Jauna pora Alytų įrašė į kva­pų pa­sau­lio že­mė­la­pį

„LIUR.par­fum – sei­lę var­vi­nan­tys kve­pa­lai. Žo­dis, ge­riau­siai at­spin­din­tis mū­sų emo­ci­nį bei fi­zi­nį ry­šį su kva­pų pa­sau­liu“, – sa­ko žen­klo au­to­riai. At­ski­rų is­to­ri­jų ver­ti ne tik jų ku­ria­mi kva­pai, bet ir pa­tir­tys, at­ve­du­sios Vik­to­ri­ją ir Po­vi­lą į par­fu­me­ri­jos ver­slą.

La­bai ne­ti­kė­ta: kve­pa­lų nau­jie­nos vil­nie­čiai ir kau­nie­čiai ieš­ko Aly­tu­je, kur at­si­ra­do nau­jas pre­kės žen­klas LIUR. Ko­kia yra Vik­to­ri­jos ir Po­vi­lo ver­slo is­to­ri­ja? Po­ra sa­ko, kad to­kį klau­si­mą gir­di la­bai daž­nai, ta­čiau į jį at­sa­ky­ti nė­ra leng­va: „Su­si­dė­jo daug gy­ve­ni­mo įvy­kių, de­ta­lių, tai­gi LIUR gi­mi­mas mums bu­vo la­bai na­tū­ra­lus ar­ba iš anks­to nu­lem­tas, nes pa­tys, tuo­met dar to ne­ži­no­da­mi, tiks­lin­gai dir­bo­me ta lin­kme. Jei dar trum­piau, iš­va­žia­vo­me į už­sie­nį la­bai jau­ni, įgi­jo­me įvai­rios pa­tir­ties ir ži­nių, jas su­dė­jo­me į vie­ną di­de­lę dė­žę ir par­ve­žė­me į Lie­tu­vą.“

Kva­pų ko­lek­ci­ją kū­rė pus­tre­čių me­tų

Vik­to­ri­ja par­fu­me­ri­ja su­si­do­mė­jo prieš dau­giau nei 15 me­tų, o prieš 7 me­tus na­muo­se jau įsi­ren­gė ne­di­de­lę par­fu­me­ri­jos stu­di­ją – pra­dė­jo kur­ti sa­vo aro­ma­tus. Star­ta­vu­si nuo bo­ta­ni­nės par­fu­me­ri­jos ni­šos, gi­li­no kvapų me­no bei tech­no­lo­gi­nes ži­nias Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ir Pran­cū­zi­jo­je. Ne­nu­mal­do­mas no­ras to­bu­lė­ti at­ve­dė ir prie sin­te­ti­nių par­fu­me­ri­jos mo­le­ku­lių (Vik­to­ri­ja pa­ste­bi, kad jos daž­niau­sia nu­ra­šo­mos vien dėl pa­va­di­ni­mo ir api­pi­na­mos ne­tei­sin­gais mi­tais, nors iš tik­rų­jų yra gam­tą tau­so­jan­čios, ne­aler­gi­zuo­jan­čios, ne­pa­vo­jin­gos). Kve­pa­lų kū­rė­ja taip pat  pra­dė­jo dirb­ti prie in­di­vi­du­a­lių už­sa­ky­mų.

Vik­to­ri­ja – aly­tiš­kė nuo gi­mi­mo, o Po­vi­lą į gim­tą­jį mies­tą par­si­ve­žė po il­gų me­tų gy­ve­ni­mo Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je – kar­tu su kva­pų esen­ci­jo­mis. Su­kū­rė šei­ma ir įsi­kū­rė Aly­tu­je. Čia gi­mė ir pre­kės žen­klas LIUR. 2021 me­tais  įkū­rė ir rim­tes­nę par­fu­me­ri­jos kū­ry­bi­nę erd­vę bei pra­dė­jo  dirb­ti prie sa­vo pre­ki­nio žen­klo. Šiuo me­tu pri­sta­to­ma LIUR kva­pų ko­lek­ci­ja – dvie­jų su pu­se me­tų kas­die­nio dar­bo vai­sius.

Ar par­fu­me­ri­jo­je rei­kia... psi­cho­lo­go di­plo­mo?

Vik­to­ri­ja po mo­kyk­los bai­gi­mo iš­ke­lia­vo į Di­dži­ą­ją Bri­ta­ni­ją stu­di­juo­ti. Nors tuo me­tu jau do­mė­jo­si kva­pų pa­sau­liu, pa­si­rin­ko psi­cho­lo­gi­jos stu­di­jas. „Kve­pa­lų pa­si­rin­ki­mas bei įvai­ro­vė tie­siog ža­vė­jo, kas na­tū­ra­liai ko­lek­cio­na­vi­mą iš­au­gi­no į no­rą pa­ban­dy­ti pa­čiai. O pa­ban­džius tai ta­po ho­biu. O ta­pus ho­biu dar la­bai jau­na­me am­žiu­je at­ėjo su­pra­ti­mas, koks pla­tus me­nas, moks­las ir ama­tas yra par­fu­me­ri­ja“, – pa­sa­ko­ja ji.

Vik­to­ri­ja aukš­čiau­siais ba­lais ap­si­gy­nė psi­cho­lo­gi­jos ba­ka­lau­ro stu­di­jų bai­gia­mą­jį dar­bą. Ji ma­no, kad ho­bis prie šio re­zul­ta­to ir­gi pri­si­dė­jo, tu­rint ome­ny­je dau­ge­lio žmo­nių psi­cho­lo­gi­nį san­ty­kį su kva­pais. Moks­lus tę­sė, bet jau ne­be uni­ver­si­te­te, o pas vie­ti­nius Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos par­fu­me­ri­jos kū­rė­jus. Trau­ki­niu Lon­do­nas–Pa­ry­žius ne­re­tai nu­ke­liau­da­vo pa­tir­ties pa­si­sem­ti ir par­fu­me­ri­jos gim­ti­ne va­di­na­moje Pran­cū­zi­joje. Taip ne­ti­kė­tai ho­bis ta­po pa­pil­do­mu dar­bu, o ne­tru­kus ga­vo ir  pir­muo­sius in­di­vi­du­a­lius už­sa­ky­mus.

„Na, o dir­bant prie už­sa­ky­mų bei to­liau gi­li­nant ži­nias nuo Lon­do­no iki Pa­ry­žiaus, nuo Gras­so iki Mi­la­no bei mo­kan­tis in­di­vi­du­a­liai, ki­lo klau­si­mas: kas to­liau? Ki­tas lo­giš­kas ir la­bai na­tū­ra­liai su­bren­dęs žings­nis – iš­leis­ti sa­vo kve­pa­lus“, – at­skai­tos pra­džią įvar­di­ja Vik­to­ri­ja.

Po­vi­las, dar prieš iš­vyk­da­mas tęs­ti moks­lų į Di­dži­ą­ją Bri­ta­ni­ją, dir­bo kū­ry­bi­nį dar­bą Lie­tu­vo­je mu­zi­kos sfe­ro­je – nuo ra­di­jo sto­čių iki įra­šų stu­di­jų. Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je daug me­tų pra­lei­do dirb­da­mas in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų, klien­tų ap­tar­na­vi­mo, ver­slo va­dy­bos edu­ka­ci­jo­je, vė­liau ta­po kon­sul­tan­tu ver­tin­to­ju. Ta­čiau vis­ką me­tė ir pa­su­ko at­gal prie kū­ry­bi­nio dar­bo – šį­kart me­no ir ama­tų. Re­gis, ne­su­de­ri­na­mos jo pa­tir­tys tiek iš kū­ry­bi­nės, tiek tiks­liai skai­čiais api­brė­žia­mos ver­slo pu­sės, kaip ir iš  pir­mo žvilgs­nio ste­bi­nan­tis Vik­to­ri­jos po­lin­kis skir­tin­giems psi­cho­lo­gi­jos ir par­fu­me­ri­jos pa­sau­liams, lė­mė ir LIUR at­si­ra­di­mą.

De­šimt skir­tin­gų kva­pų pa­sa­ko­ja sa­vo is­to­ri­jas

Ofi­cia­liai LIUR sa­vo pir­mą­ją ko­lek­ci­ją iš­lei­do vos prieš ke­lis mė­ne­sius, sa­vo in­ter­ne­ti­nė­je par­duo­tu­vė­je – šių me­tų rug­pjū­tį. Pir­mą­ja ko­lek­ci­ją su­da­ro de­šimt la­bai skir­tin­gų kve­pa­lų prie ku­rių tiks­lin­gai bu­vo dirb­ta nuo 2021 me­tų pra­džios. O pir­ma­sis su­si­ti­ki­mas su kve­pa­lų my­lė­to­jais įvy­ko vos prieš po­rą sa­vai­čių – gruo­džio 6 die­ną, par­fu­me­ri­jos va­ka­re Aly­tu­je, į ku­rį su­si­rin­ko ne tik aly­tiš­kiai, bet ir sve­čiai iš įvai­rių Lie­tu­vos mies­tų. Atsirado žmo­nių, va­žia­vu­sių per 200 kilometrų iš ki­to Lie­tu­vos kraš­to vien tam, kad pa­ma­ty­tų (ar tiks­liau užuos­tų), kas čia Aly­tu­je už­gi­mė.

Vi­sų LIUR kve­pa­lų au­to­rė yra Vik­to­ri­ja. Kiek­vie­nas kū­ri­nys tu­ri sa­vo idė­ją bei pa­sa­ko­ja sa­vi­tą is­to­ri­ją, tai­gi kiek­vie­nas kva­pas bei jo pa­va­di­ni­mas at­si­ra­do skir­tin­gai.

Mo­dern Gre­en (Mo­der­niai ža­lias) – įkvėp­tas už­sie­nio did­mies­čių, ku­riuo­se tarp be­pro­tiš­ko lė­ki­mo, įvai­ro­vės, mo­der­nių dan­go­rai­žių vis daž­niau at­ran­di ne­di­de­lius, bet kruopš­čiai puo­se­lė­ja­mus par­kus. Tar­si ma­žas oazes dy­ku­mo­je – ža­lios gam­tos kam­pe­lius šiuo­lai­kiš­kuo­se mies­tuo­se. Tiek pa­va­di­ni­mas, tiek pats ser­ben­tų la­pų bei ža­lu­mos kva­pas, tiek ir tech­no­lo­gi­niai spren­di­mai bū­tent tą ir at­spin­dį (šie kve­pa­lai ne­tu­ri įpras­ti­nės tri­kam­pės kva­po pi­ra­mi­dės, ža­lu­mos kva­pas iš­lie­ka nuo vir­šu­ti­nių na­tų iki pat ba­zi­nių). Įdo­mu, jog ža­lu­mos kva­pas yra pa­skelb­tas 2023 me­tų kva­pu ir ši ma­dos ten­den­ci­ja tę­sis ir 2024-asiais.

Clas­si­cal Per­fec­tion (Kla­si­ki­nis to­bu­lu­mas) – įkvėp­tas ge­riau­sių Lon­do­no bei Pa­ry­žiaus vieš­bu­čių in­ter­je­ro, kur daž­nai su­tin­ka­mi pra­ban­gūs, kla­si­ki­niai in­ter­je­ro ele­men­tai bei ap­dai­los. Įdo­mu, jog lie­tu­viai šia­me šaf­ra­ni­nia­me aro­ma­te ma­to di­de­lį di­rek­to­riaus ka­bi­ne­tą, su se­no­vi­niais me­die­nos bal­dais, odi­nė­mis kė­dė­mis bei di­de­le, me­di­ne kny­gų spin­ta.

Catch Up (Pa­si­vy­ti) – tik­ras ka­lė­di­nis kva­pas, žmo­nės daž­nai Ka­lė­das ir užuo­džia. At­spin­di šil­tą va­ka­rą su ar­ti­mai­siais po vi­so prieš šven­ti­nio šur­mu­lio, kai at­ro­do kiek­vie­nas mū­sų ban­do­me vi­sur su­spė­ti, vi­sur nu­lėk­ti, vi­sus ap­lenk­ti ar bent jau pa­si­vy­ti. O ta­da su­sto­ja­me ir ap­si­gau­bia­ma šven­ti­ne ši­lu­ma.

– Kaip ku­ria­mi kva­pai? – klau­sia­me Vik­to­ri­jos.

– Kiek­vie­nas kva­pas yra pra­de­da­mas kur­ti skir­tin­gai. Vis­kas pra­si­de­da nuo idė­jos ir ža­lia­vų pa­ieš­kų. (Yra te­kę au­to­mo­bi­liu nu­va­žiuo­ti 5 tūkst. kilometrų dėl tam tik­rų mo­le­ku­lių bei ab­so­liu­tų nau­do­ja­mų par­fu­me­ri­jo­je). Nuo ban­dy­mų, esen­ci­jų mai­šy­mo, kva­po bran­di­ni­mo, per­kū­ri­mo, te­sta­vi­mo ir dar daug vis­ko, kol sa­vo kū­ri­nį ga­li­me su­pil­ti į bu­te­liu­ką, už­ra­šy­ti sa­vo var­dą ir per­duo­ti žmo­nėms. Vie­no kva­po at­si­ra­di­mo ke­lio­nė ga­li truk­ti nuo 6 mė­ne­sių iki ke­lerių me­tų.

– Kas yra LIUR pir­kė­jas ir rin­ka?

– LIUR ren­ka­si uni­ka­lių, tik­rų ni­ši­nių kve­pa­lų ger­bė­jai, ypa­tin­gai ieš­kan­tys iš­skir­ti­nių, ma­žų ti­ra­žų įdo­mios kom­po­zi­ci­jos aro­ma­tų.  LIUR ne­ap­si­ri­bo­ja tik Lie­tu­va, pir­kė­jų jau su­lau­kia­me iš vi­sos Eu­ro­pos bei Ame­ri­kos ir tuo la­bai di­džiuo­ja­mės. Pa­vyz­džiui, su­lau­kia­me ne­ma­žai už­sa­ky­mų į Vo­kie­ti­ją sa­vo gur­ma­niš­ko sti­liaus kve­pa­lams „Dark Swe­et Hour“. Gur­ma­niš­ki kve­pa­lai – tai nau­jai so­cia­li­nė­je me­di­jo­je šį rug­sė­jį spro­gu­si ten­den­ci­ja. Ne­ti­kė­tai LIUR „Dark Swe­et Hour“ su ašt­rios ka­ka­vos, šo­ko­la­do, ka­ra­me­lės, rie­šu­tų na­to­mis ta­po gan po­pu­lia­riu kva­pu už­sie­ny­je.

– Ko­dėl rei­kė­tų rink­tis bū­tent LIUR kve­pa­lus?

– La­bai di­džiuo­ja­mės au­ten­tiš­ku­mu, kū­ry­bi­nė lais­ve, ma­žais ti­ra­žais bei ran­kų dar­bu. Kiek­vie­nas kva­pas – uni­ka­lus ne tik sa­vo idė­ja, at­si­ra­di­mo is­to­ri­ja, spren­di­mais, bet ir mū­sų pačių rankomis sumai­šytas, išfiltruotas, supilstytas į mūsų pačių atspausdintus buteliu­kus. Kai kurie jau susipažinę su LIUR kūryba juokauja: jei Povilas mokėtų pūsti stiklą – ir buteliukai būtų pačių pagaminti! O tie buteliukai sudėti į vietinių mažų verslų pasiūtus maišiu­kus. Ypatingą dėmesį  skiri­me žaliavų kokybei bei jų tiekėjų reputa­cijai ir jų požiū­riui į gamtos tausojimą. Žalia­vos atkeliauja iš įvairiausių šalių ir Alytuje tampa lietuviš­kos parfumerijos kūriniais.

– O Aly­tui skir­to kva­po dar ne­su­kū­rė­te? – klau­sia­me Po­vi­lo.

– Ne, bet min­čių apie tai yra.

– Ar­tė­ja Ka­lė­dos, švie­sus iš­si­pil­dy­mo lai­kas. Ko sau pa­lin­kė­tu­mė­te?

– La­biau­siai sau lin­kė­tu­me vi­sų mū­sų įdė­jų įgy­ven­di­ni­mo.

Įdomu. Tai gaminama Alytuje

Už­ra­šai ant bu­te­liu­kų bei pa­kuo­čių yra spaus­di­na­mi pa­čių au­to­rių ran­ko­mis, LIUR stu­di­jo­je, pa­si­tel­kiant se­no­vi­nę šil­kog­ra­fi­jos tech­no­lo­gi­ją, skaid­res eti­ke­čių ne­ga­ty­vams, ku­rie ir­gi ran­ko­mis yra ga­mi­na­mi, juos pa­ruoš­ti pa­de­da vie­ti­nė, Aly­tu­je įsi­kū­ru­si spaus­tu­vė.

At­ra­di­mų rin­ki­nių mai­še­liai su ki­še­nė­lė­mis bei kve­pa­lų įpa­ka­vi­mo mai­še­liai yra siu­va­mi vie­ti­nių Aly­taus siu­vė­jų, me­džia­ga su­ker­pa­ma ran­ko­mis.

Vi­si kve­pa­lai yra ran­kų dar­bo, ku­ria­mi bei ga­mi­na­mi ne­nau­do­jant pra­mo­ni­nių pro­ce­sų – nuo idė­jos iš­pil­dy­mo iki su­pils­ty­mo į fla­ko­nus bei purkš­tu­kų pre­sa­vi­mo.

Ne­tru­kus bus iš­leis­tas nau­jas kva­pas, jis va­din­sis „Nr. 34“. Šis kva­pas dar ban­do­mo­jo­je sta­di­jo­je bu­vo pa­teik­tas kve­pa­lų mėgėjams ren­gi­ny­je par­fu­me­ri­jos va­ka­ras Aly­tu­je, kur pa­tys ren­gi­nio da­ly­viai įver­ti­no ir nu­spren­dė – iš­leis­ti rei­kia. „Nr. 34“ – dar­bi­nis šio kū­ri­nio pa­va­di­ni­mas, ku­ris taip patiko ren­gi­nio da­ly­viams, tad nu­spręs­ta pa­va­di­ni­mo ne­keis­ti, taip ati­duo­dant kū­ry­bi­nio pro­ce­so da­lį LIUR iš­ti­ki­miau­siems ger­bė­jams.