Istorinis įvykis: Alytuje – 2022-ųjų Lietuvos kultūros sostinėje – Chaïmo Soutine’o ir Amedeo Modigliani darbai

Chaïmo Soutine’o paskutinieji gyvenimo kūriniai

Ch.Soutine‘as – XX a. tapytojas ekspresionistas, litvakas, Vilniaus piešimo mokyklos mokinys, laikomas vienu įtakingiausių ir mistiškiausių tarpukario Prancūzijoje dirbusių menininkų Vakarų dailės tradicijoje, kartu su Pablo Picasso (1881–1973) bei Henri Matisse’u (1869–1954) lyderiavęs tuometėje Europos meno scenoje.
Soutine‘as sukūrė savo individualų braižą, dailininko gestiška tapyba ir stora impasto technika paskatino kritikus ir parodų kuratorius paskelbti jį Amerikos abstrakčiojo ekspresionizmo „pranašu“, paveikusiu daugybę Amerikos ir Europos menininkų, tokių kaip: Willemas de Kooningas (1904–1997), Georgas Baselitzas (g. 1938), Lucianas Freudas (1922–2011), Damienas Hirstas (g. 1965) ir kt. Soutine‘o didžiausias darbų kolekcijas turi Musée de l‘Orangerie, Paryžiuje, Barnes Foundation, Filadelfija.
Parodoje eksponuojami reti, vieni iš paskutiniųjų Soutine‘o kūrybinio etapo paveikslai, išsiskiriantys nedideliais formatais.
Išraiškingą paveikslą „Avis už tvoros“ (1940) Soutine‘as nutapė slapstydamasis Prancūzijos kaime po nacių įsiveržimo į Paryžių. Subtiliai išryškinama prieštaringa paties Soutine‘o gyvenimo būsena: neišvengiama lemtis – artėjanti mirtis, dvasios nerimas, tylus sielos klyksmas ir orus besipriešinimas situacijai – žmogiškas noras gyventi.
Soutine‘o kūryba sukrečia nesuvaidintomis emocijomis, nuoga tiesa ir net mistiniais atsivertimais. Ne veltui dailininko paveikslai vadinami vienintele tikrąja jo biografija, nes pats menininkas nebuvo palikęs jokių atsiminimų įrašų. Gyvenime Soutine‘as buvo labai psichologiškai traumuotas, turėjo kompleksų, išgyveno daugybę depresijos periodų, tačiau tik tapyboje dailininkas buvo visiškai laisvas.
Kitą parodoje eksponuojamą paveikslą „Antys Champigny tvenkinyje“ Soutine‘as nutapė 1943 m. liepą, likus vos mėnesiui iki mirties. Tai gali būti vienas iš paskutinių dailininko sukurtų kūrinių. Paveikslas kitokios nuotaikos nei dauguma kitų dramatiškų Soutine‘o paveikslų. Atrodo, kad pagaliau dailininkas nugalėjo visas gyvenimo audras ir eina į naujas, dar nepažintas erdves. Soutine‘ui pranašauja naująjį stilistinį lyrinės abstrakcijos etapą, kurio pats niekada jau nebesulauks...
Paveikslo įdomi istorija. Jis priklausė Soutine‘o mylimajai, buvusiai dailininko Maxo Ernsto (1891–1976) žmonai, tapytojai Marie-Berthe Aurenche (1905–1960), su kuria jis ir slapstėsi Prancūzijos kaimuose.
Vėliau, po Aurenche mirties, šį paveikslą įsigijo kita Soutine‘o draugė, Paryžiaus interjerų dekoratorė ir kolekcininkė Madeleine Castaing (1894–1992), su kuria 1920 m. dailininkas buvo susipažinęs ir turėjo romaną. Madeleine su vyru Marcellinu buvo vieni iš svarbiausių Soutine‘o kūrybos mecenatų.
Abu šie Soutine‘o paveikslai buvo sėkmingoje, kritikų plačiai spaudoje įvertintoje parodoje 2018 m. Niujorke „Chaïm Soutine: Flesh“, (kuratorius Stephenas Brownas, bendrakuratoriai: Soutine‘o kūrybos tyrinėtojai Esti Dunow, Maurice‘as Tuchmanas), Žydų muziejuje.

Amedeo Modigliani „Soutine’o portretas“ (1917)

Parodoje taip pat galėsite pamatyti dar niekur neeksponuotą A.Modiglianio piešinį „Soutine‘o portretas“ (1917), kurį kolekcininkas Samuelis Tacas prieš keletą mėnesių Christie‘s aukcione įsigijo būtent šiai parodai.
Amedeo Modigliani – XX a. žydų kilmės italų dailininkas ir skulptorius, sukūrė savo unikalų stilių, naujai perinterpretavęs renesansinės dailės įtakas. Šis, neprisišliejęs nė prie vienos modernistų grupuotės, dailininkas pasaulinę šlovę įgavo savo tapytais aktais, portretais su pailgintais veidais, kaklais ir kūnais.
Modigliani buvo ištikimiausias Soutine‘o draugas, nuolat visiems teigęs, kad Soutine‘as – genialus dailininkas.
1915 m. Modigliani pirmą kartą susitiko su Soutine‘u Cité Falguière ir artimai bendravo iki pat mirties.
Dailininkas sukūrė keturis draugo portretus – kelis iš jų pieštuku. Šis portretas buvo sukurtas, kai Soutine‘as dar nebuvo išgarsėjęs, skurdo. Modigliani pavaizdavo visiškai kitą Soutine‘o asmenybės pusę – tą, kurią retai kas pastebėdavo. Čia Soutine‘as – jaunas patrauklus, ramus ir net simpatiškas.

Žydų misticizmo atspindžiai litvakų dailėje

Parodoje eksponuojami ir patyrę Soutine‘o tapybos įtakas ar su juo tiesiogiai bendravusių litvakų darbai, tokių kaip Yakov Chapiro (Jacques Chapiro) (1887–1972), Pinchus Krémègne (1890–1981), Michel Kikoïne (1892–1968), Emmanuel Mané-Katz (1894–1962), Neemija Arbit Blat (1908–1999), Menachem Shemi (1897–1951), Benn (Bencjon Rabinowicz) (1905–1989), Max Band (1900–1974), Samuel Rozin (1926–2006), Lazar Segal (1891– 957), ir Jacques Lipchitz darbai (1891–1973).
Dauguma litvakų dailininkų buvo gimę ir augę religingose žydų šeimose nedideliuose Rytų Europos miesteliuose – štetluose.
Litos kultūrinėje erdvėje gyvenę litvakai laikė save vieninteliais tikrųjų ortodoksinio judaizmo tradicijų saugotojais, siejančiais save su senosiomis ikibiblinėmis talmudizmo ir Toros tradicijomis. Unikalios, ekstatinės jausenos ir pasaulėžiūros savitų kūrinių mistiką parodoje galėsite patirti ir patys.

Organizatorių inf.