Ka­lė­dų pras­mė – pa­ma­ty­ti tuos, ku­riems rei­kia pa­gal­bos

Pa­de­da kri­zi­nė­je si­tu­a­ci­jo­je

Šei­mos kri­zių cen­tras po Aly­taus so­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tro sto­gu Nau­jo­jo­je gat­vė­je pra­dė­jo veik­ti per­nai ru­de­nį. Cen­tro tiks­las – su­teik­ti pa­gal­bą į kri­zi­nę si­tu­a­ci­ją pa­te­ku­siems as­me­nims su vai­kais, su­tei­kiant lai­ki­ną ap­gy­ven­di­ni­mą ir už­tik­ri­nant vai­ko lai­ki­no­sios prie­žiū­ros pa­slau­gą.

Tam, kad Šei­mos kri­zių cen­tras ga­lė­tų pra­dė­ti veik­ti, rei­kė­jo ne tik pa­reng­ti do­ku­men­tus veik­lai vyk­dy­ti, bet ir įreng­ti pa­tal­pas, ku­rios bū­tų pri­tai­ky­tos gy­ven­ti ma­moms su vai­kais. Tai – pen­ki kam­ba­riai ir ben­dro­sios pa­tal­pos, ku­rioms pri­tai­ky­tos bu­vu­sio dar­že­lio erd­vės.

„Šei­mos kri­zių cen­tro tiks­las – teik­ti so­cia­li­nę-kom­plek­si­nę pa­gal­bą ir so­cia­li­nę prie­žiū­rą tė­vams, au­gi­nan­tiems ne­pil­na­me­čius vai­kus (ki­tiems vai­ko įsta­ty­mi­niams at­sto­vams su vai­kais), jų vai­kams, be­si­lau­kian­čioms ne­pil­na­me­tėms ir mo­te­rims, ku­rios dėl ar­ti­mų­jų prie­var­tos ar ki­tų prie­žas­čių pa­kliu­vo į kri­zi­nę si­tu­a­ci­ją ir ne­ga­li gy­ven­ti sa­vo na­muo­se ar­ba to rei­ka­lau­ja kri­zi­nės si­tu­a­ci­jos spren­di­mas vai­ko ge­ro­vės nau­dai“, – pa­sa­ko­ja Aly­taus so­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tro di­rek­to­rė Eg­lė Te­re­se­vi­čie­nė.

Šei­mos kri­zių cen­tre, į ku­rį siun­čia­ma Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus spren­di­mu, yra tei­kia­mos in­ten­sy­vios so­cia­li­nės pa­slau­gos, su šei­mo­mis dir­ba so­cia­li­nis dar­buo­to­jas, or­ga­ni­zuo­ja­mos psi­cho­lo­gų kon­sul­ta­ci­jos, tei­kia­ma pa­ra­ma mais­to pro­duk­tais bei vai­kiš­kais rū­be­liais ir in­ven­to­riu­mi. Pa­gal po­rei­kį yra tar­pi­nin­kau­ja­ma ir ben­dra­dar­biau­ja­ma su Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jais ir ki­tais spe­cia­lis­tais.

Pa­pras­čiau ta­riant, cen­tre su­tei­kia­ma vi­sa­pu­siš­ka pa­gal­ba mo­te­rims (nes per me­tus lai­ko veik­los vy­rai į cen­trą ne­si­krei­pė, nors for­ma­liai ga­lė­tų, jei jiems ir vai­kams rei­kė­tų pa­gal­bos), ku­rios dėl pa­čių įvai­riau­sių prie­žas­čių at­si­du­ria vie­nos gat­vė­je be sto­go virš gal­vos, pra­gy­ve­ni­mo lė­šų, bū­ti­niau­sių daik­tų sau ir vai­kui, o ne­re­tai ir sto­ko­da­mos so­cia­li­nių įgū­džių tvar­ky­tis pa­pras­čiau­sio­je kas­die­nė­je bui­ty­je.

Lais­vos vie­tos ten­ka ir pa­lauk­ti

„Lai­ki­no ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gos Šei­mos kri­zių cen­tre yra la­bai rei­ka­lin­gos, šiuo me­tu cen­tre gy­ve­na pen­kios mo­ti­nos su vai­ku­čiais. Tai – mak­si­mu­mas, kiek šei­mų ga­li­me pri­im­ti ir ap­gy­ven­din­ti vie­nu me­tu. Iš vi­so per 2021 me­tų vie­nuo­li­ka mė­ne­sių Šei­mos kri­zių cen­tre gy­ve­no 12 mo­te­rų ir 19 vai­kų“, – pa­sa­ko­ja E.Te­re­se­vi­čie­nė.

Šei­mos kri­zių cen­tras dir­ba 24 va­lan­das per pa­rą ir 7 die­nas per sa­vai­tę, to­dėl šei­mos, gy­ve­nan­čios cen­tre, yra nuo­la­ti­nė­je spe­cia­lis­tų prie­žiū­ro­je.

Kai lan­kė­mės Šei­mos kri­zių cen­tre, lais­vas bu­vo vos vie­nas kam­ba­rys, ta­čiau tik trum­pam – va­lo­mas ir vė­di­na­mas prieš at­vyks­tant nau­jai gy­ven­to­jai.

Čia ap­si­stos jau­na mo­te­ris, ku­ri iki tol gy­ve­no Nak­vy­nės na­muo­se, sau­sį ji tu­ri gim­dy­ti. So­cia­li­nė dar­buo­to­ja Ne­rin­ga Ra­dze­vi­čie­nė pa­sa­ko­ja, jog pa­si­tai­ko, kai no­rin­čių ap­si­gy­ven­ti cen­tre yra dau­giau nei ga­li­my­bių pri­im­ti – ten­ka pa­lauk­ti ei­lė­je.

Cen­tre ap­si­gy­ve­na­ma vi­du­ti­niš­kai 3–4 mė­ne­siams, ta­čiau yra mo­te­ris, ku­ri Šei­mos kri­zių cen­tre gy­ve­na nuo jo ati­da­ry­mo die­nos. Di­džiau­sias šan­sas šioms šei­moms iš­ei­ti iš cen­tro ir kur­tis sa­va­ran­kiš­kai – gau­ti sa­vi­val­dy­bės tei­kia­mą so­cia­li­nį būs­tą, ta­čiau ir jo ten­ka pa­lauk­ti ei­lė­je. Vis dėl­to sėk­mės is­to­ri­jų jau yra, kaip sa­ko N.Ra­dze­vi­čie­nė, la­bai svar­bu tai, kad mo­te­rys pri­ima įvai­ria­pu­sę pa­gal­bą, sten­gia­si keis­ti gy­ve­ni­mo bū­dą, rū­pi­na­si vai­kais.

Ke­liai, kaip mo­te­rys pa­ten­ka į Šei­mos kri­zių cen­trą, įvai­rūs, bet šios is­to­ri­jos vie­šu­mui ne­skir­tos. Cen­tre su kū­di­kiu įsi­kū­ru­si Re­gi­na (var­das pa­keis­tas) sa­ko no­rin­ti pa­dė­ko­ti už tai, kad to­kia įstai­ga yra, nes jos at­ve­jis liu­di­ja, ko vi­suo­me­nė ne­ma­to ir ne­įta­ria – mo­te­ris at­si­dū­rė gat­vė­je ir ne­tu­rė­jo, kur de­kla­ruo­ti gy­ve­na­mo­sios vie­tos, o reiš­kia, kad ne­ga­vo iš­mo­kų. Prieš ją, nėš­čią, psi­cho­lo­giš­kai smur­ta­vo su­gy­ven­ti­nis, ne­leis­da­vo iš­ei­ti iš na­mų. Mo­te­ris tu­ri tris vy­res­nius vai­kus, ku­riais rū­pi­na­si ar­ti­mie­ji ir vals­ty­bė, jau­niau­siam šiuo me­tu ke­li mė­ne­siai. Juo rū­pin­tis Re­gi­na nu­si­tei­ku­si pa­ti. Nors vai­kui jau pu­sė me­tų, tik ap­gy­ven­din­ta cen­tre ga­lė­jo čia de­kla­ruo­ti gy­ve­na­mą­ją vie­tą ir vis dar nė­ra ga­vu­si jo­kių iš­mo­kų vai­kui. „Tai yra įsta­ty­mo spra­ga, dėl ku­rios nu­ken­čia daug mo­te­rų, mes šią pro­ble­mą spren­džia­me, ras­da­mi ga­li­my­bę jų gy­ve­na­mą­ją vie­tą de­kla­ruo­ti cen­tro ad­re­su“, – pa­sa­ko­ja so­cia­li­nė dar­buo­to­ja N.Ra­dze­vi­čie­nė.

Ne­tu­ri net as­me­ni­nių daik­tų

Gy­ven­ti į Šei­mos kri­zių cen­trą mo­te­rys ir vai­kai at­ei­na kaip sto­vi – rei­kia vis­ko ir tik­rai ne pra­ban­gos da­ly­kų. Cen­tre yra įreng­ta ben­dra vir­tu­vė, ku­rio­je gy­ven­to­jos pa­gal gra­fi­ką ga­mi­na val­gy­ti, taip pat skal­byk­lė, ku­ri vei­kia be­maž be su­sto­ji­mo, nes vai­kų dra­bu­žė­lius skalb­ti ten­ka nuo­la­tos. Pra­vers­tų įvai­ri pa­dė­vė­ta bui­ti­nė tech­ni­ka.

„Bal­dų ieš­ko­me „Ti­ko­Tiks“ cen­tre, taip pat tu­ri­me įsi­ren­gę spe­cia­lią spin­tą vai­kų dra­bu­žė­lių, ku­riuos į cen­trą at­ne­ša aly­tiš­kiai, iš­gir­dę, kad mums jų rei­kia. Ta­čiau la­bai trūks­ta čiu­ži­nu­kų ma­žie­siems, ku­rie la­bai grei­tai dė­vi­si, taip pat ve­ži­mė­lių, žo­džiu, vis­ko, ko rei­kia au­gant vai­kams“, – sa­ko so­cia­li­nė dar­buo­to­ja. La­bai rei­ka­lin­ga do­va­na bū­tų ir saus­kel­nės, ir mo­te­riš­kos hi­gie­nos prie­mo­nės. Ypač grei­tai su­si­dė­vi ir pa­ta­ly­nė.

Ne­pai­sant to, kad ne­pri­tek­lius yra ne­iš­ven­gia­mas Šei­mos kri­zių cen­tro gy­ven­to­jų pa­ly­do­vas, o ir so­cia­li­nių įgū­džių dau­gu­ma sto­ko­ja, ar­tė­jant di­džio­sioms me­tų šven­tėms įstai­ga ste­bi­na na­mų jau­ku­mu. Pa­pras­tos, bet mie­los, ka­lė­di­nės de­ko­ra­ci­jos – čia dir­ban­čių ke­tu­rių so­cia­li­nio dar­buo­to­jo pa­dė­jė­jų ir mo­te­rų, ku­rios gy­ve­na cen­tre, ben­dras dar­bas. Jau­kaus na­mų šur­mu­lio į cen­tro kas­die­ny­bę at­ne­ša ir čia gy­ve­nan­tys vai­kai. Die­ną jie lan­ko dar­že­lį, o va­ka­rais šur­mu­liuo­ja ben­dra­me žai­di­mų kam­ba­ry­je. Ži­no­ma, la­bai pra­vers­tų įvai­rūs žais­lai, taip pat ir la­vi­na­mie­ji. Ap­si­dai­ry­ki­me sa­vo na­muo­se, gal­būt daik­tai, ku­rie jums ne­be­rei­ka­lin­gi, iš­aug­ti, ga­li bū­ti la­bai nau­din­gi ki­tiems?