Jeigu Alytus kurortas – turi būti ir sanatorija. II dalis (0)
1936-ieji – didžiųjų statybų pradžios metai
1936 metais gavus žemės iš Miškų departamento ir Alytaus šilelyje pastačius vasaros namelius sergantiems tuberkulioze jie akimirksniu buvo užpildyti visai vasarai. Praleista diena su maitinimu, gydymu ir kitais patarnavimais kainavo 4 litus parai. Tai buvo pigiau nei kitose Lietuvos sanatorijose. Pasibaigus vasaros sezonui Draugijos kovai su tuberkulioze Alytaus skyrius, kuris tvarkė visus sanatorijos reikalus, negalėjo atsidžiaugti pasiektu rezultatu: ne tik atsipirko išlaidos, tačiau buvo uždirbta ir šiek tiek pelno. Tai paskatino kurti planus įrengti solidesnį sanatorijos pastatą, kuris veiktų visus metus. Geriausia – statyti naują. Su šia idėja Draugijos nariai nulėkė į miesto savivaldybę: gal pagelbės prisidėdami vienu kitu pinigėliu. Tačiau vietoje finansinės paramos pasiūlytas senas pastatas, kurį apžiūrėjus tapo aišku, jog statyti naują – pigiau nei remontuoti seną. Taip ir padaryta. Vėlyvą rudenį savo lėšomis (naudojo turimas, skolinosi, skyrė Draugijos centro valdyba) pradėtas statyti naujas, medinis sanatorijos pastatas. Vėliau kalbėdama apie Alytaus sanatoriją Draugija savaip atkeršijo miesto savivaldybei, pasakydama, jog gydymo įstaiga nėra miesto teritorijoje: „Esamoji sanatorijos vieta yra apie 2 km nuo Alytaus miesto, jau ne jo teritorijoj, prie pat Nemuno, kairiajame jo krante. Vieta labai sausa, nes vien jaunų pušų, labai gerai vertinama specialistų ir pačių ligonių.“
Po „Birutės“ sekė „Gražina“
1937 metais beveik baigtas statyti medinis sanatorijos pastatas. Jį pavadino „Birutės“ vardu. Dar vyko įvairūs smulkūs darbai, tačiau ligoniai jau galėjo gydytis. Iki lapkričio 1 dienos statyboms išleista 55 tūkst. litų. Kol vyko baigiamieji darbai jau buvo projektuojamas naujas sanatorijos pastatas. Visiškai įrengta sanatorija „Birutė“ atrodė taip: „Juose yra 10 ligonių palatų, 15 kambarių įvairiems administracijos ir ligonių reikalams ir 2 erdvios verandos. Verandose vasaros metu atskirai valgo uždaros ir atviros džiovos formos ligoniai, o žiemos metu jose leidžiama ligoniams gulėti kailių maišuose. Greta virtuvės įrengtas rūsys su ledūne.“
1938 metais gegužės 15 dieną buvo iškilmingai atidarytas antrasis sanatorijos pastatas – „Gražina“, 17 kambarių namas: 6 palatos, rentgeno kabinetas, laboratorijos, ambulatorija ir kambariai seselėms bei slaugytojoms gyventi. Prie pastato pristatyta apšildoma veranda-salė (17x6 m), skirta renginiams ir laisvalaikiui leisti.
Plečiantis sanatorijai ir pradėjus gydyti visus metus padaugėjo iššūkių ir išlaidų – reikėjo didinti personalo skaičių, įrengti tinkamas laboratorija, procedūrų kabinetus. Todėl šiek tiek pakito kainos. Teko patiems mokėti ir už vaistus, tačiau ne rinkos kaina, o savikaina. Iki spalio 1 dienos ligoniai mokėjo po 4 litus už parą, nuo spalio 1 dienos – 5 litus. Vasarą ligonius maitino 5 kartus per dieną, žiemą – 4 kartus. 1937 metais iki lapkričio 1 dienos sanatorijoje gydėsi 141 ligonis: „Iš išvykusiųjų 71 ligonio: 59-ms priaugo 397,5 kg, 6 nieko nepriaugo, o 6 nukrito 29,5 kg.“ Beveik po metų, 1938 metais iki spalio 1 dienos, sanatorijoje gydėsi 174 ligoniai: „Išvykusiems 126-ms priaugo 559,1 kg, 9-ms nieko nepriaugo, o 39-ms nukrito 84,3 kg.“
Viena geriausių sanatorijų Lietuvoje
Pastačius du visus metus ligonius priimančius sanatorijos pastatus nutarta nesustoti – 1938 metais buvo užsiimta dar vieno pastato statyba. Šį kartą – mūrinio: „Dviejų aukštų mūriniai namai, kurių šiaurinis priestatas yra trijų aukštų. Vietoj stogo, antrame aukšte įrengta terasa. Mūrinių namų salėje įrengta koplyčia.“ Juos baigus statyti 1939 metais Alytaus sanatorija be vasarinių namelių turėjo 87 įvairius kambarius (laboratorijos, rentgeno, poilsio kambariai ir pan.), tarp jų 12 palatų po 5 lovas, 6 palatas po 4 lovas, 7 palatas po 3 lovas, 18 palatų po 2 lovas ir 5 palatas po 1 lovą. Vasarinių skaičius nuo 16 išaugo iki 36. Vasarą Alytaus sanatorijoje galėjo gydytis 200 ligonių, žiemos metu – 150.
Sanatorijoje buvo elektra, kanalizacija, vandentiekis, mūriniame pastate – centrinis šildymas. Visa sanatorijos teritorija buvo aptverta. Kasmet pagal išgales buvo perkama (jeigu neskirdavo nemokamai) bent po 1–2 hektarus papildomos žemės sanatorijai plėstis.
1940 metų pradžioje Alytaus sanatorija buvo pripažinta viena iš geriausių Lietuvos gydyklų sergantiems tuberkulioze.
Nori gydytis – išmok elgtis
Alytaus sanatorijoje atvykusiems buvo skelbiama, jog „greta ligonių gydymo, pirmoje eilėje žiūrima gero maitinimo, švaros ir sanatorijos rėžimo.“
Kaip ir visose gydymo įstaigose ligoniai keldavosi, maitinosi, ilsėjosi, lankė procedūras, buvo apžiūrimi gydytojų nustatytu laiku. Buvo draudžiama „sėdėti ant palangių, mėtyti šiukšles, pilti vandenį pro langus, rašinėti ant sienų, baldų, juos teršti ir gadinti.“ Negalima „spiaudyti ant grindų, pro langus, voniose, klozetuose, kieme, miške; spiaudoma tik į spiaudykles.“ Gerti alkoholinius gėrimus („Svaiginamieji gėrimai turi būti pamiršti. Juos galima vartoti tik kaipo vaistus gydytojo leidimu ir nustatyta kiekybe.“) ir rūkyti galima tik gydytojui leidus. Nepasitenkinimą dėl maisto buvo galima išsakyti tik pavalgius ir ne viešai, o budinčiam gydytojui, seselei ar ūkio dalies vedėjui. Pasivaikščiojimo metu buvo draudžiama laužyti medelius ar jų šakas. Taip pat negalimi „tikybinio ar politinio pobūdžio“ ginčai bei agitacijos. „Suinteresuotiems politika dienraščiai skaityti nepatariama.“ Dėl knygų, kurias galima buvo skaityti tik nustatytu laiku ir tik gydytojui leidus, taip pat pateikiamos rekomendacijos: „Nepatariama skaityti knygų, jaudinančių arba slegiančių ligonio nuotaiką, kaip antai, erotinio, pesimistinio turinio, arba kriminalinių romanų. Knyga turi veikti ligonį raminamai, ji turi stiprinti jo dvasią, kelti norą gyventi.“
Buvo nustatyta, kiek kartų ligonis turi praustis, valyti dantis, kaip elgtis išsimaudžius vonioje. Ką daryti su prakaitu atsiduodančiomis kojomis. Kaip priiminėti saulės vonias. Nečepsėti prie stalo ir nevalgyti rankomis. Sutemus nesišlaistyti už sanatorijos ribų, negadinti inventoriaus, neturėti prie savęs brangių daiktų ir ginklų. Neatsikalbinėti gydančiam personalui, vykdyti jų nurodymus. „Ligoniai, nesilaiką taisyklių, išrašomi iš Sanatorijos.“
Birutė Malaškevičiūtė
Muziejininkė
Komentarai
Palikite savo komentarą