„Jokia kompensacija negali atpirkti prarastos tėviškės“

Dar suspėjo pamatyti pusiau nugriaustus namus

J. Valiūnas prisiminė paties patirtą tėviškės praradimo jausmą prieš 45-erius metus: „1980-ųjų birželį, grįžęs iš sovietinės armijos nuskubėjau į Staniavos kaimą, kuris tada buvo Punios kolūkio teritorijoje, ir dar suspėjau pamatyti  pusiau nugriautus tėvų namus. Pusbrolis dar mane nufotografavo tarpduryje  buvusio gyvenamojo namo, kur prabėgo mano vaikystė ir jaunystė. Žinokit, taip širdį suspaudė, iki šiol jaučiu didžiulį nusivylimą. Žiūriu į melioruotus laukus ir jų nepažįstu, jie man beverčiai, svetimi.“

Būtent kolūkio laukuose vykdyta melioracija Jurgio tėvus, kaip ir daugelį tuomečių Lietuvos gyventojų, išvijo iš tėviškės. Buvusios sovietinės sistemos viena iš nuostatų buvo suvaryti kaimo gyventojus į gyvenvietes. Ir, ko gero, ne vien tam, kad melioracija padidintų laukų derlingumą. Tarybinės visuomenės gyvavimo laikotarpiu buvo lengviau stebėti žmonių gyvenimo būdą, polinkius, kai jie gyveno vienoje vietoje – didesnėje gyvenvietėje.

Dar iki šios dienos J. Valiūno tėviškės  vietą ženklina keletas paliktų obelų, Jurgio mamos pasodintas maumedis, nežinia kodėl, bet yra išlikęs rūsys. Dabar šioje vietoje kuriasi jo pusseserė, o jam pačiam nėra jokios traukos aplankyti tėviškę – išlikę per daug skaudūs prisiminimai.

Bijojo įklimpti į skolas

Alytiškis gerai prisimena tėvų pasakojimus, kai melioracijos įmonė įkalbinėjo tėvus iš Staniavos kaimo keltis į Punią: „Gyrė, kaip ten bus viskas gerai. Gaus alytnamį (taip tada vadino Alytaus namų statybos kombinato gamintus namus – A. M.) su visais patogumais, nereikės vandens iš šulinio tampytis, bus vonia, pats namas gerai įrengtas. Ir tėvus įtikino, melioracija už nugriaunamą sodybą sumokėjo 16 tūkstančių rublių. Bet greitai paaiškėjo, kad už tiek alytnamio nenusipirks, reikėjo 25 tūkstančių. Aš, grįžęs iš armijos, jau radau tėvus, gyvenančius tame išgirtame alytnamyje.“

Senieji Valiūnai, pasak Jurgio, bijojo įklimpti į skolas, alytnamyje pagyvenę maždaug dvejus metus, susigrąžino įmokėtus pinigus ir nusipirko namą Žagariuose, kitame buvusio Punios kolūkio, dabar Punios seniūnijos, kaime.

„Niekada naujų tėvų namų nepamilau, sapnuose regiu tik savo gimtuosius Staniavos kaime. Tėviškės grožio, tų laukų ir miškų, ankstyvų rytų ir vėlyvų vakarų, kai galėjai gėrėtis saulėtekiu ar saulėlydžiu, niekaip niekas neištrins iš atminties. Tėviškėje kiekvienas kampelis, takelis išvaikščiotas. Žinoma kiekviena įdauba ar kalnelis, kur stebėtas pavasarinis pievų žaliavimas ar besiskleidžiantis kvapnių ievų žydėjimas. Tai labai drasko ir draskys širdį ilgam, gal net iki gyvenimo pabaigos, jei tos išpuoselėtos ir išgyventos tėviškės neteksi“, – jautriai pasakojo J. Valiūnas ir pabrėžė labai suprantantis Kapčiamiesčio krašto gyventojus, kurie verčiami palikti sodybas dėl čia numatomo kurti karinio poligono.

Jurgio teigimu, nereikia smerkti žmonių, kurie nuoširdžiai išreiškia nenorą palikti savo žemę.

„Dabar valstybė pajėgi elgtis kitaip“

J. Valiūnas mano, kad dabartinėje situacijoje poligonas, kuris tarnaus karių mokymams ir gynybos poreikiams, yra būtinas: „Sovietiniais laikais žmogaus norai nebuvo pirmoje vietoje. Dabar valstybė pajėgi elgtis kitaip, žmogus turi būti svarbiausias. Tie, kurie bus priversti palikti savo gyvenamas vietas ir išsikelti, turi būti labai gerai išgirsti, įsigilinta į jų poreikius, gal net kitose vietose atkurtos ar sukurtos labai panašios gyvenimo sąlygos, kad mažiau išgyvenimų patirtų.“

Kaip skelbia Krašto apsaugos ministerija, ji jau yra parengusi Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymo projektą.

Šios abi teritorijos užimtų  apie 14 tūkst. 600 hektarų plotą, kurio, kaip skelbia ministerija, mažiau nei pusę sudaro privatūs sklypai. Į karinio poligono teritoriją patenka 13 privačių sodybų, iš kurių 1 komercinės paskirties pastatas, ir 800 miško bei žemės sklypų. Seimui priėmus įstatymą dėl poligono steigimo, šis nekilnojamasis turtas būtų išpirktas. Į karinio mokymo teritoriją patenka 77 sodybos, kurias savininkai turės teisę išsaugoti arba pr 60 mėnesių nuo įstatymo priėmimo parduoti valstybei supaprastinta tvarka.
Kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija, nekilnojamojo turto savininkams bus atlyginama pagal palankesnį metodą – atkuriamąją arba lyginamąją vertę. O atsižvelgiant į tai, kad poligonas steigiamas ypatingos skubos tvarka ir taikant specialias jo steigimo ir žemės paėmimo procedūras, siūloma išmokėti papildomas kompensacijas turto savininkams už jų patiriamus neturtinius praradimus ir sukeliamus nepatogumus.

... 

Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje, jį įsigiję parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus). 

Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.