„Jeigu internete pasirodė reklama ar straipsnis apie „stebuklingą” vaistą nuo koronaviruso, žmonės labai greitai užkimba ant kabliuko”

Saulė Pinkevičienė
Komentarai (0)
2020 Balandis 7
„Mū­sų vais­ti­nės pa­cien­tai – draus­min­gi ir at­sa­kin­gi, nebent pir­mo­mis ka­ran­ti­no die­no­mis kar­tais ne­pa­ste­bė­da­vo žy­mė­ji­mo ant grin­dų, kad iš­lai­ky­tų „pa­gar­bų“ at­stu­mą“, – sako vaistininkė Virginija Kavaliauskienė. Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
„Mū­sų vais­ti­nės pa­cien­tai – draus­min­gi ir at­sa­kin­gi, nebent pir­mo­mis ka­ran­ti­no die­no­mis kar­tais ne­pa­ste­bė­da­vo žy­mė­ji­mo ant grin­dų, kad iš­lai­ky­tų „pa­gar­bų“ at­stu­mą“, – sako vaistininkė Virginija Kavaliauskienė. Zi­tos Stan­ke­vi­čie­nės nuotr.
„Ar­tė­ja šven­tės. Su­ti­ki­me jas svei­ki, su švie­sio­mis min­ti­mis ir ti­kė­ji­mu, kad gy­ve­ni­mas grei­tai su­grįš į įpras­tą rit­mą“, – UAB „VJV vais­ti­nė“ di­rek­to­rės vais­ti­nin­kės Vir­gi­ni­jos Ka­va­liaus­kie­nės pa­lin­kė­ji­mas skam­ba la­bai op­ti­mis­tiš­kai. Nors me­tas įtemp­tas, ji mie­lai su­ti­ko pa­pa­sa­ko­ti „Aly­taus nau­jie­nų“ skai­ty­to­jams apie vais­ti­nin­kų kas­die­ny­bę ka­ran­ti­no me­tu ir pa­ta­rė, kaip iš­lik­ti svei­kiems, ne­pa­mirš­tant ir sa­vo min­čių, nes imu­ni­te­tas pra­si­de­da sme­ge­ny­se.

– Vais­ti­nin­kai šiuo me­tu yra at­si­dū­rę prie­ša­ki­nė­se li­ni­jo­se. Ar tu­ri­te pa­kan­ka­mai ap­sau­gos prie­mo­nių, re­spi­ratorių, ar Lie­tu­vo­je kaž­kas ap­skri­tai cen­tra­li­zuo­tai rū­pi­na­si vais­ti­nin­kų sau­gu­mu? Ar yra ko­kios re­ko­men­da­ci­jos, kaip pa­reng­ti dar­bo vie­tą ir pan., kad sau­gu bū­tų ir vais­ti­nin­kui, ir klien­tui, ar tai pa­čių vais­ti­nių rei­ka­las?

– Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja yra pa­tei­ku­si dar­bo vie­tų re­ko­men­da­ci­jos ir bū­ti­nas ap­sau­gos prie­mo­nes. O ap­si­rū­pin­ti jo­mis tu­ri pa­čios vais­ti­nės ar vais­ti­nių tin­klai. Ka­dan­gi mū­sų vais­ti­nė yra ga­my­bi­nė, įvai­rios ap­sau­gos prie­mo­nės rei­ka­lin­gos ga­mi­nant vais­tus, to­dėl šiuo me­tu jų dar pa­kan­ka iš tu­ri­mų li­ku­čių. Ti­kiuo­si, kad tie­ki­mas nor­ma­li­zuo­sis ir ne­pri­stig­si­me nei pirš­ti­nių, nei dez­in­fek­ci­nių me­džia­gų.

– Kaip da­bar at­ro­do Jū­sų dar­bo vie­ta?

– Ma­no dar­bo vie­ta ne­pa­si­kei­tė, ka­dan­gi stik­li­nės per­tva­ros pas mus bu­vo. Tik va­lo­me dez­in­fek­ci­nė­mis me­džia­go­mis daž­niau. Ir lan­gas nuo­lat at­ver­tas.

– Vais­ti­nės, kaip ir mais­to pre­kių par­duo­tu­vės, grei­čiau­siai pa­ju­to gy­ven­to­jų ne­ri­mą. Ka­da pir­ki­mas bu­vo ne­ri­mas­tin­giau­sias, ar bu­vo to­kių, ku­rie pir­ko vis­ką iš ei­lės? Ko­kia si­tu­a­ci­ja šiuo me­tu?

– Ne­ri­mas­tin­giau­sia die­na vais­ti­nė­je bu­vo be­ne ko­vo 13-oji, kai pra­ne­šė, kad stab­do­mas ug­dy­mo pro­ce­sas. Tai bu­vo pir­ma­sis sig­na­las, kad vyks­ta kaž­kas rim­to. Žmo­nės ne­ri­ma­vo, ieš­ko­jo pa­aiš­ki­ni­mo. Pir­ko skaus­mą mal­ši­nan­čius, tem­pe­ra­tū­rą ma­ži­nan­čius vais­tus su­au­gu­siems ir vai­kams, vais­tus at­si­ko­sė­ji­mui, ap­sau­gi­nes kau­kes, tvar­slia­vą ir t. t. Liau­diš­kai ta­riant, šla­vė len­ty­nas. Šiuo me­tu cha­o­so ma­žiau. Bet jei­gu in­ter­ne­te pa­si­ro­dė re­kla­ma ar straips­nis apie „ste­buk­lin­gą“ vais­tą nuo ko­ro­na­vi­ru­so, žmo­nės la­bai grei­tai už­kim­ba ant kab­liu­ko.

– Ar pir­kė­jai vais­ti­nė­je el­gia­si draus­min­gai, lai­ko­si rei­ka­la­vi­mų, ar ten­ka ir su­draus­min­ti ir dėl ko?

– Mū­sų vais­ti­nės pa­cien­tai, man ro­dos, ir draus­min­gi, ir at­sa­kin­gi. Pir­mo­mis ka­ran­ti­no die­no­mis gal kar­tais ne­pa­ste­bė­da­vo žy­mė­ji­mo ant grin­dų, kad iš­lai­ky­tų „pa­gar­bų“ at­stu­mą.

– Ar su­ma­žė­jo vais­ti­nė­je sen­jo­rų srau­tas, ar vis dar pa­si­tai­ko to­kių, ku­rie už­su­ka ne tiek pirk­ti, kiek pa­si­kal­bė­ti?

– Su­ma­žė­jo, bet ne tiek, kiek rei­kė­tų. Tai – so­viet­me­čio žmo­nės, pa­ty­rę, ką reiš­kia de­fi­ci­tas. Jie no­ri ap­si­rū­pin­ti pa­tys ir gi­mi­nes bei ar­ti­muo­sius ap­rū­pin­ti. Sun­kiau­sia tur­būt tiems, ku­rių vai­kai už­sie­niuo­se ir to­kia­me ne­ra­mia­me fo­ne jie jau­čia­si la­bai vie­ni­ši ir pa­žei­džia­mi.

– Su ko­kio­mis pro­ble­mo­mis krei­pia­ma­si daž­niau­siai? Ar at­si­ra­do spe­ci­fi­nių pro­ble­mų, pa­vyz­džiui, odos aler­gi­jos nuo dez­in­fek­ci­nių prie­mo­nių?

– Daž­niau­siai ieš­ko ap­sau­gi­nių kau­kių. Vie­na di­džiau­sių pro­ble­mų – ne­ri­mas. Ži­no­ma, at­si­ra­do ir aler­gi­nių re­ak­ci­jų, su­dir­gin­tos odos ir ne­at­sar­gaus nau­do­ji­mo. Ir nau­do­ji­mo ne pa­gal pa­skir­tį: anū­kė ran­kų dez­in­fe­kan­tu su­purš­kė mo­čiu­tės ka­ti­ną. Juo­kin­ga? Ne­la­bai. Reiš­kia, prie­mo­nė bu­vo pa­dė­ta ne­sau­giai. Šiuo at­ve­ju vis­kas bai­gė­si lai­min­gai, bet pri­si­min­ki­te, kad dez­in­fek­ci­nės me­džia­gos yra dir­gi­nan­čios ir ag­re­sy­vios. Lai­ky­ti jas rei­kia vai­kams ne­pa­sie­kia­mo­je vie­to­je.

– Ar kon­sul­tuo­ja­si žmo­nės te­le­fo­nu ir ko daž­niau­siai klau­sia, ar gal ieš­ko kaž­ku­rių pre­kių?

– Taip, te­le­fo­nas da­bar skam­ba daž­nai. Žmo­nės ieš­ko ap­sau­gi­nių kau­kių, pirš­ti­nių. Nuo­la­ti­niai pa­cien­tai skam­bi­na pa­si­tei­rau­ti, ar tu­ri­me jų var­to­ja­mų vais­tų, ar ne­pri­trūk­si­me. Ki­tiems tie­siog rei­kia pa­si­kal­bė­ti.

– Ko­kios šiuo me­tu per­ka­miau­sios pre­kės vais­ti­nė­je ir ko­kie yra tai­ko­mi ri­bo­ji­mai?

– Dez­in­fek­ci­niai tir­pa­lai ir ser­ve­tė­lės, ap­sau­gi­nės kau­kės, pirš­ti­nės ir pa­ra­ce­ta­mo­lis. Vais­tų re­ko­men­duo­ja­ma par­duo­ti 2 sa­vai­čių po­rei­kiui. Me­di­ci­nių kau­kių – iki 50 vie­ne­tų, dez­in­fek­ci­nių tir­pa­lų – iki 1 lit­ro, re­spi­ratorių – iki 10 vie­ne­tų, ap­sau­gi­nių pirš­ti­nių – iki 50 po­rų. Rei­kė­tų pri­dur­ti – jei­gu tu­rim.

– Ar pa­si­tai­ko, kad ten­ka ra­min­ti žmo­nes? Ar bai­mės akys tik­rai di­de­lės ir gal ga­li­te kaž­ką pa­tar­ti pa­ni­kuo­jan­tiems? Gal kaž­ką ga­li­ma pa­sa­ky­ti apie ke­lias bū­ti­nas na­mų vais­ti­nė­lės po­zi­ci­jas, ku­rias tu­rė­da­mi jaus­tų­si sau­giai, kas­dien ne­laks­ty­tų į vais­ti­nę?

– Da­bar žmo­nėms la­bai rei­kia ko­mu­ni­ka­vi­mo. So­cia­li­niai tin­klai ir in­ter­ne­ti­nė in­for­ma­ci­ja grei­čiau pa­sė­ja dau­giau ne­ri­mo, ne­gu pa­tei­kia nuo­sek­lių at­sa­ky­mų. Te­le­vi­zi­ja mė­gau­ja­si sta­tis­ti­ka. Ir sen­sa­ci­ja. Aš ma­nau, kad da­bar kiek­vie­nas tu­ri­me tu­rė­ti pla­ną A – veng­ti su­si­tik­ti su CO­VID-19 (ka­ran­ti­nas, ap­sau­gi­nės vei­do kau­kės, pirš­ti­nės, hi­gie­na), pla­ną B – stip­rin­ti sa­vo or­ga­niz­mą (vi­sa­ver­tė mi­ty­ba, vi­di­nė ra­my­bė ir po­zi­ty­vus nu­si­tei­ki­mas) ir pla­ną C – ap­sau­go­ti ar­ti­muo­sius (pla­nas A + pla­nas B). O na­mų vais­ti­nė­lė­je rei­kia tu­rė­ti tų vais­tų ir pa­gal­bos prie­mo­nių, ku­rios įpras­tai bū­na jū­sų šei­mos vais­ti­nė­lė­je, ir, jei­gu rei­kia, pa­pil­dy­ti. Jei­gu ser­ga­te lė­ti­nė­mis li­go­mis, pa­si­rū­pin­ki­te ne­re­cep­ti­niais vais­tais 2 sa­vai­tėms. Dėl re­cep­ti­nių vais­tų iš­ra­šy­mo, kreip­ki­tės į šei­mos gy­dy­to­ją.

– Kaip sau­go­si vais­ti­nin­kai? As­me­niš­kai Jūs? Ar grū­di­na­tės, ar tu­ri­te ko­kių pa­ta­ri­mų, kaip dez­in­fe­kuo­ti ran­kas, no­sį liau­diš­ko­mis prie­mo­nė­mis?

– Jūs jau mi­nė­jo­te, kad vais­ti­nin­kai prie­ša­ki­nė­se li­ni­jo­se. Sau­go­mės pa­gal Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos re­ko­men­da­ci­jas. Dar ma­no ap­sau­gos bū­das – ra­my­bė. Imu­ni­te­tas pra­si­de­da sme­ge­ny­se. Ne­si­ti­kiu, kad mes, vais­ti­nin­kai, iš­veng­si­me su­si­ti­ki­mo su ko­ro­na­vi­ru­su, to­dėl pra­dė­ki­me nuo pla­no B. Be­je, su ko­ro­na­vi­ru­so in­fek­ci­jos simp­to­mus tu­rin­čiais li­go­niais te­ko su­si­dur­ti gruo­dį, prieš­ka­lė­di­niu lai­ko­tar­piu, ir vė­liau. Ta­da dar net ne­ver­ti­no­me ri­zi­kos.

Gy­ve­ni­mo pa­tik­rin­tas – liau­diš­kas prie­mo­nes – pa­vers­ki­me ri­tu­a­lais: žo­le­lių ar­ba­tų gė­ri­mas va­ka­rais, pa­šil­dy­ki­me me­daus, kad na­muo­se pa­sklis­tų jau­kus kva­pas, ran­kas ga­li­ma dez­in­fe­kuo­ti alie­ji­niu ar spi­ri­ti­niu pro­po­lio tir­pa­lu. Jei­gu anks­čiau ne­sig­rū­di­no­te, da­bar ne lai­kas. „Ruošk ro­ges va­sa­rą“, – sa­ko liau­dies iš­min­tis.

– Gal dar ke­le­tą žo­džių apie kau­kes? In­ter­ne­te ma­siš­kai plin­ta siū­ly­mai įsi­gy­ti pa­pras­tas me­džia­gi­nes, li­no, med­vil­nės (ar net megz­tas!) kau­kes, jos yra be jo­kio pri­lai­ky­mo ties no­si­mi, o tai reiš­kia ne­pri­glun­dan­čios prie vei­do. Kaip ma­no­te, ar jos bent kiek veiks­min­gos, ar tik su­tei­kia žmo­nėms sau­gu­mo iliu­zi­ją? Ką pa­tar­tu­mė­te nau­do­ti, kaip ir kur? Pa­vyz­džiui, ar, Jū­sų ma­ny­mu, tiks­lin­ga kau­kę dė­vė­ti lau­ke, jei ap­link nė­ra žmo­nių?

– Čia kaip po­li­ti­nės pa­žiū­ros – tu­riu sa­vo nuo­mo­nę, bet su ja ne­su­tin­ku. Pra­dė­ki­me nuo to, kad ap­sau­gi­nės kau­kės skir­tos ne ap­si­sau­go­ti, o ap­sau­go­ti. Jas dė­vi­me tam, kad kvė­puo­da­mi, ko­sė­da­mi, čiau­dė­da­mi ne­ap­krės­tu­me ap­lin­ki­nių ir ne­už­terš­tu­me daik­tų, pa­vir­šių. Jei­gu kau­kė at­lie­ka šią funk­ci­ją, tai ir pui­ku. Da­bar apie dė­vin­tį­jį kau­kę. Jei­gu kau­kė tan­kaus sin­te­ti­nio au­di­nio, ma­žai pra­lai­di orui, ne­tin­ka­mai iš­for­muo­ta – du­si­me, po kau­ke kaup­sis drėg­mė ir ši­lu­ma – pui­ki ter­pė mik­ro­or­ga­niz­mams, il­giau dė­vint pra­dės skau­dė­ti gal­vą. Ži­no­ma, ide­a­liau­sia bū­tų vien­kar­ti­nės ap­sau­gi­nės kau­kės. Kau­kes rei­kia nau­do­ti to­se vie­to­se, kur yra žmo­nių (par­duo­tu­vės, po­li­kli­ni­kos, vie­ša­sis trans­por­tas ir kt.). Gam­to­je, lau­ke, jei­gu esa­te vie­ni, kau­kės ne­rei­ka­lin­gos. Na­muo­se taip pat. Ir ne­pa­mirš­ki­te vė­din­ti gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų ke­le­tą kar­tų per die­ną. Daž­niau drėg­na šluos­te pa­va­ly­ki­te pa­vir­šius. Vei­dą ir ran­kas plau­ki­te daž­nai. Dez­in­fek­ci­nius tir­pa­lus nau­do­ki­te tik su­grį­žę iš lau­ko. Na­muo­se ran­kas plau­ki­te ūkiš­ku mui­lu.

– Ka­dan­gi ap­link daug ne­ri­mo, įtam­pos, tai gal bū­tų ga­li­ma pa­bai­gai kaž­ką links­mes­nio – ar pa­si­tai­kė ko­kių si­tu­a­ci­jų, ku­rios Jus kaip vais­ti­nin­kę pra­links­mi­no – na, gal gir­dė­jo­te apie ko­kį ste­buk­lin­gą bū­dą nuo vi­ru­so pa­de­dan­tį, ar kaž­ko­kius dez­in­fek­ci­jos „me­to­dus“, ar šiaip ko­kį ku­rio­ziš­ką klau­si­mą gal te­ko vais­ti­nė­je iš­girs­ti?

– „Links­miau­sia“ in­for­ma­ci­ja ir gy­dy­mo me­to­dai pa­tei­kia­mi in­ter­ne­ti­niuo­se tin­kluo­se. Aš su­pran­tu, kad žmo­nėms ka­ran­ti­no są­ly­go­mis trūks­ta gy­vo ben­dra­vi­mo ir jis per­si­ke­lia į in­ter­ne­tą. Bet, mie­lie­ji, su­pras­ki­te, kad me­di­kai da­bar fron­te ir fo­ru­muo­se ne­da­ly­vau­ja. To­dėl „ma­no pa­žįs­ta­mo drau­go pus­bro­lio ben­dra­dar­bis, ku­ris tu­ri ab­so­liu­čiai tik­ros in­for­ma­ci­jos“ grei­čiau­siai yra toks pat nuo­bo­džiau­jan­tis sve­tai­nės lan­ky­to­jas. Kai pa­si­rin­ki­mas su­si­jęs su svei­ka­ta, tu­ri­me bū­ti ir la­bai at­sar­gūs, ir la­bai at­sa­kin­gi. Ar­tė­ja šven­tės. Su­ti­ki­me jas svei­ki, su švie­sio­mis min­ti­mis ir ti­kė­ji­mu, kad gy­ve­ni­mas grei­tai su­grįš į įpras­tą rit­mą.

 

 

 

 

    Komentuoti

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.