­te vei­kė Aly­taus ra­jo­no kul­tū­ros na­mai. 1988 m. ant pa­sta­to sto­go iš­kil­min­gai iš­kel­ta Lie­tu­vos tri­spal­vė vė­lia­va.

1991 m. at­kur­tai Aly­taus šau­lių rink­ti­nei su­teik­tas ka­ri­nin­ko A.Juo­za­pa­vi­čiaus var­das ir grą­žin­ti Šau­lių na­mai.